Visuomenės sveikatos teorija

1.Visuomenės sveikata Visuom-tai didžiaus,visaapimanti gyv-jų visuma,sist,kuri turi bendr kultūrą,teritor ir save palaiko per kartas. Kiekv visuom apima kelias ar daugiau bendruom. Visuom sveikata-tai daug visuom gyv-mo sričių apimanti sv-tą gerinimo veikla. Visuom sv-tai būdinga soc probl vyravimas. Visuom sv-ta- tai moksl ir menas organizuotomis visuom pastangomis išvengti ligų, prailg gyv-mą bei sustipr fiz bei psich sv-tą. Šių tikslų pasiekiama: -rūp-tis aplinkos apsauga -kontrol-nt infekc ligas -mokant individ higienos -org-jant med ir slaugos tarnybas -anksti diagnoz-nt ir gydant ligas -pleč-nt ir tobul soc tarnybas,garant-čias,kad kiekv ind gyv-mo standartai sudar jam galimyb palaikyti sv-tą, taigi suteiktų teisę į sv-tą ir ilgą gyv-mą Pagrind visuom sv-tos koncepcijos: 1.Gyvensena ir gyv-mo kokybė 2.Sv-tos stiprinimas ir palaikymas Pasaul sveikatos org-cijos(PSO) duom sveikatą įtakoja veiksniai: 1.genet veiksniai, paveldimum(20 %) 2.gyvensena(50 %) 3.medicin pagalba(10 %) Visuom sveikatos mokslai: 1.Biomedicin moksl: epidemiolog, mikrobiolog, laborator diagnost, medicina, slauga, reabilitac ir kt. 2.Sveikatos sociologija 3.Sveikatos ekonomika 4.Sveikatos psichologija 5.Sveikatos etika 2.Visuom sveikat vertinimo rodikl. Visuom sv-tos informac sistema. Visuom sv-tos sudėtin dalys. Visuom sv-tos informac sist. Nac sv-tos koncepc– siek ugdyti sąmoning visuom požiur į sv-tos išsaugoj ir stipr. Šias probl išspręst vienas sv-tos priež sektor nėra pajegus. Būtina visu visuom sektor- politik, valdž, versl, dvasinink, moksl, kultūr, sport, medicin, visuom org ir kt- bendr veikla. Yra 2 pagrind sv-tos žinių bazės stipr-mo srit, skat-čios stipr-ti sv-tą 1.moksl tyrim, pateik nauj ligų profilakt ir gydymo žinių 2.sv-tos informac sist- leidž plat-ti žin, skatinantis jų visuot prieinamumą. Sv-tos inf- tai moksl ir informav strategijų panaud-mas ind ir bendruom sv-tos stipr-mui. Inf plėtra: 1.leidžia skleisti inf apie sv-tą bei viešai aptart veiksmus, sukel-čius gresm sv-tai; 2.su sv-ta susij komunikac priem bendradarb (itrauk vyriausyb, apskrič ir vietos valdž, pramon, prekyb ir vartot org) pateik-nt tiksl, greit, svarb inf apie visuom sv-tą leidž sutelkt visus sektor sv-tos stipr-mo veiklai; 3.skat visuom isitrauk į bendr veiklą, susij su sv-tos stipr-mu- grąžina prie bendruomeniškumo. Visuom sv-tos sudėtinės dalys: 1.aplinkos sveikata 2.individuali sveikata 3.kolektyv gyv-jų sv-tos būklė -bendruom sveikata 4.sv-tos sistemos org-mas ir funkc-mas 5.sveikat priežiūr tarnybos ir jų administravimas 3.Aplinkos sveikata- visuom sv-tai darančių įtaką veiksnių visuma. Sv-tos apl saugoma šiom priem- gerinama aplinka, kad ji būtų palanki žm sv-tai, maž-mas žm veiklos neig poveikis sv-tai, pašalin aplinkai žm veikla padaryta žala; visuom inform-ma ir mokoma sv-tos apl klausimais, bendradarb siekiant sv-tos apl tikslų. Apl sv-tos sudedam dalis 1.Fizinė aplinka- gyv-moji apl ir jos sauga; darbo apl ir jos higiena. 2.Maistas ir mityba- sveikos mityb įgyv-mas;sv-tos politika užtikr-nt sveiką mityb. 3.Ligų ir traum profilakt bei kontrol- vartotojų sv-tos sauga. 4.Fizinė aplinka Asm gyven aplinkos saugos priem 1.jonizuoj ir nejonizuoj spinduliuot, garso, vibrac, kt kenksming fizikin veiksnių riboj; 2.pakankam tinkamo geriam vandens kiekis; 3.sv-tai kenksming atliekų likvidav; 4.teritor apželd alergijos nesukel-čia ir toksinio poveik sv-tai neturinčia augalija; 5.tinkam higienos sąlyg ir režimo gyven teritorijoje bei pastatuos sudar; 6.natūral ir dirbtin patalpų ir teritor apšvietim; 7.gyven patalpų tinkam mikroklimat ir gryn oras; 8.aplink įm, susij su žm gyven aplinkos tarša, įreng sanitar apsaugos zonas Darbo higien užtikr priem  1.darbo aplinkoje veikianč fizikin, chem ir biolog veiksnių reglamentav, tyrimų atlikim, rizikos darbuot sv-tai įvert-mas, rekomendac darbdaviams teikim; 2.darbo priem ir prival saugos reikalav atitikties įvert; 3.visuom profesinės sv-tos ugdymas; 4.visuom ir suinteresuot fiz bei jurid asm konsultav darbo higien klausimais. 5.Sveikos mityb užtikrinimas: 1.mokslišk pagrįstų duom kaupimas ir sveik mitybos mokymo sist sukūr;  2.su maist ir geriam vanden susij ligų plitimo maž-mas, profilakt priem nustat; 3.sveiko maist bei mityb politikos princip formavimas; 4.natūral kūdikių maitinim ir kt sv-tai palank mitybos įproč skat-mas; 5.gyvent mitybos būkl stebėjim ir vertinim, priem jai gerinti rengimas; 6.mokslinių tyrimų mityb, maist saugos ir sv-tos srityje vykdym; 6.Lygų ir traum profilaktika 1.Neinfekc lig ir traum, kurios atsirand dėl gyv būdo ir įproč, darbo, moksl bei kt veiklos sąlygų, taikoma epidemiolog priežiūr. 2.prival epidemiolog priež apima asm, kurių veikla susij su nuoding medž, centralizuot tiekiančius geriam vandenį, prižiūr vandentiek sist, gaminanč vaistus, kosmetik bei asm higien priem ar teikianč kosmet ir kt paslaug, kurių metu žm apl veikia chem, ek, fizikin, social ir psicholog veiksniai. 3.neinfekc ligų sąraš bei special higienos reikalavim nustato SAM 4.Teritor ligon kasos kartą per 2m organizuoj LR sv-tos draud apdraustų asm sv-tos būklės ir rizik veiksnių paplitim 5.Neinfekc ligų, būdingų vienai teritor, epidemiolog stebėjimą atlieka pirm lygio visuom sv-tos priež įstaigos, o būding keliom teritor– antrin lygio visuom sv-tos priež įstaigos.  Vartot sv-tos sauga 1.Gamint, platint ir vartot naujų rūš žaliav, produkt (statyb medž, tarą, parfumer, kt.), diegti naujas technolog linijas, proc, nauj įrengin, prietais ir darbo įrank; gamint, naudot, laikyt, vežt ir sunaikint nuoding ir pavojing chem medž leidžiama, jeigu jie atitink teis aktų reikalav. 2.Siekd skatint nelaiming atsitik buityje profilakt, produkt saugumo gerinimą bei vartot inform-mą ir ugdymą, kad šie saugiau vartot produktus, SAM pareng vartot apsinuod-mų ir nelaiming atsitikim informacinę sistemą. Inf sist sudaro sv-tos priež įstaig, gelbėj tarnybų bei kt inst teikiama inf. 7.Elgsena ir gyvensena.Gyv-mo kokybė. Gyvensena- tai įproč ir paproč visuma, veikiama,keičiama,skatinama socializac vyksmo per visą žm gyv-mą. Gyvenseną sudaro mityb, fiz aktyvumo, svaigalų bei tabako vartojimo bei kt įproč. Visi jie daro poveikį sv-tai. Egzist 3 sveikos gyvens sąlygų grup: 1.Soc-ekonom- darbo, mokymosi, buit sąlyg, maisto buvimas, galimyb sport-ti, moral-psicholog atmosfera visuom-je, darbe, š-moje. 2.Gamt-geograf- oro, vandens, dirvos būklė, radiac lygis, lytis, amž, kūno sudėjimas, paveldimum 3.Asmen- įproč, paproč, tradic, išsimoksl, med ir higien žinių lygis, poreik, relig įsitikinim, gyv-mo ideal, gyv-mo koncepc Priež kovos su rizikos veiksniais neefektyv -neįvert ryšys tarp sveik gyvensen principų form-mo ir jų realiz Gyv-mo kokybė -tai asmens fiz, psich, soc sveikata ir funkc būklė, bendr gerovės ir savo vertės suvokimas, pasitenk-mas gyv-mu. Gyv-mo kokyb lab priklauso nuo soc, ek ir kultūr aplinkybių. Tai lab abstrakt ir sudėting filosof sąvoka, todėl dažniaus nagrinėjama ne apskritai, o konkreč soc grupėse: sen žm, serganč lėtinėmis nepagyd ligomis gyv-mo kokybės įvert-mas. 8.Visuom sv-tos stipr-mas ir palaik. Visuom sv-tos stiprinimo krypt. 50% sveikat nulem gyvensena, todėl sveik gyvensen princ propagavimas yra vienas svarb siekinių. Sveikat stipr-mo koncepc pasiūlyta 1986 m Pasaul sveikat org-cijos(PSO) Sveikat stipr-mas -proc, suteik-tis žm-ms daugiau galimyb rūpintis savo sveikat ir ją gerinti. Otavos chart priimti sveikat stipr-mo princip: 1.Taikyti visuom polit, padedančią stipr-ti sveikatą 2.Sukurti aplink, gerinančią sveikat 3.Įtrauk į sveikat stipr-mą bendruomenę 4.Gerinti individ sveikat žinias ir sveikat stiprinimo įgūdž 5.Sveikat priež tarnyb veiklą perorientuoti į gyv-jų sveikat stipr-mą ir palaikymą. Sveikat stipr-mas yra sveikat ir soc politika ir sveikat mokymas. Sveikat stipr suprantamas kaip sveikatą gerinanč aplinkos sukūr ir suteikimas galimyb visuomenei gyventi sveikai. Akcent-ma visuom vaidmuo kuriant sveikatą stipr-čią aplinką ir teig-ma, kad žm už savo sveikatą atsakingi patys. Sveikat stipr-mo veikla apima 3 sritis: 1.Sveikatos mokymą 2.Ligų profilaktiką 3.Sv-tos saugą: finansav ir įstatymin kontrolė. XXI a.p. pagrind visuom sv-tos stiprinimo krypt: 1.Stipr-ti soc atsakomybę už sveikatą 2.garant saugias gyv-mo ir darbo sąlyg 3.saugoti aplinką ir garant optimal išteklių panaud-mą, riboti sv-tai kenksmingų prod gamybą ir reklam 4.vengti pakenkti žm sveikatai 5.didinti investic į sveikatos stiprinimą 6.Didinti bendruom ir ind galimyb 7.Plėsti bendradarb sveikat stipr-mo srityje 8.Garant sveikat stipr-mo infrastruktūr 9.Visuom sv-tos mokymas. Visuom sv-tos mokym- visuom sv-tos priež rūšis, skirta stipr-ti gyv-jų sv-tą, padėti kurti sveik aplink, skat-ti žm gyv-ti sveikai ir stipr-ti sveikos gyvensen motyv. Jis apima sv-tos apsaug ir sv-tos stipr-mo metod, formas bei pasl. Mokymą sudaro trejopi tiksl: suteik inf(pažinimo), formuoj nuom bei požiūr(emoc-jutim) ir ugdomi įgūdž (įproč) Pagrind mokymo formos- žinių apie visuom sv-tą teikimas skaitant paskait, vykdant visuom sv-tos mokymo progr. Sv-tos mok skirst į 3 lygius: 1.Pirminis sv mok- skirtas sveikiems žm. Tiksl- užkirst kelią ligos plitimui. 2.Antrinis sv mok- susij su serganč žm. Tiksl- užkirst kelią tolimesn ligos progresav, kad nepereit į chronišk būklę bei atstatyt žm sv-tą į pirmin jos būkl. 3.Tretinis sv mok- tai lėtinėm lig serg-čių, neįgal bei jų artim mokymas- kaip teisingiaus ir naudingiaus išnaud likusias jėgas, išveng sunk komplikac. Jis dažniaus pasireišk reabilitac metu. Sv-tos mokymo požiur (t.b. taikomi kelet požiur kartu) 1.Medicin- tiksl- apsaug žm nuo ligų, sumaž tikimyb susirgt (nuolat tikrintis, skiep) 2.Ipročio keitimo- pakeist žm požiūr bei įproč, kad jis gyv-tų sveikiau 3.Mokymo požiurio- mokyti žm, kas tai yra sv-ta bei sveikas gyv-mo būdas 4.Pacient nukreipim tink linkme- skir nuo kt mok požiūr tuo, kad patys žm, o ne sv-tos mokytoj, sprendž, kas jiems yra reikaling. 5.Social požiur- pakeist žm sup-čią apl taip, kad būtų lengviau pasirinkt sveik gyv-mo būdą. Apima polit ir soc aspekt (sv-tos mok turi užsiimt politik, valdž atstov, visa visuom) 10.Visuom sv-tos priež sist struktūra. LR Visuom sv-tos priež įstat. Visuom sv-tos priež organizuoj šiais lygiais: 1.pirmin visuom sv-tos priež- organizuoj savivald lygiu; atliek kartu su asm sv-tos priež pasl-mis, kurias teikia asm sv-tos priež įst; tokios įst t.p. gali įsteigti ir savivaldyb. 2.antrinė vsp- organizuoj valstyb lygiu ir įgyv-ma per antrin lygio vsp įst; veikia teritor principu; šių įst steigėja- Valst vsp tarnyb prie SAM 3.tretinė vsp- organizuoj valstyb lygiu ir įgyv-ma per tretin lygio vsp įst; veikia atskirose vsp srityse, metodišk vadov-mos pirm ir antr lygio vsp įst-ms; steigėja- Valst vsp tarnyba. VSP įstat apibrėž vsp, šios priež sist struktūrą ir valst regul-mą, nustat visuom sv-tos stipr-mo, ligų ir traum profilakt, visuom sv-tos saugos ir kontrol pagrind, fiz asm teisės verstis vsp įgijimo ir jų profes tobul-mo pagrind, jurid ir fiz asm teis santykius vsp srityje.  11.Individ sveikata: sveikat apibrėžimų kategor. 1948 m PSO sveikat apibrėž: Sveikata -visapus fiz, dvas ir soc gerovė, o ne tik ligų ar negalav nebuvimas. Tai laisvė nesirgti, nekent skausmų ir per anksti nemirti. Sveikata - tai galimyb atlikti darbą, t.t. užduot bendruom-je, nugalėti fiz, biolog ir soc stresą, ligų ir priešlaik mirties rizikos nebuvimas, vyraujantis gerovės jausm. Šis apibrėž apima ne tik biomedicin, bet ir soc bei psicholog požiūrį. Vėliau į sv-tą pradėta žiūrėti, kaip į proc, veiklą ar potencial. Šiuo požiūriu, sv-ta tai pusiausvyr tarp žm ir fiz, biolog, soc aplinkos, suderinta su visapus funkcine žm veikla. Sv-tos samprata priklauso nuo ek, soc bei kultūr aplinkos. Sv-tos apibrėžimų kategor: 1.Biomedicininis požiūris 2.Socialinis požiūris 3.Psichologinis požiūris 1.Biomedicin požiūr- dažniaus vadovaujasi modern medicina bei gydyt-praktikai. Sveikata -organizmo būklė, kai nesama psich ir fiziolog funkcijų sutrikimų, kurie g.b. nustatyti objektyv moksliniais metodais. Liga yra tik tada, jei tiriant šiuolaik metodais, nustat nukrypimas nuo visų pripažint normos. 2.Social požiūr- paplitęs labiau ir sutinkamas sociolog literatūroje. Nagr-ja ind ryšį su visuom. Sveikata -nesutrukdytas ryšys tarp ind ir jų soc aplinkos. Žm būna sveikas, kai pasiseka tiksling prisitaik prie aplinkos ir toliau augti, tobulėti, veikti. Prisitaikymas reiškia, kad ind leidžiasi aplinkos veikiamas ir pats dinamišk veikia aplinką. Sveikata -žm galios žalingas aplinkos poveik. Kad būti sveikam galima ar stipr-nt paties ind galias ar maž-nt žalingą aplinkos poveikį. Soc sveikat -sveikat būklės dalis, susijusi su soc paramos sist, kurios gali paveikti ir keisti aplinkos veiksn įtaką fiz bei psich sveikatai. Soc sveikat matavimas grindžiamas ind-du ir apibrėž tarpus santykiais (bendrav su draugais), dalyv-mas soc įvykiuose(įvair org-cijų naryst). Sveikatą itin stipr veikia ne tiek material, kiek psicholog soc paramos elementai. Soc sveikat studijos nukreiptos daugiau į ind negu į bendruom. 3.Psicholog požiūr- pabrėž subjektyv žm patirtį bei pojūč. Svarbiaus, kai savo sv-tą interpretuoja pats ind. Ypating psicholog sveikat samprata svarbi nagr-nt bendruom problemas. Psichinė sv-ta -tai įsisąm-tos gerovės koncepcija. 12.Biopsichosoc sv-tos samprata. Holist požiūr į sv-tą. Svarb Nauj amž reikalav– pereiti nuo įprast medicin prie holist gydymo. Įprast medicin linkusi apsirib konkreč, atskir ligų gydymu. Nauj požiūr į med skelbia, jog gydomas visas asm, o ne vien tik atskira liga. Holist sv-tos samprat- gydant kūną, reikšming vaidm teikia psichikai. Holist požiūr-visapusišk atkurti žm dvas, fiz galias ir harmon. Holist sv-tos model yra humanist– žm suvok-mas kaip visuma, t.y. kaip psicholog ir biolog organizm, sąveik-ntis su soc aplinka Pgl šį model sv-ta- proces, kuris iš esmės atitink norą, nukreiptą į saviaktualizac. Sveik asm– tai asm, kuris siekia aktualiz-tis ir gyv autentišką gyv-mą. 13.Pagrind sv-tos sąvokos(dimens). Sv-tos salutogenez teor Pagrind sv-tos dimens(filosof sąvok): • Sveikat balansas(pusiausvyr) • Sveikatos potencial • Sveikatos stresor Vert-nt sveikatą, žm tiriamas kaip soc gr, bendruom, visuom, ek, polit sistemos narys, tur-tis, be to, visą kompleks asm charakteristikų. Šioje sist sveikata apibrėž kaip dinamiška pusiausvyra ar pusiausvyros palaikymo proc. Sv-tos balansas -tai ind sugebėj sąveikauti su soc, ek ir gamt aplinka bei sugebėj prisitaik prie pokyčių. Bendruom-je sv-tos balansą atspindi sergamumo, nedarbing, invalid, mirting rodiklių pokyčiai, kreip-si į sveikat priežiūr įst dažnis ir kt. Sv-tos potencialas -tai ind ir aplinkos sąveik, įtakoj-čios sv-tą, galimybės. Ind sv-tos potencialą atspind geras imuninis atsparum ligoms, emoc stabilum, pakank žinios apie sv-tą, sugebėj grąžinti ir palaik sv-tos balansą. Svarb bendruom sv-tos potencial rodikl -sv-tos politik efektyvumas, pakankamas sv-tos stipr-mo finansavimas, soc gerovė, soc saugumas, sv-tos priežiūr prieinamumas. Sv-tos stresor -tai sv-tą veikiantys veiksniai. Sv-tos stresor skirstomi: 1.Sv-tą stipr-tys ir palaik-tys veiksniai(sv-tos ištekl) 2.Sv-tą neigiam veik-tys stresoriai(sv-tos rizikos veiksn) Viena šiuolaik sv-tos teorijų -salutogenezės teor(A.Antonovsky, 1979). Sveikata -tai tęsinys nuo gerovės iki ligos. Žm visą gyv-mą juda šiuo keliu ar gerov link, ar į ligą, priklaus nuo jų supratimo ir sugebėj arba nesugebėj valdyti situac, sukeltas endogeninių arba egzogeninių stresor(veiksnių). Nagrinėj ne ligas sukel-tys, bet sveikatą lem-tys salutogen veiksniai, sudar-tys sv-tos išteklius. Tai pozityv sv-tos supratimas. Jis priklaus nuo soc, ek, polit padėties. Žemiaus soc klasėse jo visai nėra. Šis fenomen aiškinamas tuo, kad sv-ta pati savaime nėra probl, todėl ją apibrėžti gana sunku, o sv-tos sutrikimai visuomet būna konkretesni, aiškesni, lengviau subjektyv ir objektyv vertinami. Žemesn soc grupių atstovai linkę savo sv-tą vert-ti negatyviau, mano, kad sv-ta ir ligos nuo jų nepriklauso. Labiau išsimoksl grupėse įsigali pozityv sv-tos vertinimas, daugiau dėm kreipiama į soc, o ne į fiz sveikatą. Salutogen veiksniai -tai vidinė dvas darna, soc parama, pasitikėj savimi bei aplinkin žm ir kt. 14.Sveikatą veik-tys veiksniai ir sv-tos ištekliai Pgl pozityv koncepcijos, sv-ta yra ne gyv-mo tikslas, o kasdien gyv-mo ištekliai. Sv-tos ištekl (sv-tą stiprinantys ir palaikantys veiksn) skirst į 4 kategor: 1.Asmeninės savybės 2.Su sveikata susijęs elgesys 3.Socialinė ir kultūrinė sistema 4.Fiziologinė ir biologinė aplinka Sv-tos rizikos veiksniai: 1.T.t. elgsenos ir gyvens įproč (fiz veiklos stoka,netink mityba,antsvoris,rūkym) 2.Paveldėtos savybės, 3.Aplinkos veiksniai. Be to, sv-tos ištekl dar skirst į vidinius ir išor, bendruos ir specif 1.bendr vidiniai- vidin darna, orientac į tikslą, autonom, įsitikinim, kad situac kontrol-ma 2.bendr išor- soc ryšiai, soc integrac, pasitikėj, parama 3.specif vidin- pasitikėj savo sugebėjimais, agres kontrolė 4.specif išor- pasitikėj įvair gyv-mo sritim 15.Bendruom sveikata: apibrėž, klasifikac, apibūd Bendruom sv-tą sudaro: 1.individ kiekv asmens (bendruom nario) sv-ta ir funkc pajėgumas, 2.šeimos sveikata, 3.soc grupės sveikata 4.visos bendruom, kaip visumos, sveikata. 16.Bendruom klasifikac ir soc grupės Žm gyv-mo kokybė priklauso nuo sugebėj tenk-ti svarbiaus poreikius, susij su sv-ta, šeima, buitimi, darbu, asm raiška. Šių žm poreikių realiz-mas priklaus ne tik nuo asm pastangų, bet ir nuo aplinkos. Vienas svarbiaus aplinkos veiksn, turinčių įtakos žm gyv-mo kokybei, yra bendruom. Bendruom- tai t.t. teritor gyv-tys žm, susiję gamyb ir kt tarpus ryšiais bei poreikius tenkinanč instituc-mis. B-nę apibrėžia žm, gyv-tys t.t. teritor, pati teritor, instituc tenkinanč gyv-jų poreikius, bei sąveika tarp žm ir instituc. LR b-nės nėra teritor vienetas ir neturi teis statuso. B-nės nar sąveika priklaus nuo daug veiksn:: 1.Ar b-nė yra miest, ar kaim 2.Ar b-nė sudaro neseniai atvykę emigrant, ar seniai gyv-čios š-mos 3.Ar b-nė yra klasin, soc, relig skirtumų. Šie veiksn turi didelę įtaką mėginant įtraukti b-nę į sv-tos priežiūr veiklą. Bendruom klasifikacija. Klasifikc reikaling, nes žinant b-nės tipą, galima numat, kokios sv-tos probl gali kilti. Šiuo metu nėra viening realiai egzist-čių b-nių klasifikac. LR dažniaus b-nės klasifik-mos pgl gyv-mą vietą. Rem R.Lazutkos klasifikac išskir 5 bendruom tipai: 1.stamb miesto centro b-nė- narius dažniaus sieja tik bendr gyven viet. Šioje teritor veik-čios instituc paprastai aptarnauja ne tik viet gyv-jus, bet ir visą miest, apskrit, šalį. Todėl dienos metu tokioj b-nėje vyrauja kt gyven vietovių gyv-jai, užsienieč.Gyv-jų-apie 20000 gyv. 2.stamb miesto izoliuot mikroraj b-nė- turi aiškias ribas; reta žm iš kt miesto dalių, vaik ir seni žm retai kada išvyksta iš teritor. Bet žm g.b. tarpus nepažįst, net vieno namo gyv-jai gali vienas kito nepažinti. Gyv-jų- apie 20000 gyv-jų. 3.rajon centro b-nė- ribota ir teritor, ir soc psicholog pagrindu, bet paprastai ne visiškai aptarnauja gyv-jus. Kai kuriuos reikal tenka tvarkyti apskrit centre ar sostinėj. Visi gyv-jai retai išvyksta už b-nės ribų. Pašalinių t.p. reta. Svarb įvykiai žinomi visiems. Gyv-jų- nuo 10 iki 20 tūkst. 4.miestelio b-nė- ryškiaus uždaros b-nės pavyzdys. Gyv-jus jungia real kaimynyst ryšiai, bendr interes. Svetimų čia reta, jie iš karto sukel susidomėj ir įtarumą. Visi tarpus ryšiai kontrol-mi, soc probl t.p. bendros. Soc poreik tenkinimui dažn tenka vykti į raj centrą. Gyv-jų apie 1-3 tūkst. 5.kaimo vietovės b-nė- kaim vietov būdinga bendr teritor, bet kaim b-nę sudaro keli ar keliol kaim ir vienkiem, per kelis km nutol vienas nuo kt. Bendrauj tik su artimiaus kaimyn, nors vienas kitą pažįsta visi. Kaim vietov b-nėje visi tarpus ryšiai kontrol-mi, bendr soc probl. Svarb soc poreik tenkinami išvykų metu, dažnai tenka vykti į raj centrą. Gyv-jų - 1-3tūkst. B-nė skirstoma į soc grup: 1.real egzistuojančios -reguliar susirenka, bendrauja 2.sąlyginės -sukurt specialistų, skirstant b-nės žm pgl t.t. kriterijus. Sąlyg grup galima sudaryti pgl amž, sveikat būklę, soc sąlygas. Soc grupės: įstaigų darb-jai, gamyklų darbinink, mokyklų mokin, pensinink klubai, visuom org-cijos, relig b-nės ir kt. Veiklos b-nėje pradžioj reikėtų sudar b-nės soc gr sąrašus, užrašyt buvein adresus, kontakt telefon, formal ar neformal lyder, per juos palaik kontaktą su kt. 17.B-nės sveikat priežiūr: apibūd, tiksl, sudėt dalys, įtakojantys veiksn B-nės(pirm) sv-tos priežiūr- PSP PSP- tai ilgalaik, nepertrauk, į klientą orientuota(centruot), holist filosof pagrįsta sveikat priežiūra. PSP objektas -klientas. Klientas(pasl gavėjas)- tai ind, šeim, soc b-nės grup (pvz, mokykl 6-8 klas mokiniai (paaugl) ar pens amž apylinkės gyv-jai sergantys cukr diabet) PSP orientuota į pagalb suteikimą ne tik ind, bet ir b-nei -ind šeimai, soc grup Pagrind PSP tikslas -spręsti pagrind asm, b-nės ir visuom sveikatos problem PSP pagrind principai: 1.prižiūrimi ind, šeim, soc grup 2.bendradarb su įvair žinybų darb-jais 3.dalyv-ma įvair sveikatos program 4.identifikuoj b-nės grup, kurios nar gali susirgti, tapti neįgal ar anksti numirti 5.nukreipt esamus ištekl darbui su šiom grup 6.ind, grup, visa b-nė įtrauk į sv-tos planavimą, sv-tos program įgyvend-mą ir savirūpą B-nės sv-tos priež komponentai: 1.med pagalba PSP įst-se(asmens sv-tos priež) 2.namų slaugos tarnyba, 3.globos ir soc rūpybos tarnyb 4.Ligų profilaktika, 5.Endemin ligų profilakt ir kontrol 6.Skiep-mas nuo labiaus paplit užkreč ligų 7.Sveikos mitybos propagav 8.Rūp-sis aplinkos sanitarija, 9.Švar geriam vandens tiekimas 10.Sveikatos mokymas. B-nės sv-tos priež remiasi visuom sveikat, PSP ir slaugos mokslų teorijų pagrindų ir žiniom. Šiuolaik bendruom sv-tos priež užuomazg atsirado XXa.p, bet lab sparč pradėj vystytis tik po II pas karo Tam ( ir bendruom slaugai) daro įtaką tokie pokyč visuom ir sv-tos priež-je: 1.trumpėj ligon gydymas stacionar- daugėja ligon, kuriem reik ilgalaik gydymas bei sudėting ir profesional slauga 2.stacionare dirb-ms gydyt ir slaugyt vis dažniau tenka spręst ligonio ilgalaik priežiūr, soc rūpyb probl 3.visuom senėja, daugėja sen žm su lėt senatv ligomis, kurios paprastai gydom ambulator sąlygomis 4.plinta alkoholizm, narkoman, vener lig, AIDS, tuberkulioz, kt. 5.sparč progresuoj med ir slaug mokslui, stiprėja med ir slaug specializac tendencijos, darosi sunku nustat bendruom slaugyt ir spec klinikin slaugyt kompetencijų ribas ir sąveikos galimyb 6.didėja visuom rūp-masis ir suinteresuot savo sveikata, med žin poreik, didėja visuom reikalav sv-tos priež specialistams ir t.p. nepasitenk jais. 7.žm vis mažiau ir trumpiau nori gydytis stacionare, o linkę būti prižiūr namuose- tokia pasl yra daug pigesn 18.B-nės sveikat priež įstaig ir paslaug Paslaugos skirstomos į: 1.ambulator PSP paslaug 2.stacionar PSP paslaug 3.slaugos PSP paslaug 1.Ambulator asm sv-tos priež įstaigos, akredituot pirminei sv-tos priež-rai- bendros praktik gydytojų kabinet; pirmin sv-tos priež centrai (PSPC); psichik sv-tos centrai; medicin punktai; ambulator; mot konsultac; poliklinik; greit med pagalba Šios paslaug teikia tokie specialista- bendr praktik/šeimos gydytoj; apylink terapeut; apylink pediatr; akušer,ginekolog; bendr prakt gydyt chirurg; bendr prakt gydyt stomatolog; psichiatr; b-nės slaugytojai, slaugyt akušer, psichik sv-tos slaugyt, stomatolog padėjėj, kt. 2.Stacionar asm sv-tos priež įstaigos, akredituot pirm sv-tos priež-rai- palaikomoj gydymo ir slaugos ligoninės; slaugos namai; globos namai; spec-tos pirm lygio stacionar įst psichikos ligoniams, narkoman ir kt Pirm lygio stacionar įst-se dirba- gydytojai: medicin gydyt, bendr prakt gydyt, apylink terapeut, psichiatr, bendr prakt gydyt stomatolog, kt; Slaugytojai: b-nės slaugyt, psichik sv-tos slaugyt, stomatolog padėjėj, kt; Fiz medicinos ir reabilitac specialist;Soc darb-jai; Dietistai. Med punktai -yra kaimo vietov, stamb įm, gamykl, spec įst-se -kalėjim, laivyne, kt. Juose dirba b-nės slaugyt(felčeris) ir akušerė ar vienas iš jų. 1998 m. LR tokių punktų buvo 1028. Jie teikia kasdien būtin med priežiūrą, pirm med pagalbą, akušer priežiūr, slaugą namie, aprūp vaistais, kuriems nereik recepto savo kompetenc ribose. Ambulatorija -tai grup praktika, būdinga maž miestel ir gyvenviet, vykdanti nespecializuot pirm priežiūrą. Ją sudaro bendr prakt gydyt ir/ar vidaus ligų gydyt, akušer, stomatolog ir pediatr. 1998 m LR buvo 226 ambulator. Daugel ambulator pavaldžios PSP centrams. Pirm sv-tos priež centras(PSPC) -tai PSP paslaugas teik-ti įstaiga, kurioje dirba vienas ar keli bendr prakt gydyt, b-nės slaugyt, kartais PSP gydyt specialistai -stomatolog, psichiatr ir kt. PSPC org-vimo formos- 1.monopraktika -PSP pasl teikia visu darbo krūviu (2000 ligon) vienas bendr prakt gydyt; 2.grup praktika -PSP pasl teikia visu krūviu du ir daugiau bendro prakt gydyt. Psichik sv-tos centr -savivaldyb įst, smeigiama prie PSP centro arba kaip savarank vieš sv-tos priež ne pelno įstaiga, akredituot vykdyti psich sv-tos priež-rą ir teikti soc pagalb psich ligoniams bei kt asm Greit med pagalba(GMP)- GMP paslaugos (pirm med pagalb, būtin pagalb, transportav pasl) teik-mos pacientų namuos ar kt jų buvimo vietose. GMP teikėjai sudaro -GMP brigadas, kurių skaič nustat kiekv savivaldyb teritor-je pgl normatyvą- kaim vietov viena brigad aptarn ne mažiau kaip 10000-12000 gyv-jų; miesto vietov viena brigad aptarn ne mažiau kaip 13000-15000 gyv LR nac sv-tos sistemoje šiuo metu už PSP pasl pgl įrašytų į ASPĮ gyv-jų sąrašą ir pgl nustatytą vieno asmens metinę sv-tos priež bazinę kainą apmoka ligonių kasos. Ši kaina diferencijuoj pgl paslaugas teik-čių gydyt specialybes. Savivaldyb remia savo teritor gyv-jų sveikatos priež-rą ją papildomai finans-mos iš savivald biudžeto lėšų. 19.B-nės sv-tos priež sritys. 1.Individual priežiūra: klient- individ, turint įvair sv-tos, psicholog ir soc poreikių. Bendradarb-nt su kl, įvert-ma individual sv-tą. Veiklos sritys: 1.Lėt ligomis sergančių ilgalaik reguliar priežiūra (dispan-cija) pgl atitink oficial patvirt programas: Cukr diabetu, Arterin hipertenz, Koronar širdies liga, Lėtinėm inkstų ligom ir inkstų nepakank, Tuberkulioz, Lėtin obstrukc plaučių liga, Lėtin smegenų ir nervų ligom, Lėtin kaulų sąnarių lig, Piktyb ligom, Venerinėm ligom ir AIDS sergančių ilgalaik priežiūra. 2.Sen ir neįgal žm ilgalaik priežiūr 3.Namų slaugos org-mas ir vykdymas. 4.Psicholog probl sprendimas: Stresas ir pagalb priem komplekso taikymas; Pagalb mirštant ir jo artim-ms; Savižudyb prevenc progr 2.Šeimos priežiūra: klient- šeima- tai maža grup, paremta giminyst ryšiais, kurios nar turi specif vaidm ir asm poreik. Lankant š-mą, stipr-nt ryšius su š kaip su viena grup, įvert š-mos sv-tą. Veiklos sritys: 1.Lytinis auklėjim ir š planavimas 2.Sveiko vaiko priež ir natūral kūdikių maitinimo progr; Vaikų, sergančių lėt ligomis, priežiūra š-moje 3.Problem ir specifišk š-mų priežiūra 3.Grupės priežiūra: klient- grup(pvz,AA)- dviej ar daugiau žm gr, artimai susietų vienos probl ir priklaus vienas nuo kito. Grup veiklos efekt-mo įvert-mas per dalyv-mą grup veikloje. Išskirt vaidmuo susirinkimų metu. 4.B-nės sv-tos priežiūr: klient- b-nė- didel gr žm, kuriuos sieja geograf vieta, bendr soc sist ir panaš interesai. Sv-ta įvertinama per b-nės sv-tos duom studijavimą, b-nės veiklos nagrinėj. Veiksmai- b-nės tyr-mas, sv-tos priež pasl plan-mas ir atlikimas. Veiklos sritys: 1.Racional mitybos, sveik gyvensen, savirūpos įgyvend-mo program 2.Mokykl sv-tos priež programos 3.Profes sv-tos priež progr 4.Nark, alkoholizm, toksikoman probl kompleksiškas sprend 20.Šiuolaik slaugos samprata: slaug apibrėž ir slaug paslaugų apibūd, slaug veiklos objekt ir klasifikac Slaug samprata kiekv šalyje skirting, nes priklaus nuo tokių veiksn kaip visuom išsivyst lygis, nac tradicijos, geograf, kultūr, soc sąlygos. Šalyse, kur medicina lab išvyst, o slauga -ne, žm sv-ta lab atsilieka nuo med galimybių. Kiekv šalyje t.b. priimtas savas slaugos ir slaug specialist veiklos apibrėž, kuris der-mas su slaugos tarnyb veiklą reglament-čiais įstat, standart ir norm. LR Slaugos praktik įstat(2001.06.28) Slauga- tai asm sv-tos priežiūr dalis, apimanti sv-tos ugdymą, stipr-mą ir išsaug-mą, ligų ir rizik veiksnių profilakt, sveikų ir serganč asm fiz, psich ir soc priežiūrą. Slaugytojas- tai asm, įgijęs slaug studijų baigimo diplom ir įgijęs bendr prakt ir/ar atitink spec prakt slaugytojo profes kvalifikaciją. Slaugos paslaug- teisės aktų reglament slaugytojo atliekama asm sv-tos priežiūra. Slaug-jo veiklos objekt: ligonis, šeima, bendruom. Vienas svarb slaug-jo veiklos objektų yra ligonis, kaip asm-bė, jo fiz ir psicholog problemų visuma. Pagrind slaugos princip tinka visiems, nes žm fiziolog poreikiai panaš, bet tuo pačiu slauga t.b. lab individuali, nes nėra 2-jų vienod žm, o ir kiekv savo poreik interpretuoja savitai. Taigi, slauga modeliuoj iš t.p. komponentų, bet šie komponent t.b. modifikuoj ir taikomi įvair būdais, priklaus nuo konkret asmens konkreč poreik ir aplinkyb. Slaugos spec-sto užduot yra nustat ir pritaik slaugos modelį (slaug planą, būdus, priem, atliekančių atskir slaugos element spec-stų kontingentą ir kt) konkrečiu atveju. Slaugos modifikav- tai kūryba, daranti slaugymą menu. Slaugos efekt-mas lab priklaus nuo ligonio požiūr į savo sv-tą. O tai priklaus nuo jo amž, psich savyb, intelekto, auklėjim, išsilav ir kultūr bei soc aplinkos. Todėl slaugyt pirmiaus t.b. geru psicholog, pakank plačios erudic ir išsilav, apsiskaič, t.t. būdo savybių žm-mi tam, kad galėtų įvert ne tik paciento fiz bet ir dvas būklę, jo gyv-mo aplinką, surasti su juo kontakt, suprasti ko labiaus ligon tuo momentu reik, mokėti prisitaik prie ligonio ir sugeb paveikt jį norima linkme. Slaugos klasifikacija Atsižvelg į pacient būklės sunkumą: 1.Ūmios būklės slauga -Ūmi neatidėliot slauga- tai visą parą lovos režim su gydyt priežiūra; paprastai vykd lig-nėje, kur yra intensyv slaug skyriai, operacinės ir laborator -Poūmių būklių slaug- teikiam ligoninių bendr-se skyr. Paciento būklė būna stabil, jam nereik-ga greit med pagalba, bet jis aktyv gydomas nuo ūmios ligos ar lėt ligos paūmėjimo. 2.Ilgalaikė slauga- tai visuma med, soc ir pagalbin slaugos priem, nukreiptų pastov poreikiams patenk-ti ilgą laiką ar visą gyv-mą. Šios slaugos pasl taikomos pagyven amž asm, kenč-tiems nuo lėtin susirgim, neįgal ir g.b. teik slaugos ligoninėse, globos nam, senel nam, spec paskirties įst-se ar namuose. Pagal vietą, kur teikiama slauga.: stacionar slauga- teikiamos ūmios neatidėliot ar paūmėj būklių slaugos pasl. Stacionar forma- tai trumpalaik slauga. Senel nam ar pacient nam-se teik-ma paprastai ilgalaikė slauga. Pgl slaugyt veiklos pobūdį: 1.Klinikinė slauga ligon-se- sunkiai serganč ligonių priežiūr. Jai būdinga glaudus bendradarb su gydyt ir t.p. mažesn savarankiškumas. Svarb tinkamas ir tikslus gydyt paskirtų procedūr vykdymas ir paskirt vaistų administrav. Tai trumpalaik slauga, todėl keliami tik artimiaus slaugos tikslai, į pirmą planą iškyl paciento gyvyb funkc palaikymas ir priežiūr. Slaugos proc organiz-mas glaudž bendradarb-nt su gydyt, nes sunk ligos eiga kartais neleidž pritaik kai kurių slaugos priem. Šiai slaugai būding intensyv priežiūra, priešoperac ir pooperac slauga ir kt. Skiriama terap, chirurg, traumatolog, neurolog ligonių, vaikų, akušer ir kt slaugos rūš. Tokiam darbui reikaling spec pasiruošimas, t.y. ne tik bendr prakt slaugyt diplomas bet dažn ir atitink specializac pažymėjimai: vaikų, chirurg, kardiolog ir kt. 2.Bendruom slauga pirm sv-tos priežiūr sist-je. Ypatumai: b-nės slaugyt ne tik atlieka visas bendr prakt slaugytojo funkc, bet dar turi ir papild uždavin: organiz, plan ir vykdo namų slaugą, vykdo savarank ligonių konsult-mą slaugos klausimais, jis veikia kaip tarpinink tarp ligonio ir gydyt, organiz ir įgyvend sveikatingum progr, nukreiptas prieš žaling įproč (rūkym, alkohol, toksikoman, narkoman), prieš nesveik gyv-mo būdą(hipodinam, stresą, nutukim), organiz įvair ligų profilakt, š-mos planavimo, lyt auklėjimo ir kt progr. B-nės slaugyt veiklos baras- tai poliklinik, ambulator, bendr prakt gydyt centrai, mokykl, daržel, vaikų namai, gamykl, kariuom, laivyn, kalėjim ir kt. 21.Slaugos studijos ir slaugyt pareigyb bei specializac Pagrind slaugos studijos- tai slaugos stud aukštesnioj med mok-loje ar koleg, kurių trukmė ne mažes kaip 3 m ir mokymo progr apimtis ne mažes kaip 120 kredit arba pirmos pakopos nuosekl univer studijos, kurias baigus suteik slaugos bakalaur kvalifikac laipsnis ir/ar slaugyt profes kvalifikac. Slaugos studijos- šiuo metu LR įteisintas visuot aukštasis slaugos specialist rengimas, kuris yra universitet ir aukštasis profes. Specialist rengimas vyksta 3 univer-se- Viln, Kaun medicin, Klaipėd ir 6 koleg sv-tos priež fakultet-se: Viln, Kaun, Uten, Panevėž, Šiaul ir Klaipėd. Univer-se toliau galima tęsti stud- slaugos magistratūr ir doktorantūr bei slaugos tobul kursuose. Baigus koleg ir med mokykl, galima tobul-tis ir specializuot Slaugos specialist tobul-mo ir specializac centre prie SAM. Slaugos prakt veiklai t.b. SAM išduota licenz ir sertifikat pgl vyriausyb patvirt-tas specialyb ir subspecialybes. Slaugos bakalaur ir magistr program. Slaugyt veikla b-nėje lab įvairi ir žinios t.b. plačios ir visapus. Susidarius t.t. aplinkyb, b-nės slaugyt gali prireikti ir elementar gydyt, fizioterap, soc darb-jo, teisininko žinių. Slaugyt dirba ne tik su vienu pacient, bet ir su žm grup. Paprastai ši veikla susij su sveiko ir racional gyv-mo taisyklių propagav, profilakt, švietėjišk pobūdžio paskaitomis, užsiėmim ir pan. Dirbant profilakt ir švietėj darbą, reikaling bendr supratimas apie svarb ligas predisponuojanč faktorius, ligų kilimo sąlyg bei pasekm. Reik žinios apie faktor, žalojanč sv-tą: rūkymą, alkohol, toksikoman, nark, netvarking lyt gyv-mą, asm higienos taisykl nesilaik ir kt. Tokiam darbui reik pedagog, sociolog, psicholog, etik, filosof, religijotyr, etnolog žinių pagrind. Šiuolaik slaugyt t.b. susipaž su ek-ka, organizav bei vadyb teor, administrac teise. Slaugos specialyb ir subspecialyb: 1.Slauga- bendr prakt slauga, akušer, anestez ir intensyv terap, b-nės slauga, psichik sv-tos slauga, vaikų slauga 2.Fiz medicina ir reabilitac: ergoterapeut padėjėj praktika, kineziterapeut padėjėj praktika, masaž 3.Dietologija 4.Burnos priežiūr- burn higiena, dantų technik praktika, gydyt stomatolog padėjėj praktika 5.Laborator diagnost- klinikin, radiolog, teisės medicin laborantų praktikos. Slaugos administravimas 2000.07.04 įsak Nr.79 LR Vyr-bės patvirtintos slaugyt pareigybės: Bendr praktik slaugyt; B-nės sl; Vaikų sl; Psichik sv-tos sl; Fiz medicinos ir reabilitac sl; Intensyv terap sl; Operacinės sl; Anestezist, Dietist(sl diabetolog), Greit med pagalb felčer. Slaugyt specializacijos(sertifikat): 1.Bendr praktik slauga: neurolog, kardiolog, pulmonolog, gastroenterolog, ortoped, chirurg, otorinolaringolog, oftalmolog, onkolog, hematolog, reumatolog, nefrolog, urolog, ginekolog, dermatovenerolog, geriatr, infektologinių ligonių slauga. 2.Endokrinolog ligonių slauga: diabeto mokytoja, chiropodistė. 3.B-nės slauga: b-nės slaugyt, medicin felčeris. 22.Slaugos reformos strategija 2000.06 Vokietij Miunchene įvyko 2-ji Pasaul sv-tos organizac(PSO) konferenc slaugos ir akušer klausimais Europoje. Kt konferenc: pirma -1988 m Vienoje(Vienos Deklarac); 1990 m Alma-Atoje (Alm-At Deklarac); 1998 m ES šalys patvirt naują PSO dok-tą "Sveikata-21", kur pabrėž svarbus slaugyt vaidmuo besikeič-čioje sv-tos priež sist-je. Miunch konferenc priimtas bendr nutarimas, kurio pagrind surašyta Deklarac, kuria privalo vadovautis Europ šal, PSO narės. Slaugyt ir akušer daugel PSO Europ šalių yra pagrind sv-tos priež darbo jėga ir sudaro didžiaus Europ sv-tos darb-jų dalį. Tai ekonomiškiaus aukšt kokybės paslaugų teikimo šaltinis visose šalyse. Tai svarbi polit ir soc jėga bei visuom sv-tos priež išteklius. Dauguma dirba ligoninėse, bet t.p. daugėja slaugyt, dirbanč b-nėse ir š-mose. Didėja jų vaidmuo asmens, šeim ir b-nės sv-tos priež-je. Mokslo ir technolog pažanga, didėjant vaidmuo reikalauj didesn asmen slaugytojo atsakomyb. Miunch Deklarac rekomend-ma slaugos reformos strateg: 1.Apibrėžti ir turėti aiškų supratimą, kokį vaidm turi turėti kiekv sv-tos priež sistemos profes grup 2.Kiekv profes grupei patvirt-ti tinkamą įstatym bazę ir jos įgyv-mo priem 3.Patvirt mokymo progr, kur jos bus vykdomas, kas mokys, numat finans-mą 4.Užtikr-ti profes grup sklandų bendradarb-mą. Įvair profesijų atstov turi suprasti, kaip jos viena kitą papildo ir koks yra jų bendr, o ne kiekv atskirai, indėlis siekiant bendro tikslo. Tam reik mokytis bendr grupėse - komand mokymas. 5.Planuoti darbo jėgos užimtum politiką, atsižvelg į visuom poreik, stipr-ti darbuot motyvaciją dirbti. 6.Sudar nac deklaracijos įgyv-mo grupę, į kurią įeitų visų suinteres pusių atstovai. Grup uždavinys būtų skleisti tarp slaugos ir kt sv-tos priež darb-jų, t.p. visuom-je teisingas žinias apie šios politik tikslus ir uždav Rekomenduojama: 1.Slaugyt su pakank šiuolaik išsilav-mu turi dirbti savarankišk. Tam reikaling prielaidos: įst ir norm aktų parama. 2.Įst ir norm turi apibrėžti slaugyt kompetenciją, teises, pareig ir atsakomyb. T.b. aiškiai apibrėžt ir atidalint slaugyt ir gydyt funkcijos. 3.T.b. aiškiai apibrėžt slaugyt mokymo turinys ir prakt licencijos gavimo tvarka. 4.T.b. juridišk apibrėžtas slaugyt užimtumas, darbo krūviai ir veiklos turinys. 5.Slauga ir akušer t.b. atstov-ma aukščiaus polit lygyje. 23.Bendrosios slaugytojo funkc Asmens sv-tos priežiūroje 1.Slaugo įvair amž sveikus ir serganč žm bei padeda pacient atlikti gydyt paskirtą gyd planą 2.Įvert sveikatos būklę- įvair amž ir lyt individų 3.Anksti išaišk susirgimą ar patolog būseną 4.Konsult ir nukreip pas specialist, bendrauja 5.Kliento interesų atstovav ir gynimas 6.Organiz slaugos proc: nustato slaugos duom, suformul ir prioritet tvarka išdėsto slaugos probl ir tikslus, sudaro slaug planą, numato slaug veiksmus, juos vykdo, vert ir apibendr slaugos rezult, teikia pasiūlym kaip tobul slaugos praktik(modeliuoja sl). Pildo slaugos dokumentac 7.Skat pacientą ir jo š bei artimuos kiek įmanoma labiau dalyv slaug veikloje, propaguoj savirūpą ir pasitikėj savimi. 8.Padeda ligon vykdyti progr, skirtą reabilitac po ligos ir adaptac visuom-je 9.Padeda ligon susitvark savo gyv-mą ne tik kaip vegetacinį proc, bet organiz ind įsijungimą į visuom gyv-mą, bendrav su kt žm, mokymąsi, rekreac ir kt produktyv užsiėmimus, padeda pacient kurti ir palaik sveiką ir įdomų gyv-mo būdą. 10.Ligos, negalės ir invalid prevencija ir jų pasekmių sušvelninimas Šeimos sv-tos priežiūroje- Šeim slauga apima klinikin slaugą, sv-tos gerinimą ir ligų prevenc 1.padėti asm ir š-ms įveikti ligas, negal, stresą 2.teik konsultac apie riziką, susijus su gyv-mo būdu ir elgsen 3.prisidėti anksti diagnoz-nt ir gydant sv-tos sutrikim 4.nustat soc ir ek veiksnius, turinč įtakos š sveikatai 5.palaik glaudž ryšius tarp š ir š gydytojo. Bendruom sv-tos priežiūroje: 1.Visuom sv-tos mokymas ir elgesio pakeitimas. 2.B-nės ugdymas ir stiprinimas 3.Ugdo sv-tą ir moko sveik gyvensenos. Paded vykdyti bendr specialistų sudarytą progr, skirtą sv-tos gerinim ir profilakt, pataria kaip išsaug sv-tą ir išvengt ligų, diegia į praktiką asm, aplink ir kt rūšių higienos įgūdž 4.Konsultuoja visuom grupes. 5.Administruoja sv-tos paslaugas 6.Analiz visuom ir b-nės pokyčius, juos epidemiologišk įvertina 7.Moko pacient, student bei kt sv-tos priež darb-jus, analiz mokymo poreikį, organiz ir įgyvend mokymą ir analiz jo rezult 8.Bendradarb su kt sv-tos priež sistem darb-jais, t.p. su kt instituc- visuom sv-tos, soc rūpybos, visuom org-mis ir kt; konstruktyv dirba komand 9.Nuolat gilina ir tobul savo žinias ir prakt sugebėj, įdiegia slaugos mokslo naujov į praktiką. Kuria slaug politik. Dirba mokslo tiriam darbą slaugos srityje. 24.B-nės slaugos apibrėž ir sampr, pagrind b-nės slaugos filosof teiginiai B-nės(pirminė) slauga- tai ilgalaik, nepertrauk, į klientą orientuota(centruota), holist filosofija pagrįsta sv-tos priež. B-nės slaugos objekt- klientas- tai ind, šeim, soc b-nės grupė Pirmin priež ar b-nės slaugyt turi pakank bendr slaugos ir pirm sv-tos priež žinių, veikia savarankišk, autonom ir visiškai atsako už slaugos planą, savo veiksmus ir sv-tos priež kokybę Pirm slauga skirstoma: 1.Nepriklaus slauga- slaugyt savarank nustato slaugos probl, tikslus ir veiksmų planą, savarank juos vykdo. 2.Priklaus ar kooperuota slaug- slaugyt padeda kt sv-tos priež komandos nar vykdyt jų funkc ar atlieka jų paskirt procedūr Dabar vyrauja priklaus slauga dėl tokių priež: 1.kt sv-tos priež specialist įsitikinę, kad slaugyt pagrind užduot yra padėti jiems ir todėl perkraun slaugyt savo darbais 2.patys slaugyt linkę tam, kad gydyt jiems nurod-tų, taip lengviau ir paprasč dirbti 3.slaugyti dar iki galo nesuprant, kad jų pačių labui yra geriau, kad slaug profes būtų savarank 4.nepakank slaugyt išsilav, neleidž-tis jiems vykdyti naujų slaug uždav. B-nės(pirmin) slaugos filosofija Svarb vaidmuo priskir klient- jo poreik ir lūkesč įgyv-mui, o ne tai, kas atrodo svarbiaus ir reikalingiaus sv-tos priež darb-jui. Filosof pripaž kl poreikį ir teisę pačiam dalyv sv-tos priež procese, nes tik kl žino geriaus, ko jam reikia. Kl gali padėti slaugyt nustat slaugos diagnoz, pasirinkt slaugos strateg ir ją įgyv-ti, įvert slaugos rezult. Arba priešing- trukd. Ši kl teisė pagrįsta kl autonomijos principu (svarbiaus šiuolaik sv-tos priež modelio ir slaugos mokslo sąvoka). Pgl autonom princip kl turi nuosavų sprend ir apsisprend teisę. Princip akcent paties ind atsakomyb už savo sv-tą. Tam, kad galėtų efektyv realiz autonom teisę, pacient turi žinoti savo sv-tos būklę, ligą, kuria serga, ir gydymo ir slaugos princip, ligos prognoz. Todėl jis t.b. mokomas. Tuo užsiima tam pasirengę slaugyt. Priešing, biomedicin modelyje, kuris šiuo metu vis dar vyrauja sv-tos priež sist-je, ligoniui vadovauja sv-tos priež specialist, jis numato sv-tos priež strateg, daro pagrind sprend, dažnai apie tai net tinkamai neinform-mas paciento. Pirm slaug yra holist pobūdžio sv-tos priež modelis. Holizmas rem nuostata, kad asm-bė- tai žm fiziolog, psicholog, dvas, soc ir kultūr savybių visuma ir vienybė. Kiekv iš šių dimensijų tarpus tampriai susij ir stipr veikia viena kitą. Sukoncentrav dėmesį tik į vieną iš dimens ir neatsižvelg į kitas, sv-tos priež bus ne tik nepakank efektyvi, bet kartais net nepageidaut ir žalinga. Pirm slaug yra individualizuot priežiūra. Kiekv ind fiziolog, psicholog, dvas, soc ir kultūr savybių apimtis ir santykis skiriasi, todėl žm poreik apskritai ir sv-tos priežiūrai konkreč yra skirtingi. Kiekv žm yra unikal ir nepakartoj- tai pagrind humanizmo filosof teiginys. Humanizm yra vien iš svarb šiuolaik slaugos filosof princip. (Viljam Džeimsas): iš pirmo žvilgsn žm lab panašūs -išvaizd, poreik, probl, tačiau tuo pač jie labai skir ind-liu jį supančios aplink ir žm suvokimu, pasaulėjauta, pojūč bei požiūr į savo poreik ir probl, reakc, atsaku į veikianč veiksnius. Todėl sv-tos priež paslaugų teikėjai- gydyt, slaugyt- pirmiaus turi suprasti kl lūkesč ir padėti jam juos įgyv-nti, perprasti pacient mąstymą, psicholog, charakter, soc, kultūr, dvas vertybes. Tiktai tada galima bus kl pasiūlyti adekvač, praktišk įgyv-mas, jį tenkinanč ilgalaik sv-tos priež progr, kurios real būtų vykdomos. 25.Šiuolaik slaugos pagrind princip. Globot gyvybin veiklų samprat Slaugos princip- yra pacient gyvybin veiklų įvert-mas ir pagalba jas realiz-nt, pacient gyvyb veiklas įtakojančių biolog, psicholog, soc-kultūr, polit, ek bei aplinkos veiksnių įvert-mas ir pagalba pacient prisitaikant prie esamų probl, slaugos individualizav atsižvelg-nt į pacient asm poreik ir norus, derinant veiksm ir tariantis su juo, o neprimetant savo valią, atsižvelg į pacient amž ir į su tuo susij psicholog ir soc probl, nuolat paciento mokymas ir jo savirūpos skat-mas, bendrav su ligoniu ir jo artimais menas, serganč slauga ir sveikų profesional priežiūra, sv-tos ugdymas ir jos išsaugojim, ligų ir žaling įproč prevencija, darbas ne tik pacient, bet ir b-nės labui, konstruktyv bendradarb su kt sv-tos priež komandos nar. Pirm slaug modelio svarbiaus teiginiai: 1.pagrind slaugos proc dalyv- slaugyt ir klientai 2.ilgalaik slauga- kl ir slaugyt bendrav ir bendradarb tęs-si ilgai (gali visą gyv-mą) 3. slaug tęstinumo užtikr- slaugyt užtikr ir atsako už slaug tęstinum ir nepertrauk-mą, todėl jis bendradarb ne tik su kl, bet ir jo š, artim, gydyt, soc darb, kt sv-tos priež komand nar. 4.slauga- tai tiksling, į tikslą nukreipta sv-tos priež- būtinas slaugos dokument išraiška- slaug planas. Slaug proc pagrind komponent- išsam duom nustatym, slaug probl suformul, tikslų, siekiant išspręst šias probl, nustat. 5.Pirm slauga yra decentralizuot, veikiant ne vertikal(biomed model), o lateraliu princip. Vertikal veikl princip: gydyt ar vyr slaugyt duoda nurod ir griežt kontrol žemesn rango slaugyt. Lateral veikl princip- dirba keli slaugyt (panaš išsilav ir patyrim), veikia savarank vienodom teis ir atsakomyb. Vienas iš slaugyt, laisva valia pasirinkt, koordinuoj jų veiksm ir atstov grup interesus už grup ribų. Tai daug pažangesn princip. Vertikal veikl princip reikaling tuomet, kai dalis slaugyt yra nepakank išsilav ir juos reik kontrol-ti ir mokyt. 26.Sveikatos priež etika Etika plačiąj prasme yra principų, taisykl ar standart kompleksas, kurį reikia pritaikyti prakt veikloje. Termin etika yra kilęs iš graik kalb žodžio "ethos"(paprotis). Etika reglament, kas yra teisinga ir kas ne, kokios yra žm pareig, elgesio ir bendrav taisyklės. Etika tarnauja žm teisių apsaugai. Slaugos etika- tai mokslas apie slaugyt elgesio princip ir veiklos taisykles, apie profes dorovę, kuri neatsiej nuo slaugyt charakterio bruožų ir moral. Tai mokslas, nusak-tis, kaip slaugyt turi elgtis su ligon, bendradarb, pavaldin, ligon artimais ir lankyt. Tai t.t. elgesio norm, kurių vykdymas padid gydymo ir slaugos efektyvumą. Slaugyt nuolat kontakt su ligon, jo veikla ir elgesys lab veikia ligonį, nulem jo nuotaiką ir nuostatą pasveikti, vykdyti slaugos ir gydym režimą. Slaugyt charakter: Negalim rinktis šios profes, jei charakter yra choleriškai agresyv, impulsyv, nepastov, melancholišk ar itin flegmat, pesimist. Svarbu: stipr fiz sv-ta; išvaizda- švari, tvarking, spec darbo drabuž, tvarking sušukuot, prideng plaukai, lengv šlepet, trumpi nagai, saiking kosmet. Turi: mėgti ir sąžining atlikti savo darbą, būti rūpesting ir dėmesing ligoniams, moral remti juos. Nuramint, įteigt viltį, Daryti pastab tik taktiškai ir ind-liai. Nesiginčyt, nesibart su ligon. Nedemonstr-ti žalingų įproč. Pokalb su ligon laikyti paslaptyje. Medicina- tylėjimo menas. Kiekv mediko moral ir profes pareiga- suteikti pagalb ligoniui bet kur ir bet kada. Šios pareig nevykd traktuojamas kaip kriminal nusikalt ir baudž-mas. Slaugyt savo profes veikloje kasdien susidur su įvair etinėm dilemomis. Slaugos etinė dilema- tai konflikt, kylantis iš filosof požiūr į gyv-mo vertyb ir profes pareigos, kuomet slaugyt nėra tikras, ką pasirinkti. Tam, kad slaugos etinės dilem būtų lengviau sprendž, slaugyt turi lab gerai žinoti slaugos filosof, pagrind šiuolaik slaugos princip ir vertyb, turi gerai pažinti savo charakter ir asmen moralės teig ir neig puses. Etika ir moral nėra lygiavert sąvokos. Moralė- tai tikėjim teiginiu, kad kažkas yra absoliuč teisinga ar neteisinga visada visose gyv-mo situac-se. Etika- tai nuostat, kad reiškinys t.t. atvejais priklausom nuo aplinkybių g.b. teig arba neig. Slaugos profes vertyb atspind slaugyt asmen moral nuostatas. Kai profes ir asmen vertyb yra harmoning, tuomet slaugyt geriaus ir lengviaus išsprendžia slaugos etines probl, nepadaro didel etinių klaid. Šiuo metu slaugyt veiklą reglament tarptaut ir nac slaugyt etik kodeksai. Slaugyt etikos kodeks- tai rinkinys etinių princip, kuris yra priimt daugeliui slaugyt, ir kuris nurodo, kaip reik elgtis profes veikloje, nurodo slaugyt pareigas ir reikalav jam. Tarptaut slaugyt tarybos pasiūlyt slaugos etikos kodeks: -Svarb slaugyt pareiga yra ugdyti pacient sv-tą, apsaug nuo ligų, atstat sv-tą susirgus ir palengv kančias. -Slaugos poreik yra universal. Slaugos kokyb neturi priklaus nuo slaugomojo rasės, tikėj, amž, lyt, polit įsitik ir soc padėt. Slaugyt turi gerbti gyvyb, žm orumą ir teises. -Slaugyt teik slaugos pasl ind-dui, š-mai ir b-nei, koordinuoj savo veiklą atsižvelgd į šiuos pagrind slaugos komponent. -Slaugyt veiklos prioritet yra sergantys žm -Savo veikloje slaugyt atsižvelg į kultūr, soc aplinkos veiksnius, įvietinus paproč ir tikėjim. -Slaugyt užtikr inf konfidencialum, profes paslapt -Slaugyt asmenišk atsako už savo profes veiklą ir pakank savo žinių lygį, kurį galima pasiek nuolat mok-tis ir tobul-tis. Savo praktikoje slaugyt turi taikyti geriaus tuo metu žinomus slaugos standart. -Slaugyt konstruktyv bendradarb su kt sv-tos priež komandos nar -Slaugyt aktyv įdiegia į praktiką slaugos mokslo naujov ir pažang slaugos metod. Aktyv dalyv-ja profes org-cijų veikloje. -Slaugyt t.b. aktyv visuom narys įvair veikloje stipr-nt visuom sv-tą. Šiuolaik slaugos etik probl skirst į kelias grup: B-nės slauga: teisė sv-tos priež-rai, genet konsultav, kontracepc, dirbt apvais-mas, abort. Vaikų slauga: leidimas sunk sergantiems naujagim numirti, vaikų piktnaudžiav alkohol ir narkot, eksperiment su vaikais. Psichiatr slauga: savižudyb, psichoterap, priverst guldymas į ligon, elgesio kontrol Suaugus slauga: mirties apibūd ir nustat, gyv-mo pratesim ar nutraukim(eutanaz), organų transplantac, konfidencialum, vaidmens ir atsakomyb pasiskirst dirbant kartu su kt sv-tos priež darb-jais. Tam, kad slaugyt tinkam išspręstu etines probl, jis turi gerai žinoti slaugos moksl ir prakt, būti doroving ir moral, turi gerai perprasti probl prigimt, gerai pažinti savo pacient, visų pirma atstov jo interes, savo veikloje vadov slaugyt etikos kodeksu. Pgl LR medicin normą "Slaugos etikos pagrind" medicin etika (deontolog) yra med darb-jų pareigų ir elgesio norm, slaugos etika yra slaug personalo dorov elgesio normų sist, jų pareigos pacient, pacient artimies ir visuom, priedermės vienas kitam. Slaugos personal- tai med personal(med seser, med felčer, akušer ir jų padėjėj) tiesiog ar netiesiog dalyv-ntis slaugant ir gerinant sveik žm ar ligonio, š, b-nės sv-tą, teik-tis med slaugos patarnav ir turintis valst pripažintą dok(slaugos prakt licenc, liudij teisė užsiimt slaugos prakt). Pagrind slaugos etikos princip: 1.Gailestingumo pr- įžvelgt ir suprasti žm kančią negalios metu ir bet kok situac-je stengtis kaip įmanoma jam padėti. 2.Nepakenkimo pr-slaugant nesuteikti pacient, jo artimies papildomo skausm ir kančių, neįžeist jų orumo, gerbt individual asm vertyb, įproč. Slaugant privalu užtikr pacient saugumo jausmą. Asm paciento inf slaugos personal privalo laikyti paslapt, neskleisti jos. Inf apie pacient g.b. atskleist tik įstat numat atvejais ar kai tokią inf būtina suteikti kt med personal, kuris tiesiog susij su pacient sv-tos priež. 3.Autonom pr-slaugos personal privalo gerbti žm pasirink ir apsisprend teisę, jei tai negres paciento gyvyb ir nenusiženg deontolog reikalav-ms. 4.Lygybės pr- rasė, tautyb, lyt, amž, polit ir soc padėtis ir įsitik negali turėti įtak slaugai, jos kokybei. 5.Teisingumo per-slaugos personal neturi teisės dėl subjektyv priež teikti pirmumą kai kuriems pacient. Būtina visus slaugyti vienod. Sprend t.b. grindž etikos komiteto priimt nuostatomis. Profes slaugos etikos reikalav: -Slaug personal privalo kokybišk slaugyti pacient ir atsak už savo veiksm ir vertinim. -Slaug personal turi palaik ir skat tarpus dalykišk ir žmogišk santykius, leidž-čius bendradarb su visais dirbančiais sv-tos priež srityje, t.p. ir kt sferose. Jis turi gerbti kolegų darbą ir paremti profes veikloje. -Slaug personal turi rūp, kad jų profes žinios atitiktų laikmečio reikalav -Žiniomis ir prakt patirtimi slaug personal privalo dalintis su koleg, slaugos student ir kt med personal. -Savo veiksmais slaug personal privalo palaik ir stipr profesijos prestiž ir aktyv dalyv formuojant sv-tos priež politiką. -Atsakomyb už slaug etikos norm ir princip pažeidimą g.b. taikomos drausm nuobaud, Slaug prakt įstatymo numat tvarka anuliuoj ar sustabd slaugos prakt licencija. 27.Globot saugumo įvert-mas ir saug aplinkos priež Kiekv gyv-mo tarpsniu saugumas yra esmin žm poreikis. Žm senstant ar sunk susirg, palaipsn mažėja fiz ir intelektual galios; jie dažn tampa nelaiming atsitikimų gatv ar gaisrų aukomis. Daug žm galvoja, kad jų namai- tai saugi vieta. Bet namuose, ypač vyresn amž žmones, tyko nemaž pavojų. Saugios aplinkos palaik paskutin gyv-mo trukmės tarpsnyje dažn įmanomas tik padedant kt žm-ms. Todėl slaugyt turi įvert aplinką, kurioje gyvena dėl senatv neįgalus asm ir patarti, kaip tų pavojų išvengt. Namų aplinkos pavojai Ugnies. Dažn sen žm užmiršt, kad uždėj puodą ant virykl. Nukritus nuorūka t.p. gali tapti nelaiming atsitik priežast, ne tik dėl liepsnos, bet todėl, kad žm nuo susidar nuoding smalk gali užtrokšt. Jei jūs pasteb, kad globoj asm tapo užmaršus, patark jam prisuk žadintuv, kad jis primint apie verdant puod. Š nar reik patarti, kad jie keletą kartų per dieną paskamb ir pasiteiraut, kuo užsiima neįgal jų š nar. Galima pasiūl įsigyti garsinį virdulį. Elektros. Kiekv apsilank metu soc darb turėtų atkreipt dėm į visus naudoj elektr prietais, rozet, prailgintuv ir kt, nes sen žm dėl susilpnėj regėj ir klausos gali nepasteb tų gedimų ir todėl gali įvykti nelaiming atsitik. Visus gedimus reik nedels pašal. Buit chem medžiagų. Be vaistų, yra daug kt potencial pavojing chemikal, kurių g.b. kiekv nam-se, todėl lab svarb įsitik-ti, ar jūsų pacient žino kam jie skirti, kur ir kaip naudojami. Nereik užmiršti tokių priem- rūbų balintoj, įvair skiedikl ir kt bei pasirūp, kad jie būtų laikomi saugioj vietoje. Terminis. Vyresn amž žm visada t.b. atsarg su karšt skysč. Sen žm reakc susilpnėj, todėl jis staiga nepajėgs atitraukti rankos nuo karšt daikto. Patarim-virdul imti su stor pirštine, nes dažn įkaista virdul rankenėlė; puodelį su karšta arbat, sriub lėkšt statyti toliau nuo stalo krašto, kad besisėsd pagyv žm neužkliudytų(nedidel karšto skysč kiekis gali smark nuplikyti). Kartais jautr odą galima nuplik ir iš čiaupo- karštu vanden, todėl pirmiau reik atsukti šaltą, po to tik karšt vanden. Aštrių įrank(daiktų). Visuose namuose yra aštr įrank ir daikt(peil, žirkl, adat). Jie t.b. saugiai laikomi. Dažn sen žm mėgsta siūti ar adyti. Patarim- šių darbų jokiu būdu nedirbt lovoje ar kambar, kur yra kilimas. Netyč iškrit adatą bus lab sunk surasti; ji gali skaudž įdurti ir net įlįsti į žm audinius. Tokius darbus geriau dirbti prie stalo, lango, kur yra geras apšvietim. Statinių konstrukc. Slaugyt tur rūpėti, koks yra namo teritor apšvietimas, apšviet laiptin, ypač, kur slenksč ir laipt. Lab svarb, kad būtų įrengt nuolydis važiuoti vežimėl ir ant laiptų pritvirt turėklai. Nelaiming atsitik vonioje ir tualet padės išvengti įrengti prie sienos laikikl, vonioje- neslyst kilimėlis, neužsiriet kilim kampai ir avėt patog batus, o ne šlepet. Sen amž žm, ypač >75 m, kenčia dėl kritimų. Daug miršta todėl, kad nugriuvę ilg lieka nepasteb. Mirtis ištinka ne tik dėl sužaloj, bet dažn dėl komplikac. Infekcijos. Infekc perdavimo būdai- per įvair daiktus, lašel ir dulk, užteršt maist, gėrim, per gyvūn ir vabzdž. Infekc padės išvengt rankų plovim, ypač prieš valgį ir pasinaud tualetu (svarb asm higien priem). Pagyven amžiuje saugumui nam-se didel reikšmę turi fiz mobilumas ir intelektual negalia, kurią sukel senatv demencija bei kt ligos. Įvertinęs padėtį, soc darbuot gali išsiaišk akivaizdž ir potencial pavoj, probl bei numat visas atsargumo priem, kad išvengti nelaiming atsitikimo. Svarb įvert pacient aplinkos saugum, jo gyv aplinką tikrin pgl schemą: 1.Ar name laiptai yra saugūs ir ar jais gali naudot pacient? 2.Ar galima vežimėl privaž-ti prie lifto ir pakilti iki buto, ar yra turėkl? 3.Ar pakank apšvietim laipt-se ir bute? 4.Ar bute tinkam ventiliac ir temperatūr? Ar yra papild šildymo prietais? Pagyv žm yra lab jautr žemesn temperatūr. Reikia patikrinti: 1.elektr prietais ir rozet- tvarkingi, ypač elektr šildykl. Ar ant grindų nėra elektr laidų, kilimėl, takel, ar grind neslidž? 2.vietą, kur gamin maistas: elektr, dujų virykl. Ar nėra šalia atvir ugnies greit užsidegančių daiktų. Ar sienin spintel ne per aukšt pakabintos, ar galim saugiai iš ten pasiimti daikt. 3.kaip laikomas maistas, ar yra šaldytuv, ar įėjus į butą nejauč sugedus maisto kvapas. Pacient leidus, apžiūr maisto produkt. Įvert, ar pacient valgo mėsą, pieno produkt, daržov, ar jo maiste nevyrauja saldumyn konditer gam, alkohol. Tai padeda spręst apie pacient mait-si įproč, apie piktnaudžiav alkohol. 4.vonia ir tualet. Vertinam, ar yra slenksč, durų plotis, ar gali pacient pro duris įvažiuot su vežimėl, ar yra turėkl prie sienų, kad įlipti į vonią ar atsisėst ant unitazo, ar unitazas ne per žem; ar veikia vandens čiaup, ar vanduo ne per karštas. 5.pgl kvapą, pelenin ir cigareč nuorūkų buvimą, sprendž, ar pacient nerūko. Rūkymas sen žm yra potencial grėsmė sukelti gaisrą. 6.ar yra ir veikia telefon, ar prie jo yra padėtas pirm būtinyb telef numeriai; ar pacient moka ir gali naudot telefonu 7.ar kambar nėra aštr ir kt pavojing daiktų, ar ne per daug baldų, trukdanč laisvai judėti, ar ant grind nėra kilimėl, kurie yra dažniaus pagyven žm traumatizm ir kaulų lūžių priež. 28.Globotinio funkc būklės įvert-mas Į pacient saugumo palaik sampratą įeina jo funkc būklės nustat- kasdien veiklos įvert,soc aplinkos ir saugios aplink įvert. PSO rekomend vertinti neįgal, pagyven ar nepagyd liga sergančių žm 5 pagrind funkc būklės aspektus: kasdien veikla; psich sv-ta; fiz sv-ta; soc būsena; ekonom būklė. Šiuo metu yra pateik kelet reikalavimų, kuriuos, tiriant pacient, reik įvykdyti siek-nt kuo tiksliau nustat jo sv-tos būklę. Tai paciento funkc, psich, fiz būklės, mityb, medikament vartojimo, sv-tos rizikos veiksnių, soc ir finans padėties įvert. Vert-mi funkc būklę galim spręsti, ar gali globot gyv-ti nepriklaus ir prasming. Tyrim atskleid dažniaus probl: vaikščiojim ir lipim laiptais; apsitarnav; regėjimo sutrik; šlapimo nelaik; intelektual funkc sutrikimo. Tokie žm dažniau nei kt pažeidžiami išor aplinkos- jautresn šalčiui, dažn blogesnės jų gyv-mo sąlyg, neatitink buto apšild, blogesn med aptarnav. Nuolat slaugos reikalauj-čių žm sv-tos įvert-mas. Tokie pacient- neįgal, sen, ilg sunk nepagyd liga serg-tys žm. Jų sv-tos įvert-mas yra sudėtingesn negu kt. Pvz, pagyv žm yra labiau išreikštas individualum, jie turi didesn gyv-mo patirt, todėl jiems yra susikaup daugiau psicholog soc probl ir dvejonių. Ligų diagnost, gydym, slaugos probl suformulav ir slaugos proc vykdymą apsunkina tas, kad pagyv žm serga keliom lėtinėm ligom ar funkc sutrikim, kurie papild vienas kt. Jų sveikat įvert-mas užima daug daugiau laiko nei jaunuol ištyrim. Dažn sunk įvert pacient sv-tą sutrikus bendrav dėl klausos, regos, atminties susilpnėj. Paprasčiaus ir prieinamiaus funkc būklės nustat būdas- kasdien veiklos stebėj. Sugebėj vykdyti kasdien veiklą nulem pacient savarank-mą ar poreikį jo priežiūrai. Kasdieninės veikios anketa 1.Ar savarank nusimaudote; Ar apsireng pats; Ar galite savarank naudot tualet, nueit ir pareit, susitvark drabuž; Ar vaikštot vienas, sugeb pats atsikelt nuo kėdės, iš lovos; Ar nėra šlapim ar išmat nelaikym; Ar pats pavalgote. 2.ar reik kt žm pagalb- naudot telefon; nueit apsipirkt; pasigamint maist; susitvark butą; skalbti; ir t.t. Pacient soc aplink įvert-mas- Ar patogu ir saugu gyv-ti esamam būste; Ar apsitarnauj pats; Ar skait laikrašč, klaus radiją, Ar turit ir žiūr televizor; Ar reguliar; Ar yra probl keliauti transport, apsipirkt; Ar tur kt užsiėmim; Ar dažn išeinat į lauką; Ar su draug, artimais; Kokie pajam šaltin; Ar jaučiat vienišas; Ar nor permainų; ir t.t. Vert-mi soc aplink, apžiūros duom patiksl-me bendraud su pačiu pacient, t.p. ir su jo namiškiais, draugais, kaimyn. Reikia būti lab objektyv, geranor ir negrįst vert-mo savo asmen gyv-mo nuost-mis ir sampratom. Inf apie pacient soc apl ir jo probl t.b. lab konfidencial. 29. Bendravimas su globotiniais Bendr-mas (komunikac)- tai 2-jų ar daugiau asm pasikeitim inf-cija. Tai proc, susidedant iš fiz ir prot aktyvumo, t.y. pastangų siek pasikeist su kt žm mintim, idėj, požiūr į reiškinį, jausm. Bendrav- tai žmogišk santykių pagrindas. Pagrind bendravimo proc dalys: 1.individual bendrav modelio parink ir pritaik 2.vieno žm(siuntėj) žin, inf perdavimas kt asm(gavėj) 3.kt žm(gavėj) inf gavimas, suvok ir atspindėji 4.grįžt ryšio užsimezg 5.bendrav konteksto suvokim: bendrav priež, prasm ir tikslo suprat ir įvert-mas. Tinkamas bendrav- žm vienas kt nori girdėti ir girdi, suprant gaunamą inf, atsako į ją, suvok bendrav kontekstą. Netink bendrav- žm nesugeb/nenor priimti jiems siunčiamos inf, neatsak į ją, nesuvok bendrav prasmės ir poreik. Išor veiksniai įtakoj elgseną ir bendrav: 1.Vertyb, požiūr, įsitik. Jei žm lab vert jaunyst ir grožį, tai net ir sen amž visais būdais mėgins nuslėpt savo amž ir pan. 2.Kultūr ir relig. T.t. žm rodo, kad jų įsitik(pvz,relig) jiems lab svarb ir todėl su jais ypating diskretišk reikia kalbėt relig temom ir pan. 3.Soc padėtis. Kartais, žm užimant aukštas pareig visuom-je, elgiasi ir bendrauja pabrėždami savo padėtį 4.Lytis. Mot ir vyr gestų, kalbos, elgesio skirtum. 5.Amž ir subrend lygis. Bendrav su paaugl- jie lab maksimalist ir kategoriški. Bendrav su pagyv žm- jie turi tvirt, nepajud nuomonę. Sen žm vertyb skalė būna nusistovėj, todėl jį reikia priimti tokį, koks yra, ir gerbti jo nuom. 6.Aplinka, kur vyksta bendrav. Svarb atstum tarp bendraujanč- vieni- per didesn atstum (arčiau jiems darosi nejauku), kt- per maž atstum (mėgst prisilietim, prisiglaud). Bendrav nuotol: intymus- 3,6m. Kiek žm klausosi- vieniem nesvarb kiek žm; kt lab svarb konfidencial bendrav. Ilgesn kt žm buvimas šalia jų sukel jiems įtamp, agresyvum, stres. Bendrav kokyb priklaus nuo pacient intelekt, išsilav, kultūr, kalbos, fiz bei psich sveikat. Bendr-ti su sunk serg, neįgal ar sen žm g.b. sunk dėl 2 pagrind priež: pakitus tokių pacient psichik ir jų fiz negalios. Bendrav apsunk regos ir klausos sutrik, intelekt ir atminties sumažėj, dėl ligos ar sen amž pakitus charakter ir elges: įtarum, priekabum, irzlum, užmaršum, nesugebėj ilg koncentruot dėmes, esant kalbos pasikartoj, savikritiškumo stokai ir kt. Neretai bendrav su tok pacient nuvargina, nes kalbama apie pablogėj sv-tą, progresuoj jėgų, atmint nusilpim, apie praradim ir vienišum. Bendrav g.b.(reik naudot abu šiuos komunikac būd) 1.žodinis(verbal)- pokalbis, gebėj suvokt, skaitym, rašym 2.nežodin(neverbal)- veido išraišk, akių kontakt, poza, gest ir kt. Pokalbis- pagrind žod bendrav būdas. Riek išsiugd savyje tink kalbos manier, tam reik teor žinių (spec mokym kurs ir prakt įgūdž form-mo spec grup užsiėmim) Kalbos būdas. Svarb ne tik tai, kas sakoma, bet t.p., kaip tai sakom. Kalbos greitum, garsum, tonas, intonac g.b. panaudot tiksl prasmei perteikti. Negal atsakyti niurgzl balsu (verčia prašyt pasijusti nemaloniai). Išklausymas. Svarb išmokt ne tik kalbėt ir įtik-ti, bet ir išklaus. Klausydam kt žm, stebime ne tik jo išor, bet vert patį asm pgl tai, ką ir kaip jis kalba, elgias, kaip sugeb pateikt inf, ko jis nesugeb perteikt žodž, bet mėgina išreikšt gest, mimik. Klausant galima išgirst pacient atodūs, kūkčioj, įvert emoc, psich būkl; sugeb pasteb kas vykst pacient viduje, ką jis nutyl ir kt. Pokalbio terap poveik. Pokalb metu svarb padėti pacient atsileist, nusiramint, sumaž jo vid įtamp. Tinkam išklaus padeda pacient viduje pasijaust saugiai. Netink pradėt aktyv klaus-ti pacient, jis pats turi išsikalb. Pokalb diskretiškumas. Klausimai t.b. tik tokie, kurie yra reikalingi, kad suvokt jo probl, o netenkint savo smalsum. Bendrav reik-ja pasitikėj- jis leidž atskleist globoj asm pergyv-mus, nuotaik, norus, vilt bei abejon. Reikia sugeb suvokti jo neišreikšt žodžiais poreik. Pasyv klausymas, išankat nusistat nepaded sukurt gero bendrav. Suteikt žm galimyb išsišnek; nereik jo žodž koment-ti. Padėti žm, kurie nemok ar nenor kalbėt apie savo jausmus. Bendrieji bendravimo princip- slaugyt bendrauja su pacient atlikdam profes pareigą. Kad palaik ger santyk su pacient slaugyt turi įgyt psicholog, soc ir taktinių įgūdž. Pirm pokalb- jauk aplink, kur pacient jaust saugus. Pirm kontakt- slaugyt įvard savo vard, pav, pareig; paklaust kaip kreipt į pacient. Pirm kalb su pacient, o tik po to įtraukt į pokalb artimuos. Svarb pacient nuom apie savo probl ir poreik (ne visada sutink su artim interes). Kartais pacient nenor, kad artim žinotų tikr padėtį, jų probl. Perspėt aplinkin ir pagalb personal apie ligon probl, kad jie prisitaik prie jo; nevargint ilgais pokalbiais; nesišaipytų; apmokyt pagalb veiksmų. Perspėt ligon ir jo artimuos, kad mąst sutrikim yra laikini, sąlygoti ligos. Vienu metu neskirt kel procedūr, nevykd kel veiksmų, kad ligon nesutrikt. Suorientuot ligonį į savo asmenį, vietą ir laiką- primint vard, datą, laiką ir kt. Parūp ligon popier, pieštuk, kad jis galėt parašyti savo pageidav, piešinuk ar atskir žodž korteles, juos naudot bendr-nt, patalpint juos patog, lengv pasiek vietoje. Psicholog bendrav aspektai- mokėj nuramint, patart, įkalbėt, padrąs, sukurt šiltą, atpalaid bendrav atmosferą. Slaugyt bruož- jautrum, šilum, sugebėj įsiklaus, įgyti pasitikėj. Reik mokėti bendr-ti net akimis. Įsijaust į lab jaudinanč probl, elgtis pagarb net jei išsak teiginiai jums pasirod neteising, neadekvat. Kad slaug asm būtų atvir ir išsak savo jausm, slaugyt t.b. pasirengęs atsiliept tuo pačiu. Nuo asmen santykių kokyb dažn priklauso slaug asm noras bendradarb. Tinka kalbėt bendromis, ypač dvas psicholog pobūdž temom, tik svarb, kad jos būtų suprant ir reikaling pacientui,o ne tik prakt darbų aptarimu. Tai padėda nukreipt pacient mintis nuo fiz nepatogum ir kanč. Bendrav su sunk ligon-būtina bendraut ramioj aplink, kad nereik gars kalbėti, kad aplink triukšm neblaškytų dėmes. Netink keliems žm vienu metu kalb su pacient. Jei sutrik žodinė komunikac- skirti daugiau laiko bendrav; neskub, įdėm stebėt ir klausyt, ramiai elgt. Jei sutrik mąstym- kalb ramiai, lėtai, aišk, dažn pakartot nurodym, naudot paprast žodž, trump sakinius, pagrind nurodym užrašyt didelėm raid popieriuje ir palikt jam ant stal. Skatint ligon pačiam užraš kilusius klausim, prašym, pageidav. Nuolat pasitikslint, ar pacient jus suprato ir kaip suprato. Nereik vienu metu kalbėt apie kelias probl (pasirinkt svarbiaus). Kad pacient geriau girdėt, reik su juo kalbėti arti sėdint ir žiūr į veidą, kalb lėtai, trump, aišk sakiniais, akcent atskir žodžius, žemesn balsu (aukšt- prasčiau suvok). Klausti taip, kad atsakyt lab paprast- taip/ne ar galvos linkč. Rekomend panaud ant kortel parašyt žodžius ar paveiksl. Jei yra kalbos barjer- prašyt artimų pagalbos, naudot gestais, kortel su paveiksl. Esant senatv intelekt sumažėj, reik lab tiksl parinkt pokalb temą. Tokie ligon gerai papasakoj apie savo dabart probl, bet beveik neprisim datų, blog orientuoj laike- reik namiškių pagalb, pasinaud med dokumentac. Susilpn regėj ir suvokim- pasiūl (10-15min) pacientui aišk, lėtai paskaityt ir ką nors paraš; padėti paraš laišk ar sveikinimą. Laiškai irgi bendrav forma, suteik-ti daug malon įspūdž. 30.Pagyven žm priežiūra bendruom-je Pagyven žm probl tampa aktual ne tik, kad gausėja sen žm, bet ir dėl to, kad kinta jų, kaip soc gr rodikliai- pažiūr ir vertyb, išsilav lygis, sveikat būklė, vidutin pragyv pensijoje metų skaič. Pensinik atsidūr soc atskirtyj. Žym sumaž jų galimyb konkuruot darbo rink (nedarbas). Atsirand būtinyb bendrai vert-ti įvair sveikat ir gerbūv aspektus, nes jų fiz, psicholog, soc bei ek gerbūv tampr susij su sveikat. Sen asm rizikos grupės 1.80-90 m ir > amž asm 2.vieniši sen žm (š iš vieno asm) 3.sen moter, ypač vieniš ir našl 4.izoliuot gyv-tys sen žm(vieniš ir poros) 5.bevaikiai senukai; 6.sen žm, serg-tys sunk ligom ar su psich negal 7.sen žm, kurie priverst gyv-ti iš min valst ar soc pens ar dar mažes lėšų Tokių gr išskirim svarb, nes ne visiems pagyv žm reik atstatomųjų med, soc ar psicholog priem. Ypating dėm reikalauja gr sen asm, kuriems apribot judėjim(namų režim, nepakyl iš lovos) ir kurie negal savarank lankyti med ar globos įst. T.p. jie gauna nepakank pagalb namuose. Pagrind tiksl- palaik sen žm savarankiškumą namų sąlyg. Tinkamiaus vieta sen žm veiklai, atitink jų ypatumus ir reikmes, yra įprast jų gyv-mo vieta. Sen žm sv-ta daugel atžvilgiu priklaus nuo aplink žm elgesio, jų sugebėj suprast sen žm. Pagrind faktor padedant išlaikyt sen žm savarankiškumą namuose: 1.medicin- optimal progr ir turimų efektyv resurs panaudojimas ligai įveikti 2.švietėjišk- pagyven žm švietim, pagrįst patirtim, tikslu atstatyt jo pasitikėj savimi 3.social- senel įtraukim į visuom gyv-mą, kad išvengt vienišum 4.ekonominis Pailgėj gyv-mo trukm; apie pusė 65m amž ir vyresn žm turi sv-tos probl ar funkc sutrikim. Jiems ypating reikšm įgyja ligų prevenc ir laiku diagnoz-tos ligos. Pagyven žm ligų prevenc(profilakt)- tai reguliar sv-tos patikr: 65mir vyresn(kas 2m) ir 75mir viresn(kasmet)- stomatolog apžiūr, regos ir klausos patikr, vėžio tyrim bei sen žm imunizacija. Klausos sutrikim- apie 30% sen žm, bet maž jų dalis patys dėl to kreip į specialist. Jie sudaro rizikos gr klaus ir bendrav sutrikim atsirasti. Soc darbuot gali nustat klaus sutrik ir pranešt sv-tos priež darbuot. Sutrikim pobūd ir laipsn gali įvert bendruom slaugyt, bendr praktik gydyt, otolaringolog. T.b. atlikt audiolog tyrim. Regos sutrikim- tai lab stipr sutrikd normal gyv-mą ir inf gavįmą. Tai sukel izoliac ir beviltiškum jausm, atsirand baim, paranoj ir net haliucinac. Būtina atlikt oftalmoskop išor akies ir akies dugno tyr, ištirt akispūdį. Reguliar stomatolog ištyr yra būtinas- apie 95% sen žm turi probl su dant. Reik reguliar apžiūr burną, ar nėr gleivinėj žaizdel, augl, įvert kiek yra dantų ir kokia jų būkl, nustat, ar pacient turimais dantim gali pakank gerai kramtyti. Burnos probl- seilių trūkum ir burnos džiūvim, grybel infekc, probl su gleivin. Prasta burn higiena skatina šių probl atsiradim ir progresav. Vėžio skrining tyrim. Senst didėja rizika susirgt krūties, prostat, stor žarnos ir kt lokalizac vėžiu. Būtin mokint moter pačiom išsitirt savo krūtis(ne

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!