Vandens tiekimas

 Lietuvos žemės ūkio universitetas Hidrotechnikos katedra Vandentiekos kursinis darbas Sudarė: Akademija, 2005 Turinys Įvadas................................................................................................................1 1. VANDENS VARTOJIMO SKAIČIAVIMAS 1.1 Vandens vartotojai.................................................................................2 1.2 Vandens vartojimo normos ir netolygumo koeficientai.........................2 1.3 Skaičiuojamieji debitai...........................................................................2 1.4 Visuomeninių pastatų debitai.................................................................6 1.5 Priešgaisriniai debitai.............................................................................6 2. POŽEMINIO VANDENS ĖMIMO ĮRENGINIŲ SKAIČIAVIMAS 2.1 Vandens ėmimas iš pirmojo vandeningojo sluoksnio............................9 2.2 Vandens ėmimas iš antrojo vandeningo sluoksnio................................11 2.3 Siurblių parinkimas................................................................................13 2.4 Šulinio filtro skaičiavimai......................................................................14 3. VANDENS SKIRSTYMO TINKLO PROJEKTAVIMAS 3.1 Vandens skirstymo tinklo ir kitų vandentiekio įrenginių projektavimas plane...............................................................................16 3.2 Skirstymo tinklo skaičiavimo schema...................................................16 3.3 Mazginių debitų skaičiavimas...............................................................16 3.4. Tinklo linijų skaičiuojamųjų debitų nustatymas...................................20 3.5 Vamzdynų skersmens parinkimas.........................................................20 3.6 Vandentiekio tinklo hidrauliniai skaičiavimai.......................................20 3.7 Vandentiekio tinklo detalizavimas.........................................................23 4. SLĖGIO IR DEBITO REGULIAVIMO ĮRENGINIŲ SKAIČIAVIMAS 4.1 Bokšto aukščio skaičiavimas.................................................................25 4.2 Bokšto bako tūrio skaičiavimas.............................................................25 Literatūra...........................................................................................................27 Įvadas Sudarytas vandentiekio tinklo projektas objektui, kuriame yra miestelis ir gyvenvietė. Miestelio teritorijoje įsikūręs mėsos kombinatas. Vandentiekio paskirtis: tiekti vartotojams vandenį, atitinkantį standartinių normų reikalavimus. Objekto maksimalus skaičiuojamasis debitas – Qobj = 2185,27 m3/d. Visus skaičiavimus atliekame maksimaliam valandiniam pareikalavimui. Gaisrams gesinti numatytas debitas Qg= 12,5 l/s. Vandenį imame iš antro vandeningo sluoksnio, kadangi gruntinio vandens nepakanka. Antras vandeningas sluoksnis yra 71,8 – 91,7 m. gylyje. Gręžtinių šulinių maksimalus debitas Qmax= 3840,71 m3/d, numatyta įrengti du šulinius. Vandentakis tarp antrojo kėlimo siurblinės ir skirstymo tinklo suprojektuotas iš dviejų linijų. Miestelyje suprojektuotas žiedinis tinklas, gyvenvietėje – šakotinis. Vandentiekio bokštas suprojektuotas aukščiausioje reljefo vietoje, prieš skirstymo tinklą. Bokšto aukštis HB = 85,5 m. Pilnas bokšto bako tūris V’b = 409,25 m3. 1. VANDENS VARTOJIMO SKAIČIAVIMAS 1.1 Vandens vartotojai Vandens vartotojai yra nurodyti užduotyje (jų matavimo vienetai ir skaičius), be to numatome įmonės darbuotojams dušus. Atsižvelgdami į pamainos darbininkų skaičių, gamybos pobūdį bei darbo sąlygas nustatome, kiek reikia dušų tinklelių. Suvartojamo vandens normos mokykloms, ligoninėms ir pirčiai yra nustatytos gyventojų vandens vartojimo normose, todėl, skaičiuodami bendrą vandens suvartojimą objekte, visuomeniniams pastatams suvartojimo vandens kiekio atskirai nenurodome. 1.2 Vandens vartojimo normos ir netolygumo koeficientai Vandens suvartojimo norma – tai vienam naudotojui tenkantis skaičiuojamasis vandens kiekis. Nustatome vandens vartojimo normas gyventojams, laistymui, darbininkų ūkio – buities reikalams bei gyvuliams. Vandens vartojimo normą produkcijos vienetui pagaminti nustatome iš metodinių nurodymų 1.1 lent. Mėsos kombinato vandens vartojimo norma bus 6…10 l/mato vienetui. Suvartojamo vandens kiekis priklauso nuo vartotojų skaičiaus, pastatų techninės įrangos, miesto pobūdžio, tiekiamo vandens kokybės, vandens tiekimo tolygumo ir t.t. Atsižvelgiant į tai miestai, miesteliai ir gyvenvietės skirstomos į 6 kategorijas. Ariogalos miestelis priskiriamas 5 kategorijai, o Noreikiškių gyvenvietė 6 kategorijai. Maksimalus ir minimalus valandų netolygumo koeficientas gyvenvietės bei miestelio gyventojams priklauso nuo gyventojų skaičiaus ir parenkamas pagal [1, 42 p.1 priedas 1.6 lentelė]. 1.3 Skaičiuojamieji debitai Žinodami vartotojų skaičių ir vandens vartojimo normas bei netolygumo koeficientus, skaičiuojame atskirų vartotojų bei jų grupių vartojimo vandens vidutinius ir maksimalius debitus. Vidutinė paros vandens reikmė: , m3/d. (1.1) Maksimali paros vandens reikmė: Qd.gyv.max = Qd.gyv.vid. kd.max, m3/d, (1.2) čia U – rajono su atitinkama santechnine trobesių įranga gyventojų skaičius; qsąl.vid. – sąlyginė buitinio vandens vartojimo norma (l/d.gyv.); kišt – vandens ištėkio koeficientas; kd.max –vandens vartojimo netolygumo paros koeficientas. Maksimalius suvartojamo buitinio vandens valandos debitas: , m3/h; (1.3) čia kh max – vandens suvartojimo maksimalus valandų netolygumo koeficientas. Minimalus valandos debitas: , m3/h; (1.4) čia kh min- vandens suvartojimo maksimalus valandų netolygumo koeficientas; 24 – vandens vartojimo per parą trukmė valandomis. Gyventojams t = 24h, įmonei t = 18h (įskaitant pietų pertrauką), dušams 2h., laistymui t = 6h. Sekundinius debitus skaičiuodami laikome, kad valandos metu vandens vartojimas tolygus: , l/s. (1.5) Viešoms vietoms tvarkyti, sodiniams bei gėlynams laistyti tiektino vandens kiekis: Qd.tvr.vid = q  A  kišt , m3/d; (1.6) čia q- viešajai vietai tvarkyti naudojamo vandens norma, l/m2 dieną; A - teritorijos plotas, tūkst. m2; Maksimalus viešosioms vietoms tvarkyti suvartojamo vandens kiekis: Qd.tvr.max = 1,5  Qd.tvr.vid , m3/d; (1.7) Visus debitų skaičiavimo duomenis surašome į 1.1 lentelę. 1.1 lentelė. Atskirų vartotojų ir jų grupių skaičiuojamieji debitai Vartotojai Kiekis (U) Vandens vartojimo normos (q) m3/d kd max m3/d kh max m3/d l/s I. GYVENVIETĖ Gyventojai 535 160,00 95,87 1,33 127,51 3,93 18,01 5,00 Raguočiai 696 60,00 46,77 1,30 60,80 2,50 6,33 1,76 Raguočių prieauglis 278 12,00 3,74 1,30 4,86 2,50 0,51 0,14 Kiaulės 910 10,50 10,70 1,30 13,91 2,50 1,45 0,40 Paršeliai 364 3,50 1,53 1,30 1,99 2,50 0,21 0,06 Paukščiai 3745 1,40 6,29 1,30 8,18 2,50 0,85 0,24 Paukščių prieauglis 1498 0,30 0,54 1,30 0,70 2,50 0,07 0,02 II. MIESTELIS Gyventojai 3920 240,00 1128,96 1,28 1445,07 2,00 120,42 33,45 Gatvių laistymas 7840 0,30 2,82 1,30 3,67 1,50 0,23 0,06 Vejų laistymas 4312 4,00 20,70 1,30 26,91 1,50 1,68 0,47 III. ĮMONĖ Produkcijos gamyba 31000 10,00 372,00 1,30 483,60 1,50 30,23 8,40 Ūkio – gėrimo reikalams 67 25,00 2,01 1,30 2,61 3,00 0,33 0,09 Dušai 7 500,00 4,20 1,30 5,46 3,00 0,68 0,19 IŠ VISO OBJEKTE 1696,13 2412,53 181,00 50,28 ; Viso objekto paros vidutinis debitas yra lygus atskirų vartotojų ir jų grupių vidutinių paros debitų sumai. Tokiu pačiu būdu apskaičiuojame viso objekto maksimalų paros debitą. Vandens vartojimo rėžimo grafikas sudaromas pagal vandens vartojimo režimo apytikrį tipinį grafiką [1,10p.1.4 lentelė]. Kadangi vandens vartojimo rėžimo tipinių grafikų gyvenvietės ir miestelio gyventojams maksimalūs valandų netolygumo koeficientai yra ne tokie, kaip 1.4 lentelėje, todėl juos koreguojame. Maksimalus valandinis vandens suvartojimas apskaičiuojamas pagal formulę: , % (1.8) čia kh max – maksimalus valandų netolygumo koeficientas; t – vandens vartojimo per parą trukmė valandomis (gyventojams, fermoms 24h; laistymui 6h). Analogiškai skaičiuojamas minimalus valandų netolygumo koeficientas. Pmax= 2,93∙100/24=12,21%. (gyvenvietėje); Pmin= 0,08∙100/24=0,33% (gyvenvietėje); Pmax= 1,92∙100/24=8,00% (miestelyje); Pmin= 0,11∙100/24=0,46% (miestelyje). Tipiniame grafike pataisę maksimalius ir minimalius valandinius debitus, susidariusį nesąryšį tolygiai išdėstome taip, kad visų paros valandų suminis vartojimas būtų 100%. Sudarydami vandens vartojimo režimo grafiką žaliems plotams ir gatvėms laistyti, Pmax apskaičiuojame: Pmax= 1,50∙100/6 =25,00%. Tris valandas, kai objekte vandens vartojimas yra mažiausias, išdėstome po Pmax, o kitas tris valandas paskirstome taip, kad bendra suma sudarytų 100%. Vandens vartojimo rėžimą dušuose nustatome pagal [1; 40p. 1.2 lentelė], kur nurodyta, kad po kiekvienos pamainos vandens suvartojimą imti vienodą, po 50%. Visų vartotojų vandens vartojimo rėžimo grafikus surašome į 1.2 lentelę. Kiekvieno vartotojo arba vartotojų grupės su vienodais vartojimo rėžimo grafikais valandiniai debitai skaičiuojami pagal formulę: , (1.9) čia Qd max – vartotojo (arba jų grupės) maksimalus paros debitas m3/parą ; Ph – iš vandens vartojimo rėžimo grafiko imamas valandinis debitas procentais nuo Qp max . Apskaičiavę visų valandų debitus, juos sudedame. Sumos yra lygios Qd max. Sudėjus kiekvienos valandos visų vartotojų grupių debitus (1.2 lent. horizontalia kryptimi) gauname objekto valandinius debitus Qobj. didžiausias iš jų 259,74 m3/val. yra objekto skaičiuojamasis valandinis debitas, o valanda – objekto maksimali skaičiuojamoji valanda. Sudarydami objekto vandens vartojimo rėžimo grafiką procentais (1.2 lent. paskutinė skiltis), valandiniai debitai apskaičiuojami pagal formulę: Po= Qhobj/Qobjdmax100 , %, (1.10) čia Qdmax – viso objekto maksimalus paros debitas, m3/d. Pagal 1.2 lentelės duomenis braižomas viso objekto vandens vartojimo grafikas 1.1 paveikslas. 1.2 lentelė. Vandens vartojimo režimo grafikas Valandos GYVENVIETĖ MIESTELIS ĮMONĖ Visam objektui Gyventojai Naminiai gyvūnai Gyventojai Laistymas Produkcijos gamyba Ūkio – gėrimo reikalams Dušai % m3 % m3 % m3 % m3 % m3 % m3 % m3 m3 % 0-1 0,31 0,39 3,10 2,80 0,77 11,13 4,00 1,22 - - - - 50,00 2,73 18,27 0,84 1-2 0,31 0,39 2,10 1,89 0,11 1,59 20,00 6,12 - - - - - - 9,99 0,46 2-3 0,31 0,39 1,90 1,73 0,11 1,59 50,00 15,29 - - - - - - 19 0,87 3-4 0,31 0,39 1,70 1,54 0,11 1,59 20,00 6,12 - - - - - - 9,64 0,43 4-5 0,31 0,39 1,90 1,73 0,78 11,27 4,00 1,22 - - - - - - 14,61 0,67 5-6 0,31 0,39 1,90 1,73 2,05 29,62 2,00 0,61 - - - - - - 32,35 1,47 6-7 13,04 16,63 3,30 2,98 7,29 105,35 - - 8,35 40,38 1,00 0,026 - - 165,37 7,57 7-8 13,04 16,63 3,50 3,17 7,29 105,35 - - 5,00 24,18 3,00 0,078 - - 149,41 6,84 8-9 13,04 16,63 6,10 5,52 7,29 105,35 - - 5,00 24,18 7,00 0,18 - - 151,86 6,95 9-10 4,43 5,65 9,10 8,23 5,34 77,17 - - 5,00 24,18 16,70 0,44 - - 115,67 5,29 10-11 3,21 4,09 8,60 7,78 4,83 69,79 - - - - 0,50 0,013 - - 81,67 3,74 11-12 2,22 2,83 2,90 2,62 4,94 71,39 - - 8,33 40,38 1,00 0,026 - - 117,25 5,37 12-13 4,35 5,55 3,20 2,89 5,13 74,13 - - 5,00 24,18 3,00 0,078 - - 106,83 4,89 13-14 5,43 6,92 4,20 3,79 5,21 75,29 - - 5,00 24,18 7,00 0,18 - - 110,36 5,04 14-15 5,86 7,47 4,70 4,25 4,32 62,43 - - 8,33 40,38 10,80 0,28 - - 114,81 5,25 15-16 3,26 4,16 2,80 2,53 4,87 70,37 - - 8,33 40,38 1,00 0,026 50,00 2,73 120,19 5,50 16-17 2,86 3,65 10,40 9,41 4,55 65,75 - - 5,00 24,18 3,00 0,078 - - 103,07 4,72 17-18 6,83 8,72 4,80 4,34 4,88 70,52 - - 5,00 24,18 7,00 0,18 - - 107,94 4,94 18-19 6,32 8,06 2,90 2,62 4,93 71,24 - - 5,00 24,18 16,70 0,44 - - 106,54 4,88 19-20 5,43 6,93 3,10 2,80 6,34 91,62 - - - - 0,50 0,013 - - 101,36 4,64 20-21 4,83 6,16 2,60 2,35 6,56 94,79 - - 8,33 40,38 1,00 0,026 - - 143,71 6,58 21-22 2,21 2,83 6,50 5,88 5,86 84,68 - - 5,00 24,18 3,00 0,078 - - 117,68 5,38 22-23 1,47 1,87 5,30 4,79 4,33 62,57 - - 5,00 24,18 7,00 0,18 - - 93,59 4,28 23-24 0,31 0,39 3,40 3,07 2,11 130,49 - - 8,33 40,38 10,80 0,28 - - 74,61 3,4 VISO: 100,00 127,51 100,00 90,44 100,00 1445,07 100,00 30,58 100,00 483,60 100,00 2,61 100,00 5,10 2185,27 100,00 1.4 Visuomeninių pastatų debitai Visuomeninių pastatų debitus apskaičiuojame pagal formulę: m3/h; (1.11) čia q – vandens vartojimo norma visuomeninio pastato dydžio mato vienetui, l/d (mokyklai – 11,5; ligoninei – 200; pirčiai – 180 l/d). N – vartotojų skaičius (mokyklai – mokinių skaičius, ligoninei – lovų skaičius, pirčiai – vietų skaičius); Psk – procentinis vandens vartojimas visuomeniniame pastate viso objekto skaičiuojamai valandai imame iš metodinių nurodymų 1.3 lentelės. Mokyklos debitas: Qv= 0 m3/h; Ligoninės debitas: Qv= 1∙10-5∙1,28∙3,00∙200,00∙134,00= 1,03 m3/h = 0,29 l/s; Pirties debitas: Qv= 0 l/s; Įmonės debitas: Qįm= 11,22 l/s; Objekto skaičiuojamąją valandą pirtis ir mokykla nedirba. Objekto sutelktinis debitas yra pastatų suminis debitas: l/s. Objekto skaičiuojamasis valandinis debitas yra 45,94 l/s. Taigi, tolygiai paskirstytas debitas l/s. 1.5 Priešgaisriniai debitai Priešgaisrinis debitas nustatomas pagal RSN 136-92 ir RSN 137-92. Vienu metu vykstančių gaisrų skaičius miestuose bei gyvenvietėse nustatomos priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, o įmonėse priklausomai nuo jų užimamos teritorijos ploto. Jungtiniame vandentiekyje debitas gaisrams gesinti nesudedamas, bet imamas didesnis (miestelyje arba įmonėje).Vidaus gaisrams gesinti Qvg=2,5 l/s, o išorės pagal pastatų atsparumą ugniai ir kiek gali kilti gaisrų priimame Qig=10 l/s. Suminis priešgaisrinis debitas: = 3∙3,6∙(qig+qvg )∙ngsr=3∙3,6∙(10 + 2,5)∙1 = 135,00 m3/d. (1.12) čia qišt- debitas, reikalingas gaisrui gesinti iš išorės, l/s; qvd- vandens debitas, reikalingas gaisrui gesinti pastate įrengtomis priemonėmis, l/s; ngsr- skaičiuojamasis gaisrų skaičius objekte. 2. POŽEMINIO VANDENS ĖMIMO ĮRENGINIŲ SKAIČIAVIMAS 2.1 Vandens ėmimas iš pirmojo vandeningojo sluoksnio Hidrogeologiniais tyrimais turi būti nustatyti vandeningojo sluoksnio gylis nuo žemės paviršiaus, jo storis, filtracinės savybės ir kiti hidrogeologiniai duomenys. Geologinio pjūvio schemoje nurodyta, kad pirmas vandeningas sluoksnis apribotas dviem lygiagrečiais maitinimo kontūrais (2.1 pav.). Tokiu atveju žvalgomojo gręžtinio šulinio debitą galima apskaičiuoti pagal šią formulę: m3/d, (2.1) čia k – filtracijos koeficientas, m/d; hn – pumpavimo nesutrikdytas vandens spūdis, m (iš geologinio pjūvio schemos): hn=10,0-4,8=5,20 m; (2.2) Smax – vandens lygio gręžinyje pažemėjimas nuo statinio lygio, m; m; (2.3) ro– šulinio filtro išorės spindulys, m (ro=0,075m); l1 ir l2 –atstumai tarp žvalgomojo gręžtinio šulinio ir maitinimo kontūrų, m; L – atstumas tarp lygiagrečių maitinimo kontūrų, m. Dydžiai L, l1, l2 nurodyti geologinio pjūvio schemoje. Taip pat žinomi išsiurbimų duomenys (Q ir S). Beliko apskaičiuot filtracijos koeficientą: m/d. (2.4) Filtracijos koeficientą reikia skaičiuoti pagal pirmojo ir antrojo išsiurbimo duomenis, t.y. pagal S1, Q1 ir S2, Q2: m/d; m/d. Iš gautų rezultatų gaunamas vidurkis: m/d. (2.5) 2.1 pav. Žvalgomojo gręžtinio šulinio skaičiavimo schema: 1 – žvalgomasis gręžtinis šulinys; 2 – paviršinio vandens šaltiniai; 3 - statinis vandens lygis; 4 – depresijos kreivė; 5 – vandenspara; hg – vandens spūdis (vandeningo horizonto storis) gręžinyje; hn – pumpavimo nesutrikdytas vandens spūdis; k – filtracijos koeficientas; h – sunkimosi zona; Sg – vandens lygio gręžinyje pažemėjimas nuo statinio lygio; rg – gręžinio spindulys; Rįt – gręžinio įtakos spindulys; l1 ir l2 – atstumai tarp žvalgomojo gręžtinio šulinio ir maitinimo kontūro. Šachtinio šulinio maksimalus debitas () apskaičiuojamas pagal (2.1) formulę, kurioje šachtinio šulinio spindulys r0  0,6 m, k  kvid. Šulinio našumas turi būti ne mažesnis už pirmojo kėlimo siurblinės našumą, kuris apskaičiuojamas pagal šią formulę: m3/h, (2.6) čia Qdmax – objekto maksimalus paros debitas m3/d (pasirenkamas iš 1 skaičiavimo grafinio darbo); t – siurblinės darbo trukmė per parą. Dažniausiai pasirenkama t  24 h. Tuomet šulinio našumas turi būti . Priešingu atveju () reikia įrengti šulinių grupę. m3/d; m3/d. Patikrinus sąlygą gavome, kad reikės įrengti šulinių grupę. Įrengus šulinių grupę, tarp jų vyksta sąveika. Dėl to šulinių debitas sumažėja. Norint nustatyti reikiamą šulinių skaičių, reikia apskaičiuoti vieno iš sąveikaujančių šulinių debitą. Jis priklauso nuo atstumo tarp šulinių. Esant didesniam atstumui tarp šulinių, gaunamas didesnis debitas, tačiau reikia ilgesnių vamzdynų vandeniui surinkti. Dėl to didelėse vandenvietėse atstumus tarp šulinių reikia pagrįsti techniniais-ekonominiais skaičiavimais. Apytikriai juos galima pasirinkti l0(0,5…0,8) Rmax (Rmax – vieno šulinio maksimalus įtakos spindulys). Šulinio maksimalų įtakos spindulį apskaičiuojame pagal I. Kusakino formulę: m, (2.7) čia H  hn (kai vanduo nespūdinis) m. Visais atvejais atstumas tarp šulinių turi būti ne mažesnis kaip 25 m ir ne didesnis kaip 100 m. Atstumas tarp šulinių: lo=(0,5…0,8)Rmax; lo=40,00 m. Šulinius savarankiškame darbe nagrinėjamu atveju geriausia išdėstyti viena eile, lygiagrečiai maitinimo kontūrams. Vieno sąveikaujančio gruntinio šulinio, esančio eilės viduryje, maksimalų debitą apskaičiuosime pagal A.Romanovo formulę: m3/d; (2.8) čia l0 – atstumas tarp šulinių m. m3/d. Eilės pakraščiuose esančių šulinių debitas bus didesnis, nes sąveika jiems turi mažesnę įtaką. Su atsarga galima tarti, kad kiekvieno sąveikaujančio šulinio debitas lygus apskaičiuotam pagal 2.8 formulę (Qsąv). Tuomet reikiamas šulinių skaičius apskaičiuojamas taip: (2.9) Gavome, kad reikės įrengti 8 šulinius. Esant dideliam šulinių skaičiui, brangiai kainuoja vandens surinkimo vamzdynai. Todėl gali būti pigiau vandenį imti iš antrojo vandeningo sluoksnio. Be to, antrojo vandeningo sluoksnio vanduo geriau apsaugotas nuo užteršimo. 2.2 Vandens ėmimas iš antrojo vandeningo sluoksnio Žinant vandeningo sluoksnio uolienos dalelių efektyvųjį skersmenį (žr. gręžinio geologinio pjūvio schemą), filtracijos koeficientą galima apytikriai apskaičiuoti pagal Hazeno formulę: k=Cde2=1000∙0,1092=11,88 m/d, (2.10) čia C – koeficientas, priklausantis nuo smėlio švarumo ir vienalytiškumo (C  1000); de – smėlio dalelių efektyvusis skersmuo, mm. Kadangi antrasis vandeningas sluoksnis yra palyginti nestoras, tai jį tikslinga ištisai perkirsti filtru, t.y. daryti tobulą šulinį. Tobulo šulinio, esančio slėginiame sluoksnyje, su apskritu ir pakankamai dideliu maitinimo kontūru maksimalų debitą galima apskaičiuoti pagal Diupiui formulę: m3/d, (2.11) čia T – vandens pralaidumo koeficientas. Tai 1 m pločio (vienetinis) srauto debitas. Jeigu vandeningas horizontas yra vienalytis, tada T = k∙m=11,88∙9,9=117,61; (2.12) m=101,6- 91,7=9,9m (geologinis pjūvis); (2.13) Ho=101,6-61,1=40,5m (geologinis pjūvis); (2.14) Smax – maksimalus leistinas vandens lygio pažeminimas m (Smax = 0,7 H0); Smax=0,7∙Ho=0,7∙40,50=28,35m; (2.15) r0 – filtro išorės spindulys (r0  0,15 m); Rmax – antrojo vandeningo sluoksnio šulinio maksimalus įtakos spindulys (skaičiuojamas pagal 2.7 formulę, įstačius į ją antrojo vandeningo sluoksnio Smax, k ir Ho): m. (2.16) 2.2 pav. Gręžtinio šulinio vandeniui imti iš antrojo vandeningo sluoksnio skaičiavimo schema. H0 – nepažemėjęs gamtinis vandens spūdis; Hg – nusistovėjęs, pumpavimo metu pažemėjęs gręžinio vandens spūdis; Sg – vandens lygio gręžinyje pažemėjimas nuo statinio lygio; Rįt – gręžinio įtakos spindulys; m – vandeningo sluoksnio storis; k – filtracijos koeficientas; rg – gręžinio spindulys Apytikris šulinių skaičius nustatomas taip pat, kaip šachtiniams šuliniams, į 2.9 formulę vietoj Qsąv įstačius Qmax. Apytikslį šulinių skaičių nustatome pagal formulę: ; (2.17) čia Qd max – objekto maksimalus paros debitas, m3/d; Qmax – tobulo šulinio maksimalus debitas, m3/d. . Atstumai tarp šulinių apytikriai gali būti pasirenkami l0(0,5…0,8)Rmax (čia Rmax – įtakos spindulys), tačiau jie visais atvejais turi būti ne mažesni kaip 50 m ir ne didesni kaip 300 m (50 l 300 m). Šuliniai dažniausiai išdėstomi viena eile (2.3 pav.). 2.3 pav. Gręžtinių šulinių išdėstymo plane schema Kai atstumas tarp šulinių l0

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!