Valstybės biudžetas ir jo formavimo principai

Jau nuo seno buvo žinoma, kad negali būti sveiko finansų ūkio, jei iš anksto, tam tikram laikui, nesudaroma laukiamų pajamų ir numatomų išlaidų sąmata. Ta taip svarbi viešajam ūkiui išlaidų ir pajamų sąmata vadinama biudžetu. Žodis “biudžetas” yra kilęs iš senovinio prancūzų žodžio “bouge”, sumažintas “bougette”, odinis maišiukas. Prancūzai pirmą kartą pavartojo žodį “budget” valstybės pajamų bei išlaidų sąmatos prasme 1802 m. XIX amžiuje žodis “budget” savo nauja prasme pasklido po visą pasaulį (2, 88).
Bendroms valstybės funkcijoms atlikti valstybė formuoja centrinį biudžetą: armijai išlaikyti, gynybai, valdymui, tikslinėms programoms įgyvendinti. Nuo centrinio biudžeto priklauso ekonomikos finansinis stabilumas.
Temą “Valstybės biudžetas ir jo formavimo principai” pasirinkau todėl, kad valstybės biudžetas yra pagrindinis valstybės finansinis fondas. Jame sukaupiama didžiausia valstybės pajamų dalis. Tema yra savalaikė, nes valstybinis biudžetas yra sudaromas ir tvirtinamas paprastai kasmet. Dažniausiai biudžetas būna deficitinis (išlaidos viršija pajamas). Mano darbo tikslas yra įsigilinti į valstybės biudžeto esmę, panagrinėti biudžeto sandarą, paanalizuoti biudžeto procesą. Šiame darbe aptarsime valstybės biudžeto formavimo principus (viešumas, pilnumas, vieningumas arba universalumas, realumas). Didelį dėmesį skirsime Lietuvos biudžeto procesui.
Lietuvos Respublikos biudžetinę sandarą sąlygoja valstybės sandara ir administracinis teritorinis suskirstymas. Lietuvos valstybinę biudžeto sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir savarankiški savivaldybių biudžetai. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetai sudaro Nacionalinį biudžetą. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetams taikoma vienoda pajamų ir išlaidų klasifikacija, kurią nustato Lietuvos Respublikos Finansų ministerija. Nuo 1993 metų naudojama nauja biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacija.
Biudžetų pajamas sudaro Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyti mokesčiai ir kitos įmokos į biudžetus.
Fizinių asmenų pajamų mokestį moka dirbantys gyventojai ir fizinio asmens teises turinčios individualios (personalinės) įmonės.
Juridinių asmenų pelno mokestį moka valstybės bei savivaldybių įmonės, visų tipų akcinės bendrovės, bankai ir juridinio asmens teises turinčios individualios (personalinės) įmonės.
Žemės mokesčio mokėtojai yra privačios žemės savininkai.
Žemės nuomos mokestis mokamas už nuomojamą arba nustatyta tvarka suteiktą naudotis valstybinę žemę.
Nekilnojamojo turto mokestį moka...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!