Žuvies apdorojimas, cheminė sudėtis, maistinė vertė ir kokybė

Žuvys – tai svarbus baltymų šaltinis, kurį žmogaus organizmas žymiai lengviau įsisavina, negu naminių gyvulių mėsą. Baltymai žuvyje sudaro apie 13–23 %. Reikėtų pabrėžti, kad ir mineralinėmis medžiagomis bei vitaminais žuvys lenkia mėsą.
Riebalų kiekis žuvyse svyruoja nuo 0,2 iki 33 %. Riebių žuvų grupei priklauso jūros ešerys, sardinė, silkė, lašiša ir kt. Šie riebalai yra didelės biologinės vertės, nes jų sudėtyje yra polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, kurios yra labai vertingos mūsų organizmui.
Žuvyse gausu vitaminų A ir D, C, PP ir E, B grupės vitaminų.
Žuvies patiekalai – tai makro- ir mikro- elementų šaltinis. Žuvyje yra optimalus kalio ir fosforo kiekis. Jūrinių žuvų sudėtyje yra daugiau jodo junginių, bromo; gėlųjų vandenų – aliuminio, geležies.
Žuvies audiniai po terminio apdorojimo lieka švelnūs ir minkšti, todėl juos lengvai įsisavina virškinamojo trakto fermentai.
Pagal technologinę klasifikaciją žuvys skirstomos į šviežias, atšaldytas, užšaldytas, sūdytas, marinuotas, džiovintas ir rūkytas.
Išanalizuoti ir apibūdinti žuvies apdorojimą, cheminę sudėtį, maistinę vertę ir kokybę.
1. Mokslinės – techninės literatūros analizė.
2. Pateikti cheminę sudėtį ir maistinę vertę.
3. Ištirti asortimentą.
4. Pateikti rinkos tyrimą.
ŽUVIES CHEMINĖ SUDĖTIS IR MAISTINĖ VERTĖ
Žuvyje yra daug vertingų maistinių medžiagų, tačiau jos sudėtis gerokai skirtinga, ir priklauso nuo žuvies pavidalo, sugavimo vietos, vandens pašarinių savybių, sugavimo laiko, žuvies amžiaus.
Žuvyje yra:
• Baltymų – 14-20%. Baltymai pilnaverčiai, gerai įsisavinami.
• Riebalų – 0,5-35%. Riebaluose daug nesočių riebalinių rūgščių, todėl jie skysti, juos gerai įsisavina žmogaus organizmas. Tačiau jie lengvai oksiduojasi ore ir genda. Sąlyginai pagal riebalų kiekį žuvys skirstomos į liesas – iki 1% riebalų, vidutinio riebumo – nuo 1% iki 8% ir riebias – 8% ir didesnio riebumo. Riebalai kaupiasi įvairiose žuvies kūno vietose: menkinių žuvų – kepenyse, lašišų – pilvo srityje, silkių – po oda, eršketų – tarp raumeninių audinių.
• Angliavandenių mažai – iki 1%. Tai glikogenas. Esminės reikšmės maistinei vertei neturi.
• Mineralinių medžiagų – 0,2-2%. Tai: kalcis, fosforas, geležis, jodas, siera, kalis ir kt. Pažymėtina,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!