Mąstymo ugdymo sampratos

 ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS Edukologijos fakultetas Etikos teorijos ir didaktikos rašto darbas MĄSTYMO UGDYMO SAMPRATOS Paruošė: Laura Smilgevičiūtė PE- 5 Šiauliai, 2008 Įvadas „Ugdymo filosofija yra disciplina, „geriausiai galinti paaiškinti, kas turėtų būti daroma tiek dabar, tiek vėliau“ (Brubacheris)“ (3) Bandant apibrėžti mokymo turinį ar parinkti ugdymo metodą, reikia nuspręsti, kokie bus keliami uždaviniai ir tikslai. Svarstant šiuos klausimus iškyla ir filosofinių dilemų: ar galime žinoti, kokie ugdymo tikslai yra teisingi? Ar išvis esama teisingų tikslų? „Brubacheris iškėlė šešias ugdymo filosofijos problemas: 1)susirūpinimas, kad ugdymas tapęs nevaldomas, 2)susirūpinimas, kad ugdymo tikslai neaiškūs, prieštaringi, 3)nuomonė, kad labai susilpnėjo reikalavimai ir nepaisoma normų, 4)netikrumas dėl ugdymo vaidmens dabartinėje visuomenėje, 5)susirūpinimas dėl mokiniams leidžiamos per didelės laisvės, pagarbos autoritetams stygius ir kontrolės nepaisymas, 6)baimė, kad mokyklos tapusios per daug pasaulietiškos ir ignoruojama religija.“ (3) „Ugdymo filosofijai būdinga skirtingi požiūriai į tai, kas yra brandi asmenybė ir kaip ji ugdoma.“ (1, 66psl.) Ugdymas apima tiek idėjas, tiek praktinę veiklą, todėl ugdytojas, norėdamas, kad jo veikla duotų gerų rezultatų, jis turi įgauti tokių žinių, kurias gali suteikti filosofija, t.y. padėti suprasti mąstymo procesą ir idėjų prigimtį. Filosofija gali padėti plačiau pažvelgti į žmogaus egzistenciją ir aplinkinį pasaulį. Daugelis ugdymo teoretikų bandė ir tebebando atsakyti į klausimą, koks mąstymas tikrai tinkamas mokant būsimus mokytojus ir moksleivius. Vieniems tai reflektyvus mąstymas, kitiems – kritinis, dar kitiems – „aukšto lygio“ t.y. atviras mąstymas. Taigi kalbant apie mąstymo ugdymą, būtina paminėti keleto filosofų ir psichologų samprotavimus, kurių teiginiai apie mąstymo ugdymą paliko naudingą pėdsaką. Sokratas Ikisokratikai mažai dėmesio skyrė žmogaus ugdymui, jo mąstymo lavinimui, tačiau Sokratas pakankamai skyrė tam dėmesio, jis nagrinėjo nemažai žmogaus ugdymo klausimų. Pagal Sokratą, žmogus – tai mąstanti būtybė, kuri turi sielą. „Siela neatsiejama nuo kūno, o žmogaus dorybingumas skleidžiasi kartu su jo racionaliuoju pažinimu.“ (1, 66 psl.) Mąstymo ugdymo kilmė yra siejama su Sokrato dialogais. Sokrato mokymas grindžiamas klausinėjimu. Tiems, kuriems rūpi surasti atsakymus į doros ir pažinimo klausimus, filosofas siūlo pasikliauti savo paties mąstymo logika. Sokratas, ištardamas savo frazę –„ Žinau, kad nieko nežinau“, užminė ateities mąstytojams mįslę, į kurią atsakymo tebeieškoma ir dabar. „ Nuodugnus klausimo ar problemos svarstymas įsižiūrint ir įsiklausant į pašnekesio objektą ir apvalant savo protą nuo netikro žinojimo( graikai vadino elechos) ir yra sokratiškasis tyrimas. Sokratas klausimus dažniausiai formulavo taip, kad pašnekovui tereikdavo pritarti ir prieiti prie išvados, kad pradinis pastarojo teiginys buvo neteisingas. Pagal filosofą R.M. Hare‘ą, Sokrato metodas atskleidžia tiriančiojo mąstymo principus, Sokrato užduodami klausimai priversdavo imtis tyrimų ir taip aiškintis klausimą. Dabarties teorijos, Sokrato metodą – klausinėjimą, naudoja kaip būdą atskleisti tikrąjį žinojimą, tiesų įvairovę. Karl Raimund Popper „Mokslo filosofijoje ryškiu kritinio mąstymo atstovu buvo austrų filosofas Karlas Popperis, mokslo raidą vaizdavęs, kaip viena kitą keičiančių verifikuojamų ir falsifikuojamų mokslo teorijų kaitą.“ (4) Karlas Raimundas Popperis daug dėmesio skyrė tyrimo logikai. „ Mąstytojas tikėjo sveiku protu, jo kritiškumu, gebėjimu suvokti prielaidas ir padarinius, tikimybe, kad protas gali klysti.“ (knyga) Jis teigė, jog protas darydamas klaidas ir jas suvokdamas gali priartėti prie tiesos. Pasak Popperio, tik atvira visuomenė gali užtikrinti kritišką mąstymą. Tokį mąstymą vertino kaip kritinį racionalizmą, gebėjimą suvokti savo ribas, t.y. savo pažinimo ribotumą. K. R. Popperio veikalas „Atviroji visuomenė ir jos priešai“, tai kūrinys „ginantis laisvę“. Popperis suaktualino laisvės ir visuomenės interesų problemas. John Dewey Jei kalbant apie šiuolaikines mąstymo ugdymo sampratas, būtina paminėti filosofą J. Dewey. Pagal jį, mąstymas tai yra viskas, kas tik „ateina į galvą“, tačiau taip mąstymą suvokia tik kvaili žmonės. „ Viena iš sąvokos „mąstymas“ sampratų – tai reflektyvių minčių srautas.“ (1, 69 psl.) T.y. mintys tarpusavyje susijusios, kai kiekviena mintis kyla iš ankstesnės ir jos pagrįsta įtakoja kitos minties atsiradimą. „ Kai viena dalis lemia kitą, visa seka tampa įrodoma, akivaizdi ir garantuota, tuomet galima pasikliauti mąstymo proceso teisingumu. J. Dewey skiria dvi reflektyvaus mąstymo proceso pakopas: • Neapibrėžtumo būsena, kai abejojama, neapsisprendžiama; • Ieškojimo ir tyrimo procesas, skirtas tolesniam faktų išsiaiškinimui, patvirtinant arba paneigiant ankstesnę nuomonę.“ Mąstantis žmogus gali daryti arba klaidingus arba teisingus sprendimus. Kad tų klaidų išvengtume, turime pradėti mąstyti nuo patikrintų, akivaizdžių teiginių. Mokydami turime atlikti dvejopą užduotį: pirma, tirti ir plėtoti individualius gebėjimus, antra, tirti sąlygas, kurios skatina pokyčius į gerąją ar blogąją pusę. Pagal J. Dewey, mąstymas yra neatsiejamas nuo logikos. O logika gali būti vien tai, kas yra išvesta iš teiginių. „ Taigi refleksija skatina tirti objektą visapusiškai

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!