Žuvitakio projektavimas

Vanduo – unikalus gamtos turtas. Jis palaiko gyvybę Žemės planetoje [Lukianas, 2001]. Visą Žemės rutulio paviršių dengia apie 71 % vandens. Šis vanduo susikaupęs: ledynuose, vandenynuose, jūrose, ežeruose, upėse, tvenkiniuose, pelkėse ir požeminiuose vandenyse. Paviršinis vanduo sudaro tik apie 2% viso Žemėje esančio vandens. Vandens ištekliai yra labai netolygiai pasiskirstę teritorijoje, jo kiekis kinta tiek per metus, tiek per ilgametį laikotarpį. Vandens kokybė taip pat ne visuomet atitinka keliamus reikalavimus. Todėl žmogus, norėdamas panaudoti vandens išteklius savo poreikiams tenkinti arba apsisaugoti nuo žalingo vandens poveikio, turi reguliuoti vandens telkinių ręžimą, keisti vandens debitus arba vandens lygius, tekėjimo greičius arba kryptis ir imtis kitų priemonių [Lukianas, 2001]. Šioms priemonėms realizuoti būtini įvairūs inžineriniai statiniai. Tačiau šie statiniai: užtvankos, hidroelektrinės gali trukdyti žuvims bei niokoti upes.
Kalbant apie Lietuvą, mūsų upėse gyvena apie 34 rūšių žuvys. Dalis šių žuvų yra nykstančios bei vertingos. Tokios žuvys įrašytos į Lietuvos Raudonąją ir saugomos pagal Berno konvencija. Šios konvencijos tikslas yra išsaugoti laukinę Europos fauną ir florą bei jų natūralias buveines, koordinuojant šią veiklą prie konvencijos prisijungusiose šalyse. Lietuva Berno konvenciją ratifikavo 1996m. [2].
Dauguma vertingų ir saugotinų žuvų migruoja. Tokios žuvys: lašišos, unguriai, žiobriai, salačiai, skersnukiai ir kitos. Į Lietuvą per Nemuno baseiną, tai yra pagrindinis baseinas, kuris yra šiuo metu atviras, migruoja palyginti dar nemaži kiekiai lašišų ir šlakių. Į Lietuvos upes įplaukia apie 4000 lašišų ir apie 6000-8000 šlakių, jie dar randami kai kuriose upėse nerštavietes Žeimenoje, Nery, Jūroje, Minijoje [3]. Pakeliui migruojančios žuvys Lietuvos vandenyse sutinka nemažai įvairių neįveikiamų arba sunkiai įveikiamų kliūčių. Tai užtvankos, hidroelektrinės ir kitos mechaninės kliūtys. Todėl yra statomos žuvų pralaidos. Žuvų pralaidų pagrindinis tikslas – praleisti aktyviai migruojančias žuvis iš vieno migracijos kliūties bjefo į kitą jų migracijos laikotarpiu, užtikrinant joms reikiamas gyvenimo sąlygas Lietuvos vandentėkmėse [4]. Žuvų pralaidos klasifikuojamos: pagal veikimo pobūdį (latakiniai, akmeniniai, laiptiniai, žuvų šliuzai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!