Žemės kadastras

Žemė – pagrindinė žemės ūkio gamybos priemonė. Nuo jos efektyvaus naudojimo labai priklauso žemės ūkio produkcijos gamyba.
Mūsų šalyje žemės kadastro sudarymas numatytas žemės įstatymų pagrinduose.
Kadastras (pranc.cadastre – sąrašas) – ofilcialių valdžios organų arba įstaigos sudarytas ūkinių objektų sąrašas, kuriame sužymėtos ir tam tikros surašytų objektų savybės.
Žemės kadastras – tai gamtinių, ūkinių ir teisinių priemonių visuma žemei tirti, apskaityti ir vertinti. Žemės kadastrui sudaryti naudojami žemėtvarkos, dirvožemių, agrocheminių, geografinių, klimatinių, melioracinių, miškotvarkos, ekonominių ir kitų tyrimų duomenys. Žemės kadastras vedamas pagal nustatytą kadastro vedimo tvarką ir sistemą.
Žemės kadastro duomenys būtini organizuojant racionalų žemės naudojimą ir jos apsaugą, planuojant ūkį, racionaliai išdėstant ir specializuojant žemės ūkio produkcijos gamybą, melioruojant žemes bei sprendžiant kitus su žemės naudojimu susijusius klausimus.
2) žemės ploto apskaita. Nustatomi ir nuolat tikslinami visų žemės naudmenų plotai pagal žemės naudotojus, jų grupes, žemės naudojimo kategorijas, administracinius rajonus, melioracinę būklę ir kt.
3) Žemės kokybinė charakteristika. Žemės naudmenų sudėties charakteristika papildoma duomenimis apie jų dirvožemių fizines ir chemines savybes.
4) Žemės našumo nustatymas. Tai atskirų dirvožemių kokybės lyginamasis įvertinimas, išreiškiamas rodikliais, kurie charakterizuoja žemės ūkio augalų derlingumą pagal gamtines žemės ypatybes ir kitus veiksnius.
5) Žemės vertinimas. Nustatomas žemės našumas ir ūkinė vertė tam tikram augalininkystės intensyvumo lygiui. Vertinant žemę atsižvelgiama į žemės ūkio augalų derlingumą, dirbamų sklypų technologines charakteristikas, kelių tinklą ir kitas ūkininkavimo sąlygas. [1]
1. Žemės kadastro objektas
Žemės kadastro objektu yra vieningas šalies žemės fondas, t.y. žemės esančios Lietuvos Respublikos ribose, nepriklausomai nuo to, kas jomis naudojasi.
Pagal paskirtį žemės fondas skirstomas į tokias kategorijas:
1) žemės ūkio paskirties žemė;
2) gyvenviečių žemės;
3) miškų fondo žemės;
4) vandenų fondo žemės;
5) ne žemės ūkio paskirties žemės.
Žemės ūkio paskirties žemėmis vadinamos visos žemės, skirtos žemės ūkio poreikiams. Šios žemės užima didžiausią plotą šalies žemių fonde.
Gyvenviečių žemių kategoriją sudaro miestų, miesto ir kaimo tipo gyvenviečių ribose esančios žemės.
Miško fondo žemėms priskiriami plotai, skirti miškų ūkio įmonėms bei organizacijoms ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!