Vakarų ir rytų šalių vertybių sąveikos bruožai

Vertybės - gyvenimo prasmės turinys. Gyvenimo prasmę ir tikslą nusako aukščiausioji vertybė, kurią žmogus pasirenka ir kuriai tarnauja, savo noru jai skiria visą gyvenimą. Todėl vertybių pasirinkimas yra aktuali problema. Individualaus ontogenetinio vystymosi procese individas gali pasisavinti pačias įvairiausias vertybes.
Daugelyje šalių pilietiškumas ir tautiškumas laikomi aukščiausiomis, tačiau skirtingai traktuojamomis vertybėmis. Vadinasi, vien šių vertybių pagrindu gali būti kuriamos skirtingos vertybių sistemos. Panašiai kiekviena religija turi savitą aukščiausios vertybės sampratą, tad ir grindžia skirtingas vertybių sistemas. Net tokios bendriausios ir visoms religijoms būdingos vertybės kaip tikėjimas ar meilė kiekvienoje sistemoje skirtingai traktuojamos ir užima skirtingą vietą bendroje vertybių struktūroje. Aukščiausioji vertybė yra visa žmonija, o galutinė žmogaus gyvenimo prasmė - visos žmonijos gerovė.
Pažinimo teorijoje vertybės sąvoką atitinka reikšmingumo sąvoka, kuri apibūdina tikrovės objektų asmeninę, kultūrinę, socialinę svarbą. Žmogus gyvena ne tik daiktų pasaulyje, bet ir šių daiktų reikšmingumo jam ir žmonijai aplinkoje. Todėl žmogui reikalingos ne tik žinios, bet ir vertybės, ne tik kritinis mąstymas, bet ir dvasinė kultūra.
Bendruoju atveju visos materialiojo ir dvasinio pasaulio apraiškos, visi natūros ir kultūros objektai yra potencialios vertybės, nes žmonės juos vertina pagal gėrio ar blogio, grožio ar bjaurasties, tiesos ar melo, teisingumo ar skriaudos, malonumo ar nemalonumo, naudingumo ar kenksmingumo kriterijus.
• Krikščionybė: elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad kiti su tavim elgtųsi.
Kaip sakyta, iki krikščionybės eros vertybių sistemose vyravo normos - draudimai, tai yra gėris visų pirma buvo traktuojamas kaip blogio tramdymas; tik aukščiausioji vertybė buvo laikoma absoliučiuoju gėriu. Senovės Rytų ir Antikos filosofinė mintis yra tas šaltinis, kuris maitina šiuolaikinį vertybinį absoliutizmą, tai yra vertybių sistemas, kurias implikuoja pedagoginės koncepcijos, grindžiamos idealizmu, realizmu, neotomizmu. Visos šios koncepcijos remiasi prielaida, kad vertybės yra specifinė daiktų savybė, nepriklausanti nuo žmonių bei jų elgsenos.
Tad vertybės yra:
• amžinos, nes jų raiška neribojama laiko atžvilgiu, lygiai kaip ir jų šaltinis ( Kūrėjas, idėjų universalijų pasaulis, gamtos dėsniai);
•...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!