Valstybės skola: priežastys ir pasekmės

Valstybė finansuoja savo išlaidas iš gaunamų pajamų, tačiau kai jų neužtenka, atsiranda valstybės skolinimosi poreikis. Pagrindinis valstybės skolinimosi šaltinis yra valstybinis kreditas, per kurį sudaromas valstybinis skolinamųjų išteklių fondas. Valstybinio kredito funkcionavimas yra tiesiogiai susijęs su valstybės skola ir veikia valstybės skolos susidarymą. Valstybės skola yra kreditinių operacijų rezultatas. Valstybės skolos lygis labai priklauso nuo bendro šalies ekonominio lygio ir perspektyvų. Efektyvus naudojimasis valstybės pasiskolintų lėšų teikiamomis galimybėmis gali užtikrinti ilgalaikį valstybės ekonomikos vystymąsi. Pereinamosios ekonomikos šalyse valstybės skolinimasis yra racionalus dalykas: valstybės naudoja skolintas lėšas ekonominio augimo, visuomenės stabilumo ir ūkio disproporcijų šalinimo tikslams. Lietuva, kaip ir kitos buvusios Tarybų Sąjungos respublikos, išskyrus Rusiją, atkūrusi nepriklausomybę, nepaveldėjo jokių skolinių įsipareigojimų užsienio šalims. Atsiradus poreikiui finansuoti biudžeto deficitą, valstybės investicijas ir kitas programas, susidarė valstybės skola, kuri nuolat augo.
Esant Europos Sąjungos nare valstybės skola turi atitikti Mastrichto kriterijus, t.y. neviršyti 60% BVP. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos skola nuolat didėja. Kiekvienam Lietuvos piliečiui yra aktualios valstybės skolos aptarnavimo išlaidos, kurios šiuo metu siekia apie 600 mln. litų. Taipogi, Lietuvos Respublikos skolą įtakoja surenkamų mokesčių kiekis, dėl kurių vyriausybė ir toliau nesusitaria.
Valstybė visada turi turėti galimybę skolintis, kad stiprintų ūkį. Tačiau tai turi būti derinama su pasirinktomis monetarinėmis ir fiskalinėmis politikos priemonėmis.
Darbo tikslas – išanalizuoti valstybės skolos problemą.
2. Išanalizuoti valstybės skolinimosi priežastis ir pasekmes;
3. Apibūdinti Lietuvos Respublikos skolą.
4. Charakterizuoti Lietuvos valstybės skolos riziką ir jos valdymo modelius.
1. TEORINIAI VALSTYBĖS SKOLOS ASPEKTAI
1.1 Valstybės skolos samprata ir tikslai
Skolintomis lėšomis valstybė dengia pajamų ir išlaidų skirtumą. Valstybės skolą formuoja valstybės įsiskolinimai ir kiti finansiniai įsipareigojimai. Valstybės skola yra antrasis pagal svarbą valstybės pajamų šaltinis po mokesčių. Taip pat valstybės skola yra apibūdinama kaip pagrindinis valstybės biudžeto deficito padengimo šaltinis.
Valstybinis kreditas gali būti vidinis ir išorinis. Pirmenybė teikiama vidaus valstybiniam kreditui, nes finansiniai ištekliai grąžinami nacionaline valiuta. Išskiriamos tokios valstybinio kredito formos:
• Valstybinės paskolos;
• Taupomųjų kasų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!