Viešosios kalbos parengimas

Rengdamasis kalbėti, oratorius tekstą dažniausiai užrašo. Užrašymo būdai tiesiogiai priklauso nuo oratoriaus patirties, įgūdžių bei meistriškumo ir kartu siejasi su išankstine jo nuostata, kokį kalbos sakymo būdą jis pasirinks. Parengimo forma ir sakymo būdas priklauso nuo viešosios kalbos rūšies bei žanro, turi tiesioginę įtaką ir jos stiliui.
Viešosios kalbos gali būti parašytos pa­ties autoriaus arba logografo (kito asmens).
Paties oratoriaus parašyta kalba.
Tai viena iš pasirengimo formų, kai pats oratorius sąžiningai atlieka „namų darbus" - apmąsto ir nušlifuoja viešąją kalbą loginio turinio, kompozicijos, lingvistiniu ir stilistiniu aspektais ir parašo tekstą nuo pirmo iki paskutinio žodžio.
Tekstą parašius iš anksto (rekomenduojama, kad iki kalbos sakymo liktų savaitė arba bent dvi trys dienos), galima prie jo vis sugrįžti, patobulinti, papildyti naujais faktais, punktais, vertinga citata ar autoriaus galvoje įsižiebusia mintimi. Ir ne tik papildyti: kai tekstui leidžiama susigulėti ir yra laiko nusistovėti minčiai, visada atsiranda ką išbraukti, atsisakyti nebūtinų ar nereikalingų dalykų. Be to, tada kalbėtojas turi laiko atsiversti žinyną, žodyną, enciklopediją, pasitikslinti neaiškų terminą, kokią nors realiją, pavardę ar vietovardį, jų tarimą ar kirčiavimą.
Prisimintinas tas faktas, kad Šią pasirengimo formą vertino ir senieji oratoriai: pačios aistringiausios kalbos visada būdavo iš anksto kruopščiai apmąstomos ir užrašomos. Ši forma gera tuo, kad taip pasirengęs oratorius nepatiria gėdingos nesėkmės. Nepatyręs kalbėtojas jausis saugesnis, labiau pasitikės savo jėgomis, nebus toks suvaržytas. Patyręs irgi laimės laiko, išvengs minčių ir žodžių balasto - kruopštus pasirengimas tik pakels jo meistriškumą. Kito varianto retorika nesiūlo. Retorikos specialistai nuo antikos laikų pabrėžė išsamaus preciziško pasirengimo būtinybę ir patys užrašydavo savo kalbų tekstus nuo pradžios iki pabaigos. „Plunksna -geriausia ir nuostabiausia iškalbos kūrėja ir lavintoja (…) {Stilus opumus et praestantissimus dicendi effector ac magister).
Logografo parašyta kalba (kito asmens parašyta kalba).
Pats paprasčiausias būdas yra perskaityti logografo parašytą kalbą, tačiau retai kada ji būna įspūdinga. Įprotis skaityti svetimą tekstą neleidžia augti paties oratoriaus meistriškumui, skleistis jo kūrybiškumui...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!