Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos archeologinio žvalgymo išvados

Vadovaujantis UAB “Statinio projektavimo studija” 2009 m. sudaryta schema “Žemaičių Kalvarijos statinių ansamblio, Plungės rajone, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika“ įmonė š.m. spalio mėn. atliko bazilikos aplinkos suprojektuoto jos geoterminio šildymo įrenginių vietų archeologinius žvalgomuosius tyrimus ir parengė šias paveldosaugines išvadas.
Tyrimų metu ištirtas bendras 6,75 kv. m plotas, tiriant 1,5x1,5 m (Nr. 2-4) ir 2x2 m (Nr. 1) dydžio archeologiniais šurfais, žvalgytas tranšėjos vamzdynų paklojimui kasimas bei bazilikos vidus, 2009-10-14 išėmus jos senąją grindų dangą ir rengiant tyrimų projektą.
Tyrimuose dirbo IĮ Senų senovė darbuotojai: istorikas, paveldosaugininkas Eugenijus Skrupskelis, Viktoras Bartkevičius bei išvadų autorius. Pagal Autorinę sutartį su įmone tyrimų vietas braižė Rasa Deveikytė, mokslinę ataskaitą parengs archeologas Vilnius Morkūnas. Tyrimuose naudoti profesionalūs metalų detektoriai New Force R1S.Cope.
Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia – mažoji bazilika, ketvirtoji Kalnarijoje, statyta 1785-1822 m.
2005 m. į rytus nuo tyrimų vietos, palei pietrytinį vienuolyno galą aptikta senovės gyvenvietės, datuotos I tūkstantmečio po Kr. pabaiga - II tūkstantmečio pradžia ir sietos su kuršišku kapinynu Žvizdro kalne, kultūrinis sluoksnis (pav.2). Virš įžemio susidaręs kultūrinis sluoksnis siekia 20-40 cm storį, su židinių liekanomis – molio tinko gabalais, nuo ugnies suskeldėjusiais akmenimis, degėsiais, girnų trinamųjų akmenų fragmentais, lipdytų puodų šukėmis bei geležiniu sagties ar segės liežuvėliu. Nors Žemaitija ir nepasižymi lipdytinės keramikos gausa, čia, tik viename 4 kv. m dydžio 2x2 m ištirtame plote (šurfas 1) surinkta keli šimtai puodų šukių. Šukės lygiu paviršiumi, jų molio masėje labai daug stambiai grūsto granito priemaišų. Dalis puodų buvo su grublėtumo žymėmis arba juos nulipdžius – apžiesti, kaklelių briaunelės puoštos įkartėlėmis. Tokių pavienių šukių rasta ir perkasos (2x5 m dydžio) bei dar dviejų šurfų 2 ir 3 (1x1) plotuose, tirtuose taip pat į pietryčius bei į šiaurės rytus nuo vienuolyno pastato. Be to tyrimais nustatyta, jog naujojo, antrojo Kalvarijoje vienuolyno, pastatyto 1872-1873 m., vietoje anksčiau yra stovėjęs ir kitas pastatas. Tiriant...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!