Vidaus audito reglamentavimas Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse

2011
ĮVADAS
Tinkamai ir profesionaliai atliktas vidaus auditas padeda didinti įmonės ar valdymo institucijos veiklos efektyvumą, įgyvendinti jų veiklos strategiją, ūkinę ir finansinę politiką, atskleisti rezervus veiklai plėtoti ir jų tęstinumui garantuoti, teikti joms informaciją, analitinę medžiagą, vertinimus ir rekomendacijas, patarimus, susijusius su audituojamąja veikla.
Lietuvoje ši sritis yra pakankamai nauja. Netrukus po to, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, prasidėjo intensyvi krašto ekonomikos pertvarka rinkos pagrindais. Kuriantis rinkos ekonomikai formavosi naujos nuosavybės formos, buvo privatizuojamos valstybinės įmonės, steigėsi įvairaus profilio bendrovės, individualūs ūkiai, iš esmės formavosi naujo pobūdžio ūkinių subjektų sistema. Į rinkos ekonomiką reikėjo pereiti iš valstybinės planinės ekonomikos, kurioje egzistavo valstybės kontrolės organizacija. Tokios kontrolės sistemos neturėjo jokia laisvos rinkos šalis, tad ir jos įstatyminė bazė buvo specifinė, ir prasidėjus radikaliems pokyčiams Lietuvoje reikėjo kurti visiškai naujus įstatymus, atitinkančius rinkos ekonomikos standartus.
Lietuvos vidaus audito sistemos kūrimo pradžia laikoma 1997 m. liepos 31 d., kai Vilniaus miesto įmonių registre buvo įregistruota Vidaus auditorių asociacija. Pagrindiniai jos tikslai – ginti vidaus auditorių profesinius interesus, kelti jų profesinę kvalifikaciją, rengti nacionalinius vidaus audito standartus, bendradarbiauti su kitų valstybių analogiškomis institucijomis ir kt. Esminiai įvykiai, kuriant vidaus audito sistemą, prasidėjo tik nuo 2000 m., kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė keletą teisės aktų dėl vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos valstybės institucijose, įstaigose ir įmonėse sukūrimo.
Šiuo metu vidaus audito srityje Lietuvoje daugiausia pažengta valstybinėse institucijose. Jose vidaus auditas yra privalomas. Šiose įstaigose sutelkiami aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kurių vienas iš pagrindinių veiklos tikslų yra vertinti bei teikti rekomendacijas įstaigos vadovybei. Tačiau įstatyminė bazė yra vis dar kūrimosi stadijoje, o tai apsunkina vidaus audito procedūros atlikimą praktikoje.
Darbo objektas – vidaus auditą reglamentuojantys teisės aktai (įstatymai ir finansų ministro įsakymai).
Darbo tikslas – išanalizuoti vidaus auditą reglamentuojančius teisės aktus Lietuvoje ir palyginti juos su Latvijoje ir Estijoje galiojančiais vidaus auditą reglamentuojančiais pagrindiniais teisės aktais, įvertinant panašumus ir skirtumus.
Darbo uždaviniai:
• Išanalizuoti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!