Vartotojiškumas globalioje visuomenėje

Žmogus yra asmuo, sąmoningai atsiveriantis naujovėms ir jas apmąstantis, kritiškai vertinantis tikrovės kaitą. Tai, kas nauja, nėra svetima mūsų prigimčiai. Tik tada, kai naujovės užgriūva nelauktai, mums visiškai nepasiruošus, mus ištinka „tamsaus kambario“ efektas: tarsi atidarę savo buto duris nelauktai išvystume tamsoje rymančią nepačįstamojo figūrą.
Tokių „nuotykių“ postmodernieji laikai, ypač amžių sandūra pateikia vis daugiau. Buitinė technika keičiasi neįtikėtinai sparčiai (ir buitine tampa karinė – nuo kompiuterių iki šaunamųjų ginklų). Daugelis mūsų mėginame tirkrovę sustabdyti, tikėdamiesi rasti atramą dvasiniuose ieškojimuose: kultūroje, filosofijoje ar religijoje. Bet ir čia tikrumo vis mažiau. Kultūros erdvėje vis labiau patiriame „masinės produkcijos“ invaziją, kuri keičia ir pačią kultūros sampratą.
Jau nuo XIX a. tradicinė visuomenė ir ją sudarančios bendrijos ima sparčiai kisti ir irti: tradicinių vertybių puoselėtojo ir skleidėjo vaidmens netenka šeima, kaimo ar amatininkų bendrijos. Taipogi ir religinės bendrijos nebelydi žmogaus nuo gimimo iki mirties. Tačiau prigimtiniai žmogaus poreikiai išlieka: saugumo, prasmės, savęs realizavimo. Tačiau jie pasireiškia jau kitaip. Postmoderni visuomenė, kurioje gausu globalizacijos, vartotojiškumo apraiškų, siūlo žmogui savus metodus save įprasminti. Šiame darbe, remiantis keliais klasikiniais autoriais, ir aptarsiu du postmoderniosios visuomenės bruožus: globalizaciją ir vartotojiškumą.
Matome, jog yra manipuliuojama paklausa, bandoma sukurti dirbtinus poreikius ir greito pelno troškimą. Nebėra bendro tikslo, vertybių, kurioms visi bendrai pritartų. Globalinė sumaištis, netvarka, atspindi supratimą, jog dalykai, anksčiau atrodę tvirtai kontroliuojami ar bent jau įmanomi „techniškai kontroliuoti“, iš esmės yra atsitiktiniai. Taigi, kaip tik šį naują ir nemalonų suvokimą, „jog viskas slysta iš rankų“, aiškiai ir išreiškia šiuo metu madinga sąvoka globalizacija. Giliausioji prasmė, kurią perteikia globalizacijos idėja, - mintis, jog pasaulio reikalai neapibrėžti, nesuvaldomi ir palikti savieigai; nebėra jokio centro, valdymo pulto, direktorių tarybos ar vadovaujančios įstaigos. Globalizacija yra nuoroda į globalines pasekmes, visai nenumatytas ir nelauktas. „Globalizacija“ nėra tai, ką mes visi ar bent jau patys iniciatyviausi ir išradingiausi nori ir viliasi daryti. Globalizacija – tai, kas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!