Žmogaus socialinės raidos teorija

• Šiandienos socialiniuose moksluose visuomenė skirstoma į dvi atskiras, bet glaudžiai tarpusavyje susijusias dalis – politinę ir pilietinę visuomenę.
• Politinę visuomenės dalį sudaro valdžios institucijos, visu pirma valstybė.
• Pilietinė visuomenė, atsiradusi kapitalizmo laikotarpiu, kai privatus gyvenimas atsiskyrė nuo viešojo, nepriklauso nuo valstybės, ir valstybė jos nekontroliuoja.
• Organizacijų teorijos (besidominčios konkrečia pilietinės visuomenės struktūra, jos komponentų tarpusavio santykiais ir pan.). Šis apibrėžimas skatina studijuoti interesų grupes kaip aiškiausiai identifikuojamą pilietinės visuomenės vienetą.
• Vertybių teorijos (studijuojančios pilietinės visuomenės, kaip socialinio darinio, generuojamas idėjas, nuostatas, vertybes, iniciatyvas, sąmoningumą, tapatybes).
• Politikos sociologija vartoja organizacinės pilietinės visuomenės perspektyvą. Čia pilietinė visuomenė apibrėžiama kaip visuma nevyriausybinių (visuomeninių) organizacijų ir nepolitinių santykių, kuriais piliečiai tenkina savo interesus, dalyvauja visuomenės valdyme ir kontroliuoja valstybę.
• Pilietinės visuomenės vertybinę perspektyvą vartoja politinės filosofijos autoriai. Jie pilietinę visuomenę suvokia kaip viešojo ir privataus gyvenimų takoskyroje egzistuojantį darinį, turintį struktūrinį pagrindą (kalbinį – kultūrinį pasaulį), simbolinius resursus (kompetenciją, solidarumą, prasmingumą) bei institucines išraiškas (asmenybę, socialinę integraciją, kultūrą).
• Organizacijų perspektyvoje akcentuojama, jog tarp pilietinės visuomenės ir rinkos ekonomikos yra tiesioginis ryšys.
• Privati nuosavybė ir jos savininkai (vidurinioji klasė) yra svarbiausia pilietinės visuomenės sąlyga;
• Pilietinės visuomenės organizacijų brandumas lemia valstybės reagavimą į piliečių reikalavimus ir pagarbą piliečių interesams.
• Pilietinėje visuomenėje santykiai tarp subjektų yra horizontalūs, partneriški, pagrįsti abipuse priklausomybe (valstybėje subjektų santykiai yra horizontalūs, pagrįsti pavaldumo principu)
• Demokratijos sąlygomis valstybė tik mokesčių politikos, įstatymų leidybos ir teismų pagrindu kontroliuoja pilietinę visuomenę.
• Svarbu atminti, jog demokratinė valstybė pati stengiasi sustiprinti ir įtvirtinti pilietinę visuomenę, per kurią piliečiai ne tik gali suformuluoti ir valstybei pateikti savo reikalavimus, bet ir siūlyti galimus sprendimų būdus, patys imdamiesi iniciatyvos.
• Pilietinė visuomenė yra demokratinių procedūrų prielaida, nes be piliečių negali būti demokratijos, o piliečių negali būti be institucionalizuotų demokratijos kriterijų (be žodžio ir sąžinės laisvės, susirinkimų ir bendruomenės iniciatyvų laisvės, privačios nuosavybės, “neigiamų laisvių” pripažinimo).
• Integruodami abu, organizacinį ir vertybinį,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!