Vaivorykštė

Vaivorykštė – optinis atmosferos reiškinys, matomas, kai ryškus šviesos šaltinis (Saulė, Mėnulis, el. lempa ir pan.) apšviečia krintančius vandens lašelius (lietų, fontaną). Vaivorykštė atsiranda dėl to, kad lietaus lašai atspindi Saulės šviesą stebėtojo link, suskaidydami ją į spalvotas dedamąsias. Lietaus lašai veikia panašiai kaip prizmės. Stebėtojas mato įvairias spektro spalvas, sukuriamas daugybės lašų. Nors šviesa atrodo balta arba bespalvė, iš tiesų ji susideda iš viso spektro spalvų. Kiekvienos spalvos bangų ilgis skirtingas. Spalvos bus matomos, šviesos spindulį suskaidžius prizme. Skirtingo bangos ilgio spinduliai prizmėje lūžta ir susidaro regima spalvų juostelė. Nors spalvos taip susilieja, kad sunku matyti kiekvieną atskirai, jų yra septynios. Spektro spalvos: raudona oranžinė geltona žalia žydra mėlyna violetinė Spektro spalvas atsiminti padeda eilėraštukai: Rado Onutė girioj žiburėlį, Žiūri – mažas vabalėlis. Ruošėsi ožys ganytis, Žolę žlembt, miške vartytis. Raudonai, o gal žaliai Žydi marių vandenai. Manselio spalvų medis Manselio spalvų medis padeda palyginti įvairias spalvas. Spalvos atspalvis (pagrindinė spalva), sodrumas (spalvos stiprumas) ir šviesis nustatoma pagal spalvos vietą medyje. Atspalvis nustatomas pagal spalvos padėtį medžio apskritime; sodrumas – pagal nuotolį nuo kamieno, o šviesis – pagal padėtį ant kamieno. Vaivorykštės rūšys Dažniausiai vaivorykštė – daugiaspalvis lankas, kurio išorinė pusė raudona, o vidinė – violetinė (tarp jų – kitos spektro spalvos). Lanko išorės spindulys 42°. Rūke, kur vandens lašeliai labai smulkūs, vaivorykštė būna balta su spalvotais krašteliais. Apskrita vaivorykštė yra retas reiškinys. Ją galima pamatyti būnant aukštai virš žemės, pvz. iš lėktuvo. Naktį galima stebėti mėnulio vaivorykštę. Ją sudaro mėnulio šviesa ir nuo dienos vaivorykštės ji skiriasi spalvų blankumu. Kartais pagrindinę vaivorykštę gaubia antrinė. Priklausomai nuo stebėtojo padėties Saulės, lašų ir horizonto atžvilgiu, jis mato vis kitokią vaivorykštę. Kartais matomos dvi vaivorykštes: vidinė, arba pirminė, ir išorinė, arba antrinė. Šių vaivorykščių spalvos išsidėsčiusios atvirkščiai. Saulės spindulys skaidosi vandens laše, po to atsispindi nuo jo užpakalinio paviršiaus stebėtojo link; taip atsiranda pirminė vaivorykštė. Kai kurie spinduliai du kart atsispindi laše ir sukuria antrinę vaivorykštę. Vaivorykštės ryškumas priklauso nuo lietaus lašų dydžio. Jei lašai stambūs (1 – 2mm skersmens), vaivorykštė labai ryški, joje gerai matomos raudonos, violetinės ir melsvos juostos. Jei lašai mažesni, vaivorykštė atrodo blanki, išplauta, raudono lanko beveik nesimato. Lašeliai, kurių skersmuo

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!