Valstybės elementai: tauta, teritorija ir valdžia

Čia dėstomas požiūris į teisės ir valstybės santykio problemą. Ar teisė yra valstybės valdžios monopolis, ar valstybės nustatomos valdžios normos turi gilesnes šaknis, nepriklausomas nuo valstybės valdžios? Autorius laikosi šio požiūrio ir šias teisės šaknis, kurios maitina pačią pozityvinę valstybės teisę, vadina natūraline teise. Natūralinės teisės moksle jis skiria Dievo įsakytosios teisės doktriną, prigimtinės teisės doktriną ir socialinės ar visuomeninės teisės doktriną, kur pastarąją mano tikru natūralinės teisės renesansu, kurios žymiausias atstovas– L.Deguit.
Klasikinis mokslas apie valstybę nurodo tris valstybės elementus: tauta, teritorija ir valdžia. Trijų elementų sistema yra priimtina, bet reikalauja tam tikrų paaiškinimų, kurie paaiškins, ir parodys, kodėl ir kuria prasme valstybės sąvokai priimtina.
1. TAUTA KAIP VALSTYBĖS ELEMENTAS.
1.1 Termino „tauta“ nepatogumas. Pimojo tų elemento, kurį kalsikinis mokslas vadina „tauta“, suteikiamas jam, einant demokratine doktrina, dar ypatingąjį „suvereno“,– paties valstybės šeimininko,– pobūdį reikėtų pavadinti kaip nors kitaip, nes tas pats terminas „tauta“, kuris yra taikomas šiam valstybės elementui,– socialinėj srity turi kitą visai tikslią prasmę: būtent– jis yra skiriams tam tikrajam socialiniam ( nacionaliniam ) junginui ( Lietuvių tauta, vokiečių, Prancūzų.....tauta ). Vadindami „tauta“ ir tą „tautinį“ socialinį junginį ir tą žmonių daugybę, kuri sudaro valstybės elementą ir nesutampa su tuo junginu, mes įsitraukiame į sunkų sąvokų sumaišymą.
1.2 Terminas „visuomenė“ šiam valstybės elementui apibūdinti netinka. Visuomenė yra organizuotas socialinis bendravimas arba socialinių junginių visuma, į kurią įeina tiek valstybė, tiek tautiniai socialiniai junginiai, tiek daugybė kitų socialinių grupių bei organizacijų. Visuomenės sąvokai ypač charakteringa yra socialinis jungimosi ( būrimosi, integracjos ) ir skirstymosi ( diferenciacijos ) procesas, kurio padariniai reiškiasi painiu socialiniu junginių santykiavimu; visuomenė nėra vienlypė, ji nesudaro individų masės, joje veikia ne skaičius, ne kiekis, bet kokybinis organizacinis veisnys. Tuo tarpu tam valstybės elementui kuriam mes tinkamo elemento ieškome, charakeringa yra kaip tik individų masės vienlypumas, žmonių daugybė, neatsižvelgiant į jokius tų žmonių socialinius junginius, klasifikuojančius juos sudėtingame...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!