Ugdymo paradigmos ir jų kaita

• Naujoji paradigma įgyja eksplicitišką pavidalą tik subrendus iki visuotinio pripažinimo lygmens, kai savaime paaiškėja jos pozityviosios ir negatyviosios ypatybės (Bitinas, 2000).
• explicitus (lot.) – išaiškintas, išnagrinėtas, išplėtotas).
•
Ugdymo paradigmos ir jų kaita
• Svarbiausia naujos ugdymo paradigmos įsitvirtinimo vidinė sąlyga – ja besiremiančių pedagogų gausa;
• Visuomenės raida ir jos narių ugdymo raida yra sinchroniški: demokratėjanti visuomenė įtvirtina laisvojo ugdymo paradigmą, o laisvo piliečio ugdymas padeda plėtoti demokratinę visuomenę;
• Mokytojų rengimo paradigmos kaita: į dalyką orientuotą mokytoją keičia į ugdytinio asmenybę orientuotas mokytojas (svarbiausia - ugdytinių mokymosi motyvacija, dalyko žinios ne tikslas, o tik asmenybės saviraiškos skatinimo priemonė; atvira pilietinė visuomenė – veiklos rezultato perspektyva).
•
Ugdymo paradigmos ir jų kaita
• Klasikinė ugdymo paradigma
• Tabula rasa koncepcija (Dž. Lokas Pamąstymai apie ugdymą, 1693);
• Vaikas, pasisavindamas žmonijos patirtį, tampa pilnaverčiu visuomenės nariu, asmenybe;
• J.F. Herbarto tradicinė mokykla;
• Pedagogas – valdovas;
• Ugdytinis – paklusnus vykdytojas
• Laisvojo ugdymo paradigma
• Emilio koncepcija (Ž.Ž. Ruso Emilis arba apie ugdymą, 1762);
• Ugdymo procese vaikas visų pirma realizuoja savo prigimtines galias;
• Dž. Diuji aktyvioji mokykla (mąstymas ir žinios – veiklos instrumentas);
• Pedagogas – padėjėjas;
• Ugdytinis – aktyvus veikėjas
•
Ugdymo paradigmos ir jų kaita
• Ugdymo paradigmos
• (Atsakymų į pagrindinius ugdymo filosofijos klausimus variantai):
• Ugdymas kaip visuomenės apibendrintos patirties perteikimas ugdytiniams;
• Ugdymas kaip ugdytinio vidinių galių skatinimas ir plėtojimas;
• Egzistuoja viena, tik skirtingai interpretuojama ugdymo realybė;
• Egzistuoja daug skirtingu pagrindu susiformavusių ugdymo realybių;
• Vertybių ugdymo procesas vieningas;
• Egzistuoja skirtingi nuo vertybių turinio priklausantys auklėjimo procesai;
• Ugdymas yra materialiosios tikrovės sritis, jam būdingos mokslinio pažinimo objektų savybės;
• Ugdymas yra neprognozuojama žmonių kūrybinė veikla.
KLASIKINĖ UGDYMO PARADIGMA
• XVII – XVIII a. ryškėja;
• XIX a. – įsitvirtina;
• XX a. – ryškėja naujos koncepcijos.
◦ Klasikinės mokymo teorijos grindžiamos teoriniu mokymu, kuris nesiejamas su praktika; mokymas atsiejamas nuo konteksto;
◦ Mokymas organizuojamas remiantis dedukcijos principu: iš bendrųjų teorijų išvedamos konkrečios sąvokos ir veiksniai;
◦ Besimokantieji – objektai, kurių atžvilgiu pedagogas (subjektas) gali...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!