Žodynai ir jų istorija

Įvadas
Žodynas – knyga, kurioje tam tikra tvarka (dažniausiai abėcėlės) pateikiami žodžiai, jų junginiai, terminai su paaiškinimais, iliustracijomis ar vertimais į kitą kalbą. Šį žodį lietuviams į burną įdėjo „Anykščių šilelio“ autorius Antanas Baranauskas.
Senovėje žodynas vadintas „žodžių jūra“, promptariumu (aruodu). Prancūzų rašytojui Anatolijui Fransui tai - „visata, surikiuota abėcėlės tvarka“.
Kokių tik nėra žodynų?! Įvairių įvairiausių, žiūrint kokiam tikslui leidžiami ir kam skiriami. Jie gali būti istoriniai arba dabartinės kalbos. Išsamūs, daugelio tomų, koks yra didysis „Lietuvių kalbos žodynas“. Atrankiniai, skirti kokiai kalbos ar mokslo sričiai. Pavyzdžiui, etimologijos, tarmių, terminų, tarptautinių žodžių, sinonimų, rašybos, frazeologizmų, kirčiavimo, slapyvardžių, rašytojų ir kiti žodynai. Vienakalbiai, dvikalbiai, daugiakalbiai. Vieno ar kelių tomų. Leidžiami jie įvairiausio pavidalo – staliniai, kišeniniai, miniatiūriniai, kompiuteriniai. Žodynėlių randame ir mūsų klasikų bei literatūros palikimo leidiniuose (Motiejaus Valančiaus, Žemaitės, Vaižganto ir kt.).
Specialistai žodynus skirsto į tris pagrindines grupes: enciklopedinius, kalbų (filologinius) ir terminų.
Be žodynų neišsiverčia joks studentas, specialistas, rašytojas, žurnalistas, mokytojas... Žinoma, žodynai ne tos knygos, kurios būtų skaitomos paeiliui, nuo pirmos eilutės iki paskutiniosios. Kaip, sakysime, koks romanas ar kitas grožinės literatūros kūrinys. Bet be jų kaip
be rankų.
Literatūros sąrašas:
1. 1. „Žodžiai apie knygą“ – Genovaitė Raguotienė, 1998, Vilnius
Žodynai ir jų istorija
Lietuvių leksikografijos istorija prasideda XVII a. Konstantino Sirvydo parengtu ir 1630 m. Vilniuje išleistu pirmuoju lietuvių kalbos žodynu. Tai trijų kalbų žodynas: jame lotyniški žodžiai išversti į lenkų ir lietuvių kalbą. Vėliau jis tą žodyną iš esmės perdirbo. Šis buvo išleistas keturis kartus. Tai vienintelis žodynas Lietuvoje iki pat XIX a. Jis daug prisisdįjo norminant ir turtinant lietuvių kalbą. K. Sirvydas sukūrė nemažai naujadarų (kiekybė, kokybė, knygininkas, kupranugaris, mąstytojas, prakalba, pratarmė, pažanga, rodyklė, spaustuvė, spirgintuvė, stiklinė, taisyklė, trintuvė, tolygus, virtuvė ), kuriuos vartojame ir šiandien. Tačiau neprigijo jo naujadarai tokie kaip – auksadarys (alchemikas), didžiamė (dvaras), miestavaldys (
burmistras), pribuitis (rezidencija),protameilis (filosofas), stebuklinė (teatras), švęstinis (klierikas), vaikavedys (pedagogas), veizdyklės (akiniai), vienavaldys (monarchas),...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!