Valstybės valdymo formos

Valstybės forma laikoma valstybinės valdžios struktūros organizavimo principai bei jos įgyvendinimo būdai. Valstybės formos gali būti lyginamos valdymo ar valdžios, teritorinės ir teisinės santvarkos bei valdymo stiliaus požiūriu.
Valdymo forma – tai valdžios struktūra, kompetencijos pasidalinimas bei aukščiausiųjų valstybės institucijų, ypač valstybės vadovo, parlamento bei vyriausybės, teisiniai ir faktiški tarpusavio santykiai.
Istorijos eigoje valstybės valdymo formos nuolat kito ir vystėsi. Aristotelis veikale „Politika“ pirmasis pabandė klasifikuoti valstybes, atsižvelgiant į valdančiųjų skaičių. Pateikdamas valstybių valdymo tipologiją, didžiausią dėmesį Aristotelis skyrė tam kokiems tikslams tarnauja valdymas – visuotinei gerovei ar asmeninei naudai. Valdant vienam asmeniui, pozityvi forma yra monarchija (negatyvi – tironija); valdant keletui asmenų, pozityvi yra aristokratija (negatyvi – oligarchija); pozityvi liaudies valdymo forma yra demokratija – „politie“ (negatyvi – ochlokratija). Panašią klasifikaciją pateikė ir Makiavelis, nuo Aristotelio skiriasi tik tuo, kad Makiavelis sumažino valdančiųjų skaičių iki dviejų: monarchija (valdžia priklauso vienam asmeniui) ir respublika (valdo dauguma).
Dabartiniu metu valdymo formos skiriamos atsižvelgiant į tai, ar aukščiausiąją valdžią turi vienas asmuo ar ji priklauso renkamai kolegialiai institucijai. Pagal šiuos požymius šiuolaikinėje valstybėje yra skiriamos viena iš dviejų valdymo formų: monarchija ar respublika. Monarchija yra skirstoma į: absoliuti, konstitucinė, dualistinė ir parlamentinė. Respublika skirstoma į: parlamentinė, prezidentinė ir pusiau prezidentinė (pusiau parlamentinė ar mišraus tipo).
Monarchija – tai tokia valdymo forma, kai valstybei vadovaujantis asmuo savo postą ir titulą (karalius, imperatorius, caras) gauna ir perleidžia paveldėjimo keliu.
Monarchijoje valstybės vadovas paveldi sostą ir jo valdžią formaliai teisiškai laikoma nepriklausoma nuo bet kurios kitos valdžios, kitos valstybės institucijos ar gyventojų.
Valstybės istorijoje žinomos dvi monarchinės valstybės formos. Viena jų – absoliutinė monarchija, kur monarcho valdžia yra neribota, kita – konstitucinė monarchija, kur monarcho valdžią riboja konstitucija. Konstitucinė monarchija dar skirstoma į dualistinę monarchiją ir parlamentinę monarchiją.
Absoliutinėje monarchijoje visa aukščiausioji valdžia priklauso vienam monarchui t.y. kai jis savo rankose yra sutelkęs ir įstatymų leidimo, ir vykdomąją valdžią. Absoliutus monarchas nėra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!