Vieningos Europos konstituciniai pamatai. Europos Sąjungos institucinė reforma. Šalims - kandidatėms keliami narystės kriterijai

VIENINGOS EUROPOS KONSTITUCINIAI PAMATAI. ES INSTITUCINĖ REFORMA. ŠALIMS - KANDIDATĖMS KELIAMI NARYSTĖS KRITERIJAI.
Europos Sąjungos plėtra yra gyvybiškai svarbus tolesnis žingsnis naujų pokario politinių ir ekonominių susitarimų Europos žemyne kryptis. Tačiau nors Europos Sąjungos sutartyje ir yra pažymima, kad „bet kuri Europos valstybė gali prašyti būti priimta Europos Sąjungos nare“, bet kad tai įvyktų jai nepakanka tik būti Europos valstybe, ji taip pat turi atitikti pagrindinius kriterijus. Taigi šiame darbe bus įvardinti pagrindiniai kriterijai šalims-kandidatėms.
Taip pat vis didėjantis Europos Sąjungos narių skaičius paskatino ES institucinę reformą, todėl bus bandoma įsigilinti į šios reformos tikslus, bei nutarimus dėl Europos Komisijos bei Tarybos sudėties ir sprendimų priėmimo sistemos reformas. Trumpai apžvelgsime teorinius modelius ir bandysime nusakyti jų teigiamus ir neigiamus požymius.
Taip pat labai svarbus vieningos Europos konstitucinių pamatų padėjimo klausimas. Aptarsime nustatytas pagrindines naujoves.
1993 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Mastrichto sutarčiai, padėti konstituciniai ES pamatai. Mastrichto sutartis – tai Europos Sąjungos sutartis, kurią 1992 m. vasario 7 d. Nyderlandų mieste Mastrichte pasirašė dvylikos valstybių – Airijos, Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos ir Vokietijos – įgaliotieji atstovai.
ES sutartis numatė tokius jos tikslus:
a) Skatinti tolygią ir nuolatinę ekonominę bei socialinę pažangą, ypač kuriant ekonominę ir pinigų sąjungą;
b) Tvirtinti Sąjungos identitetą tarptautinėje arenoje;
c) Stiprinti valstybių narių piliečių teisių ir interesų apsaugą;
d) Plėtoti glaudų bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityse;
e) Išlaikyti teisinės sistemos vientisumą.
Tačiau ši sutartis vis dėlto nesukūrė naujos sąjungos ar federacijos, o tik sujungė į vieną sutartį skirtingos prigimties bendradarbiavimo formas, t.y. viršvalstybiškumo principais grindžiamas Europos Bendrijas ir tarpvyriausybiniu bendradarbiavimu grindžiamą bendrą užsienio ir saugumo politiką bei bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Sąjunga yra įsteigta Europos Bendrijų pagrindu, jas papildė sutarties nustatytos politikos sritys ir bendradarbiavimo formos. Sutartyje nurodoma, kad Sąjungoje veikia viena bendra Europos Bendrijos steigimo sutartyje numatyta institucinė sistema.
Sutartis nustatė tokias pagrindines naujoves ir jau galiojusių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!