Vyšnių bei trešnių veislių savybės

Darbo ištrauka

Mųsų Respublikoje sodų plotai didėja, vis intensyviau sodininkaujama. Lietuvoje sodai sudaro apie 42,5 tūkst. ha ploto. Viso to ploto kaulavaisiniai vaisiai, tai vyšnios, trešnės, slyvos, sudaro 6 tūkst. ha. Atrodo, kad sodų yra gana daug. Tačiau vaisių nekasmet pakankamai užauga. Vis dar ryškus pramečiavimas.Kiekvienas žmogus per metus turėtų suvartoti ne mažiau kaip 90 kg vaisių ir uogų, iš jų 60 kg. obuolių, ir 6kg. kraušių, vyšnių ar slyvų reiktų taip pat po 6 kg suvartoti. O kitų, uogų, visų po 3 kg. tiek vaisių reikėtų išauginti vietoje o ne įvešti iš svetur.Tam yra pakankamai palankios, nors ir nevisur vienodos, sąlygos. Atsižvelgiant į dirvožemių ir klimatinių veiksnių skirtumus, Lietuvos teritorija suskirstyta į tris sodininkystės zonas, o kiekviena iš jų – į du pazonius. Tai:Lietuvos vakarų zona, Lietuvos vidurio zona ir rytų Lietuvos zona. Labai svarbu, kad į naujai veisiamus sodus patektų tik sveiki, gerai žiemą ištveriantys, gausų ir geros kokybės derlių duodantys vaismedžiai ir uogakrūmiai. Todėl kiekvienas sodų ūkio organizatorius turėtų gerai pažinti veisles, nes tik tada jo veikla bus racionali ir naši, o iš sodų bus gaunamos didelės pajamos.Darbo tikslas: Įvertinti ir išanalizuoti vyšnių bei trešnių veislių savybes, bei jas palyginti.Darbo uždaviniai: 1. Žinoti ir įvertinti vyšnių veisles ir jų charakteristiką.2. Žinoti ir įvertinti trešnių veisles ir jų charakteristiką.3. Išanalizuoti literatūroje pateiktas Lietuvoje naudojamas vyšnių veisles.4. Išanalizuoti literatūroje pateiktas Lietuvoje naudojamas trešnių veisles.Žodis "Pomologija" kilęs iš senųjų lotynų ir graikų kalbų (lot. Pomum – medžio vaisius, obuolys; gr. logos – mokslas).Pomologija vystėsi su kitais gamtos mokslais. Todėl daugelį amžių jos, kaip mokslo šakos, tiriamojo darbo metodasir rezultatas buvo sodo augalų veislių tyrimo mokslas, kurio uždavinys viduveislinės atrankos ir kitais metodais gerinti esamas veisles, atrinkti iš tiriamų veisliųvietos sąlygoms geriausias ir jas racionaliai panaudoti gamyboje.Ne visais laikais žodis "veislė"buvo vienodai suprantama.pagal "Tarptautiniame kultūrinių augalų nomenklatūros kodekse" (1969) pateiktą aptarimą, veislė – tarptautiniu terminu vadinama kultivaru – tai kokiais nors požymiais išsiskiriantys visi kultivuojami augalai, kurie dauginami tuos požymius išlaiko. Namažai painiavos daugelį metų buvo sodo augalų veisliųpavadinimuose. Įsiveštąsias iš kitų kraštų vaisinių augalų veislės beveik visų tautų sodininkai neretai pavadindao savaip, dažnai net išversdami jų pavadinimus į savąją kalbą. Minėtame "Tarptautiniame kultūrinių augalų nomenklatūros kodekse" draudžiama kaitalioti veislių pavadinimus. Leidžiama pavadinimą tik transkribuoti. ...

Kiti mokslo darbai