Žemės dirbimo ir sėjos būdai

Ūkininkauti reikia pradėti nuo gamybos planavimo ir žemės ūkio teritorijos organizavimo. Reikia siekti pastovios, gerai apgalvotos ir ilgalaikės laukų tvarkos. Turi būti sudaromi ūkių planai, kuriuose pažymėtos naudmenos, keliai ir grioviai, ir šiais planais vertėtų dažnai naudotis.
Norimų auginti augalų struktūros pasirinkimas - pats pirmasis viso žemėtvarkos darbo etapas. Pasirenkant ūkio kryptį (specializaciją), būtina atsižvelgti į vietos sąlygas – dirvožemį, reljefą, klimatą bei atitinkamiems regionams perspektyvią specializaciją. Vakarų zonoje, Rytų aukštumose ir pietryčių Lietuvoje daugiau dėmesio reikėtų skirti pieno ir mėsos galvijininkystei, o Vidurio zonoje – intensyvesnei prekinei augalininkystei ir jos deriniams su gyvulininkyste. Be to, ūkio gamybos kryptis neturi kelti gamtosaugos problemų. Sudarydamas prekinės produkcijos gamybos planus, žemės naudotojas privalo atsižvelgti į valstybės keliamus reikalavimus žemės ūkio gamybai atskiruose regionuose, į teritorinį išplanavimą ir specialias žemės naudojimo sąlygas.
Svarstant, kokius augalus reikėtų auginti, reikia žiūrėti, ar išaugintą produkciją bus galima realizuoti. Žemės ūkio produkcijos perdirbėjų ir vartotojų poreikių analizė, produkcijos gamybos išlaidos ir mastai, transportavimo bei kooperacijos galimybės taip pat yra svarbūs pasirenkant specializacijos kryptis.
Šiais laikais, norint kuo tobuliau verstis žemės ūkiu, neužtenka vien tik gerai išmanyti žemės ūkio principus, reikia atsižvelgti ir į valstybės stojimą į ES, kuris kuo toliau, tuo labiau diktuoja žemės ūkio kryptį. Dabar kiekvienas ūkininkas, tiek smulkus, tiek stambus, privalo laikytis geros ūkininkavimo (GŪP) praktikos bei geros augalų apsaugos praktikos (GAAP) taisyklių.
Tik kruopščiai suplanuotas, išmintingas ir atsakingas ūkininkavimas yra pelningas ir gerbtinas.
3) Lietuvos rytų.
Aptariamas ūkis yra Jonavos rajone, kuris priklauso Nevėžio baseino rajonui, apimančiam centrinę vidurio Lietuvos dalį. Lietuvos vidurio žemumos zona apima vidurinę respublikos dalį, kurioje iškrinta mažiausiai kritulių (apie 500-600 mm). Vyraujantis reljefas - lengvai banguotos lygumos. Dauguma šios zonos dirvožemių susidarė ant lengvų ir vidutinio sunkumo moreninių priemolių. Gimtosioms uolienoms būdingas karbonatingumas. Vyrauja velėniniai glėjiniai priemolio ir priesmėlio dirvožemiai, o rytiniame ir vakariniame zonos pakraščiuose – velėniniai jauriniai silpnai nujaurėję dirvožemiai.
Ūkyje vyrauja velėniniai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!