Vibracijos poveikis dirbantiems su žemės ūkio technika

Įvadas Lietuvoje kasmet daugėja darbuotojų sergančių įvairiomis profesinėmis ligomis. Dažniausios iš jų: vibracinė liga, klausos nervo neuropatija, nugaros osteochondrozė, bronchitai, astma, pneumokoniozės,egzemos, cheminės alergijos ir kt. Vyrai profesinėmis ligomis serga dažniau nei moterys, nes vyrai dirba labiau kenksmingose darbo sąlygose. Daugiausia profesinių ligų atvejų užregistruojama tarp dirbančių žemės ūkyje, miškininkystės, kalnakasybos ir karjerų eksploatavimo pramonėje, statyboje, apdirbamojoje pramonėje. Apie 16 tūkst. dirbančiųjų kasdien dirba gamybinės vibracijos poveikyje . Pasirinkau šią temą, kad plačiau pastudijuočiau koks yra vibracijos poveikis sveikatai dirbantiems su žemės ūkio technika bei kokios yra taikomos profilaktinės priemonės vibracijai. Profesinių ligų struktūroje 1990-2000 m. pirmoji vieta tenka vibracinei ligai. Vibracijos liga dažniausiai suserga darbuotojai dirbantys su žemės ūkio technika. Tokia kaip: pneumatiniais plaktūkais, pjūklais, šlifavimo mašinomis, kaltais, benzopjūklais, bei dirbant su traktoriais, ekskavatoriais, buldozeriais ir kitais. Profesinių ligų atvejai pagal ekonominės veiklos rūšis ir lytį 2007 m. I –III ketv. Ekonominės veiklos rūšis Vyrai Moterys Bendroji suma 00 nėra duomenų 34 5 39 A (01-02) Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 209 37 246 B (05) Žuvininkystė 3 3 C (10-14) Kasyba ir karjerų eksploatavimas 17 2 19 D (15-37) Apdirbamoji pramonė 107 89 196 E (40-41) Elektros, dujų ir vandens tiekimas 27 F (45) Statyba 159 5 164 Šaltinis: Higienos institutas, profesinių ligų registras. Kaip matome daugiausiai susirgimų profesinėmis ligomis serga žemės ūkio bei miškininkystės darbuotojai, taip pat vyrų sergamumas žymiai didesnis nei moterų. Vibracija – perduodami į visą kūną ir rankas kenksmingi darbuotojo sveikatai ir saugai mechaniniai virpesiai, sukeliantys kaulų sąnarių ir raumenų, ypač apatinės nugaros strities negalavimus, stuburo traumas, kraujagyslių bei neurologinius pakenkimus. Pagal veikimo rūšį vibracija skirtstoma į: • visą kūną veikiančią vibraciją, • rankas veikiančią vibraciją. Visą kūną veikianti vibracija yra įrenginių vibracija, persiduodanti per suimties paviršius į žmogaus rankas. Kasmet Lietuvoje užregistruojama virš 400 darbuotojų, kurių profesines ligas sukėlė vibracijos, ir virš 160 iš jų dirba žemės ir miškų ūkyje [7]. Rankas veikianti vibracija Dažniausiai veikia rankiniais įrankiais dirbančius darbuotojus (pneumatinės trambuotės, kaltai, kūjai, grąžtai, šlifavimo mašinos, rankiniai benzopjūklai ir kt.). Dirbuotojo rankas veikia ne tik vibracija, bet ir atramos jėga bei šaltis. Rankas veikiančios vibracijos pirmieji sveikatos pakenkimo požymiai: • Galvos skausmas, • Blogas miegas, • Padidėjęs nervingumas ir nuovargis [7]. Visą kūną veikianti vibracija Dažniausiai veikia žemės ūkio mechanizatorius, traktorininkus, ekskavatorinikus, vairuotojus, miško ruošėjus, metalo apdirbėjus, gelžbetonio, tekstilės, presavimo ir štampavimo cechų dirbančiuosius. Visą kūną veikianti vibracija pasireiškia šiais sveikatos pakenkimo požymiais: • Galvos skausmais, svaigimu, ūžimu ausyse, • Padidintu dirglumu, blogu miegu, • Rankų ir kojų tirpimu, sumažėjusiu jautrumu, sąnarių skausmais, • Nugaros skausmais, • Skrandžio, žarnyno ir kitų vidaus organų sutrikimais. Traktorininkams, vairuotojams, ekskavatorininkams be bendrųjų ligos simptomų, dažnai išsivysto sėdimojo nervo uždegimas, radikulitas [7]. Kam gresia žemės ūkyje vibracijos keliama rizika Rizika gresia ilgai dirbantiems: • Traktorininkams • Savaeigių žemės ūkio mašinų vairuotojams, • Buldozerininkams, • Darbuotojiems dirbantiems pneumatiniais plaktukais, instrumentais su vibruojančiomis dalimis, betondaužėtimis, betono gražtais, šlifavimo ir poliravimo mašinomis, diskiniais pjūklais, • smūginiais gražtais, • nudaužymo plaktukais, • motoriniais pjūklais, krūmų karpytuvais, tvorų žirklėmis ir šienavimo mašinomis, • akmenų skalbdymo mašinomis ir adatiniais kalikliais [7]. Kas didina vibracijos keliamą riziką Vibracijos keliama rizika padidėja: • Jei darbo aplinkoje be vibracijos darbuotoją veikia triukšmas ar blogos (žema temperatūta ) klimatinės sąlygos; • Vibracija gali tapti darbe patiriamo streso ar nelaimingo atsitikimo priežastimi. Kiekvienam, dirbančiam su vibruojančia įranga, gresia sveikatos sutrikimai. Kuo didesnė vibracija ir kuo ji ilgiau ji veikia darbuotoją, tuo didesnė rizika nukentėti nuo žalingo vibracijos poveikio[7]. Vibracijos poveikis sveikatai Vibracijos profesinis poveikis gali pasireikšti įvairiais susirgimais bei neurologiniais sindromais. Yra išskiriamos dvi poveikio grupės: plaštakų-rankų vibracija ir visą kūną vibracija. Kūną pavojingiausiai veikia 100-300 Hz vibracija. Klinikinis pažeidimas priklauso nuo vibracijos veikimo krypties bei vibracijos trukmės, kurios laikas gali būti nuo 1 mėn. iki 30 metų. Per tą laiką gali atsirasti vibracinė liga, bet dažniausiai ji pasireiškia po 10 metų poveikio [1]. Dauguma žemės ūkio įmonėse dirbančių specialistų ir darbuotojų nežino saugaus darbo principų, naudoja pasenusias darbo priemones bei technologijas ir dažnai nežino, kaip apsisaugoti nuo atsirandančių profesinės rizikos veiksnių. Ypač tai aktualu dirbant su traktoriais ir savaeigėmis žemės ūkio mašinomis, naudojant pesticidus, herbicidus, fungicidus, insekticidus, mineralines trąšas. Retas sugeba pasirinkti tinkamas asmenines apsaugos priemones ir teisingai jas naudoti [9]. Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyrius, išanalizavęs praėjusiais traktorininkams ir ekskavatorių mašinistams nustatytas vibracines ligas, konstatavo, kad traktorininkai yra daugiausia dirbę T-40, T-74, T-130, T-150 markės traktoriais, kurių darbo vietose visą žmogaus kūną veikianti vibracija higienos normą viršijo 2-9 dB. Ekskavatorių mašinistai daugiau yra dirbę E 304, EO 2621 markės ekskavatoriais. Visą ekskavatorių mašinisto kūną veikianti vibracija higienos normą viršijo 6-9 dB. Vairuotojams diagnozuotos daigiausiai vibracijos sukeltos profesinės lėtinės radikulopatijos. Vairuotojai yra daugiau dirbę ZIL-130, ZIL MMZ-555, MAZ-504 markės automašinomis, kurių visą žmogaus kūną veikianti vibracija higienos normą viršija 2-3 dB [9]. 1997 metais Darbo medicinos centre atliktas mokslinis darbas su tikslu ištirti klinikinių sindromų paplitimą tarp sergančiųjų vibracine liga. Buvo išnagrinėti 306 ligonių, per 1992-1996m. hospitalizuotų Vilniaus Universitetinėje Antakalnio ligoninėje, kliniškai patvirtinti sindromai. Tyrimo metu išaiškinti 1739 klinikiniai sindromai, vidutiniškai 5-6 sindromai kiekvienam ligoniui. Nustatyta, kad klinikinių sindromų struktūroje dominuoja periferinis angiodistoninis (14.8%), astenovegetacinis (14.3%) sindromai ir cervikobrachialgija (11.6%). Daugiausia klinikinių sindromų diagnozuota ligoniams, kurių darbo stažas virš 30 metų (44%) [5]. Refleksinių-šaknelinių sindromų stuburo osteochondrozės fone (cervikobrachialgija, lumbalgija, cervikalgija, juosmens-kryžmens radikulopatija, lumboischialgija, torakalgija), paplitimas sudarė 97,4%, klausos nervo neuropatijos (I-IV stadijos) – 95,1%, nervų sistemos pažeidimų (astenovegetacinis, vegetacinė-jutiminė galūnių polineuropatija, riešo kanalo sindromas) – 90,5%, kraujagyslinių (periferinis angiodistoninis, cerebrinis angiodistoninis, discirkuliacinės encefalopatijos) – 88,9%, viršutinių galūnių, pečių juostos distrofinių jungiamojo aparato pažeidimų (cistiniai degeneraciniai riešo, plaštakos dariniai, peties-mentės sindromas, žąsto epikondilitas, riešo sausgyslių tentovaginitas, driupitreno kontraktūra) 23,5% [5]. Vibracija sukelia kraujotakos sutrikimus. Lietuvoje atliktas Obelenio V, Malinauskienės V. tyrimas: „Darbo sąlygų ir profesinių veiksnių įtaka širdies ir kraujagyslių ligų rizikai“. Vibracijos sukeliamų kraujotakos pažeidimų priežastys – sudėtingi neurohumoraliniai, neurohormoniniai, reflektoriniai ir reguliacinių mechanizmų sutrikimai. Vibracija, kaip stiprus dirgiklis, sukelia lėtinę periferinių vegetacinių darinių, nervų galūnių ir kraujagyslių mikrotraumatizaciją, o tai sutrikdo kraujotaką, mikrocirkuliaciją ir audinių trofiką. Išsiskiria serotoninas, histaminas ir kitos vazoaktyvios medžiagos, kapiliaruose vyksta spazmas. Kenksmingo vibracijos poveikio pagrindiniai klinikiniai sindromai: periferinis angiodistoninis sindromas, „baltų pirštų“ Reino sidromas, rankų angiodistoninis sindromas, rankų ir kojų jutiminė vegetacinė polineuropatija, Vertigo sindromas. Būdingi sutrikimai yra parastezijos, skausmas, galūnių nutirpimas, priepuolio pobūdžio rankų pirštų balimas ir šalimas, kojų ir rankų raumenų mėšlungis, susilpnėjusi rankų raumenų jėga. Objektyvūs ligos požymiai: galūnių hipotermija, cianozė ir hiperhidrozė, trofiniai odoso (hiperkeratozė) ir nagų (sustorėję, deformavęsi) pažeidimai. Kartais Reino sindromas gali būti vienintelis vibracijos žalingo poveikio simptomas. Reino sindromui patvirtinti ir diderencijuoti vibracijos sukeltus pažeidimus nuo kitos etiologijos kraujagyslinių periferinių sutrikimų taikomi šie mėginiai ir tyrimai: šalčio provokacinis mėginys, odos termometrija ir termografija, kapiliaroskopija, dopleriniai kraujagyslių tyrimai, angiografija ir kt [2]. Rankas ir visą kūną veikianti vibracija pažeidžia ir judėjimo organų bei skeleto ir raumenų sistemas. Randasi kaulų, sąnarių ir periartikuliarinių audinių – raiščių, sausgyslių ir raumenų pažeidimus. Jie lokalizuojasi tose vietose, kurias labiausiai veikė vibracija. Vibracijos sukeltų pažeidimų atsiradimui didelę reikšmę turi sąnarių pertempimai, sunkių daiktųkilnojimas ir nešiojimas, neigiamos temperatūros įtaka. Vibracija taip pat gali pažeisti vidaus organų tipografiją (pvz., gali nusileisti gimda, skrandis), pažeidžia virškinimo sistemą, sukelia endokrininių liaukų bei lytinės funkcijos sutrikimų [4]. Taip pat buvo atliktas toks tyrimas: „Kaulų-raumenų sistemos pažeidimai tarp dirbančiųjų su vibraciją generuojančiais įrengimais (2000-2001)“. Šio darbo tikslas buvo išsiaiškinti, kokie kaulų-raumenų sistemos pažeidimai vyrauja tarp dirbančiųjų su įrengimais, generuojančiais vibraciją. Tyrimui atrinkti savanoriai darbuotojai, kurie turėjo ne mažesnį kaip 3 metų darbo stažą ir dirbo ne mažiau kaip 2val. per pamainą su vibraciją generuojančiais įrengimais. Ištirta 741 asmenų, kurie pagal vibracijos pobūdį buvo suskirstyti į tris grupes: kontaktuojančius su rankas veikiančia vibracija (RVV), kontaktuojančius su visą žmogaus kūną veikiančia vibracija (VŽKV) ir asmenis, kurie buvo veikiami tiek rankas, tiek visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos (RVV+VŽKV). Buvo ištirti subjektyvūs ir objektyvūs kaulų-raumenų sistemos (KRS) pažeidimai. Subjektyvūs KRS pažeidimai buvo ištirti panaudojant anketą, parengtą pagal „Nordic klausimyną“, objektyvių kaulų-raumenų sistemos ištyrimą atliko darbo medicinos gydytojas, taikydamas standartinius kaulų-raumenų sistemos diagnostinius kriterijus [4].  Nustatyta, kad bendras subjektyvių KRS nusiskundimų paplitimas tarp kontaktuojančių su RVV sudarė 53,4%, o bendras objektyvių KRS pažeidimų paplitimas sudarė 42,1% ir tarp moterų buvo patikimai didesnis, negu tarp vyrų.  Bendras subjektyvių KRS nusiskundimų paplitimas tarp kontaktuojančių su VŽKV sudarė 71,7%, o bendras objektyvių KRS pažeidimų paplitimas sudarė 28,9% ir tarp moterų buvo patikimai didesnis, negu tarp vyrų.  Bendras subjektyvių KRS nusiskundimų paplitimas tarp kontaktuojančių su RVV+VŽKV sudarė (68,1%), o bendras objektyvių KRS pažeidimų paplitimas sudarė 55,9% ir tarp moterų buvo patikimai didesnis, negu tarp vyrų [4]. Kokie yra ankstyvieji požymiai ir simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį? • Dilgčiojimas pirštuose bei jų tirpimas (tai gali trukdyti miegui). • Negalėjimas pajusti daiktų, juos liečiant. • Jėgos plaštakose susilpnėjimas (gali būti, kad jums yra sunkiau paimti ir išlaikyti sunkius daiktus). • Šaltyje ir drėgmėje pirštų galai pasidaro balti, po to paraudonuoja, jiems grįžtant į normalią būseną • Jaučiamas skausmas (Reinaudo sindromas). • Toliau naudojant smarkiai vibruojančius darbo įrankius šie simptomai greičiausiai paaštrės, pavyzdžiui: Rankos pradės nuolatos tirpti, iš viso nebegalėsite jausti savo pirštų; Jums pasidarys sunku pakelti mažus daiktus, pvz.: varžtus ar vinis; Reinaudo sindromas gali pasireikšti dažniau ir veikti didesnį pirštų skaičių [8]. Vibracijos veikimo vertės Rankas veikianti vibracija: • ribinė kasdienio veikimo vertė paskaičiuota aštuonių valandų darbo laiko trukmei neturi viršyti 5 m/s 2 ; • kasdienio veikimo vertė darbo procese paskaičiuota aštuonių valandų darbo laiko  trukmei neturi viršyti 2,5 m/s 2 [6]. Visą kūną veikianti vibracija: • ribinė kasdienio veikimo vertė paskaičiuota aštuonių valandų darbo laiko trukmei neturi viršyti  1,15 m/s 2 arba veikiančios vibracijos dozės vertė neturi viršyti 21 m/s 1,75 ; • kasdienio veikimo vertė darbo procese paskaičiuota aštuonių valandų darbo laiko  trukmei neturi viršyti  0,5 m/s 2 arba veikiančios vibracijos dozės vertė neturi viršyti  9,1 m/s 1,75 [6]. Profilaktika Darbdavys turi tausoti darbuotojų sveikatą ir apsaugoti juos nuo vibracijos keliamos rizikos: • Atlikti vibracijos keliamą rizikos vertinimą • Tinkamas ir teisingas padėties naudojimas ir pakabinimo įtaiso sureguliavimas – vairuotojai turi lengvai pasiekti pedalus, žinoti, kaip naudotis bet kokia nugaros atrama, sureguliuoti sėdynę taip, kad šlaunys turėtų atramą ir sureguliuoti pakabinimo įtaisą pagal savo svorį, • Stenkitės vengti kiek įmanoma duobių, provėžų, nelygumų [7]. • Sveikatos sutrikimų profilaktikai įrengimų sudaroma vibracija slopinama juos statant ant amortizatorių, tobulinant technologinius procesus. Mašinose projektuojamos sėdynės, slopinančios vibraciją. Gerai suprojektuotos naujos vilkikų sėdynės sumažina vibraciją iki 70 proc., tuo tarpu senos tik 20 proc. • Dirbantiesiems su vibruojančiais instrumentais patartina dėvėti šiltus rūbus, ypač dirbant šaltoje aplinkoje, mūvėti šiltas pirštines - tai užtikrina kraujotaką pirštuose; nenaudoti papildomos jėgos dirbant su vibruojančiu instrumentu - raumenų įtempimas blogina kraujotaką; nerūkyti - tai blogina odos kraujotaką; kraujotakos pagerinimui mankštinti pirštus; • Kas valandą daryti 10-15 min. pertraukas; • Darbo metu esant galimybei šildyti rankas šilto oro srove. • Po darbo - šilto vandens vonelės (43ºC) [2]. Išvados Taigi dauguma darbuotojų naudoja pasenusią rusišką techniką bei dirba profesinės rizikos sąlygomis: veikiami padidintos vibracijos.  Įvairių profesinių pakenkimų ir susirgimų paplitimą įtakoja ne tik žemos kokybės žemės ūkio technika, bet ir nepakankamas asmeninių apsauginių priemonių naudojimas. Darbuotojai, kurie dirba su žemės ūkio technika, tūrėtų būti apmokami, kaip apsisaugoti nuo vibracinės ligos. Taip pat reikia nuolat tikrinti ir stebėti darbuotojų sveikatos būklę. Nes vibracinė sukelia įvairiausius sveikatos pakenkimus tiek centrinės nervų sistemos, tiek skeleto – raumenų, kraujotakos sutrikimus. Svarbu matuoti vibracijos lygį, kad neviršytų veikimo vertės. Naudota literatūra: 1. Obelenis V, Bagdonienė T, Mačionis A, Raškevičienė R, Vėbrienė J. Darbo medicina. Universitetinis vadovėlis. Kaunas: Už gyvybę; 2002. 2. Ašmenskas J, Baubinas A, Obelenis V, Šimkūnienė B. Aplinkos medicina. Universitetinis vadovėlis. Vilnius: Avicena; 1997. 3. Obelenis V, Malinauskienė V. Darbo sąlygų ir profesinių veiksnių įtaka širdies ir kraujagyslių ligų rizikai. Medicina (Kaunas) 2007;43 (2). 6. Darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatai 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr.A1-55/V-91. 7. Vibracijos poveikis dirbatiems su žemės ūkio technika. [žiūrėta 2007 m. gruodžio 1 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!