Vladas Jurgutis

V. Jurgučio gyvenimas – tai prometėjiškos pastangos pažinti pasaulį ir pasitelkus istorinę žmonijos patirtį tartum išgauti iš Kūrėjo gyvenimo tvarkos Žemėje paslaptis. Ryškiausi europinės kultūros spinduliai jo dvasioje lūžo lyg prizmėje ir paskleidė naują šviesą čia – Lietuvoje.
Sakoma, kad V. Jurgutis buvo didžiausias Lietuvos finansininkas, ekonomistas – pedagogas, svarbiausias mūsų valiutos – lito – kūrėjas, daręs didelę įtaką Lietuvos Respublikos gyvenimui.
Jau vaikystėje parodęs didelių gabumų įvairiems mokslams, V. Jurgutis galiausiai pasirenka ekonomiką. Tos srities specialistai buvo labiausiai reikalingi jaunai valstybei, kad ji galėtų pakilti ir toliau augti. Paprastai ekonomisto, o ypač finansininko specialybė vertinama kaip sausoka ir ne labai kūrybiška. Tačiau didelės asmenybės, matyt, bet kurią sritį gali paversti įdomia ir kūrybiška. Į V.Jurgučio finansų mokslo paskaitas rinkdavosi kur kas daugiau studentų iš ne ekonomikos mokslų specialybių, negu į daugelio humanitarinių mokslų lektorių paskaitas, kadangi čia atėjęs kiekvienas galėjo pajusti gyvą paskaitos meną, suprasti, kas yra tikra erudicija ir meilė pažinimui.
Puikia iškalba, fenomenalia atmintimi, nepaprastu darbštumu ir valia apdovanotas Lietuvos žemės sūnus negalėjo nepastebėtas pereiti per gyvenimą.
V.Jurgutis gimė Palangoje 1885 metais, spalio 24 dieną, neturtingų miestiečių šeimoje. Vėliau padidėjusi šeima ( penki vaikai) dėl sunkios materialinės padėties persikėlė į Joskaudų kaimą (10 km. nuo Palangos). Ūgtelėjęs Vladas vėl apsigyveno Palangoje ir lankė Palangos progimnaziją. Palangos progimnazija tuo metu buvo žinoma aukšto mokymo lygiu ir į ją atvykdavo mokinių net iš tolimų Lietuvos vietų. Progimnazijoje V. Jurgutis išsiskyrė ypatingu žinių troškimu ir polinkiu savo žiniomis dalytis su kitais. Atvažiavęs į namus, skubėdavo mokyti savo brolius ir seseris, tačiau šie nelabai linkę mokytis, paprastai stengdavosi pasprukti nuo Vladelio pamokų.
V. Jurgučio gabumus greitai pastebėjo ir įvertino mokytojai, profesoriai. Baigus vieną mokyklą, jam tuoj siūlydavo mokytis toliau. Taigi, baigus Palangos progimnaziją gabiems, ypač iš neturtingų šeimų vaikams, tiesiausias kelias buvo į Žemaičių kunigų seminariją. 1901 m. baigęs Palangos progimnaziją ir neturėdamas lėšų tęsti gimnazijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!