Žmogiškumo samprata. Humanizmas

Žmogiškumo samprata. Humanizmas.
Žmogus šioje žemėje pradėjo gyventi gana seniai, tačiau gilintis į save, stengtis suprasti savo dvasios, savo sąmonės paslaptis pradėjo daug vėliau. Žmogus Žemės planetoje yra dominuojanti rūšis, kuri gyvūnu nevadinama dėl žmogaus protinių sugebėjimų, kalbos kultūros ir socialinių ypatumų. Manoma, kad vienas iš požymių skiriantis žmogų nuo gyvūnų yra abstraktus mąstymas. Žmogų tiria įvairūs mokslai: psichologija daugiau tiria jausmus ir mąstymą, religijotyra – tikėjimą, filosofija bando apjungti abu šiuos aspektus, o biologija žiūri į žmogų kaip į gyvą organizmą. Taip pat su žmogumi susiduriama yra humanizmo laikotarpyje.
Kadangi pasirinkto referato tema yra „Žmogiškumo samprata. Humanizmas” tai norėtųsi labiau įsigilinti į žmogaus sąmonę, pasąmonę bei socialinę filosofiją, filosofinę antropologiją ir žmogų humanizmo laikotarpyje.
Suvokti, kas tai yra ir kaip tai veikia žmogų. Todėl šiame referate bus kalbama apie sąmonę, pasąmonę, socialinę filosofiją, filosofinę antropologiją, humanizmo bruožus.
Būtent šio darbo tikslas ir yra išanalizuoti bei įvertinti „Žmogiškumo sampratą. Humanizmą”.
Norėčiau pradėti nuo sąmonės, kuri mano manymu, yra labai svarbi žmogaus psichikos dalis.
Sąmonė yra (lot. conscientia „žinojimas kartu“) psichikos dalis, apimanti įvairias būsenas, mintis, emocijas, suvokimą ir prisiminimus. Sąmonė yra nukreipta į išorinį bei iš dalies ir į subjekto1 vidinį pasaulį (savimonė).
Sąmonės, kaip žmogaus subjektyvaus išgyvenimo, negalima tiesiogiai stebėti ir objektyviai fiksuoti. Todėl iš pradžių sąmonė buvo aiškinama ypatingu veiklumo pradu – siela. To meto žmonėms atrodė (kalbama apie V – IV a. pr. m. e.), kad kiekvienas daiktas, augalas, gyvūnas ar žmogus turi sielą, kuri materialius kūnus padaro aktyvius ir veikiančius. Sielos sąvoką paveldėjo iš pirmykštės pasaulėžiūros ir senovės filosofija. Demokritas - žymus graikų filosofas, materialistas, vienas atomizmo kūrėjų sakė, kad siela esanti sudaryta iš atomų. Tie atomai esą panašūs į judančias dulkeles, kurias galima matyti ore, kai saulės spindulys prasiskverbia pro langą. Siela esanti gyvybės ir judėjimo pagrindas, nes Demokritas sielą tapatino su rutulio formos atomais, kurie gali visur lengvai įsiskverbti ir judėdami...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!