Alkoholio vartojimas

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS SOCIALINĖS PEDAGOGIKOS INSTITUTAS SOCIALINĖS PEDAGOGIKOS KATEDRA DIENINIŲ STUDIJŲ SOCIALINĖS PEDAGOGIKOS SPECIALYBĖS 3 – O KURSO STUDENČIŲ ASTOS BALČIŪNAITĖS, RAMINTOS MARTINKAITĖS, LAUROS SABALIŪTĖS DARBAS ALKOHOLIO VARTOJIMAS DĖSTYTOJAS: ASIST. A. RAILIENĖ VILNIUS 2006 Įvadas Žmogaus prigimtyje užkoduotas polinkis visame kame siekti malonumo ir vengti skausmo. Malonumą mums teikia dauguma natūralios veiklos formų. Valgymas, poilsis, muzikos klausymas bei fiziniai pratimai yra pagrindinės malonius pojūčius keliančios fizinio aktyvumo formos. Pasitenkinimas pasiektais rezultatais, aplinkinių pripažinimas ir meilė yra psichologiniai pojūčiai, kurie taip pat teikia malonumą. Suprantama, šalia malonių pojūčių egzistuoja ir skausmingi, lydintys atitinkamas aplinkybes ar veiksmus. Rankos priartinimas pernelyg arti atviros liepsnos sukelia nemalonų karščio pojūtį, o tai padeda mums išvengti rimto nudegimo. Ilgas buvimas nevalgius sukelia alkio pojūtį. Meilės stygius kelia vienišumo jausmą. Visi šie skausmingi pojūčiai padeda mums išvengti pavojaus bei apsirūpinti tuo, ko reikia, kad išliktume sveiki ir saugūs. Kiekviena žmogiška būtybė tam tikru laipsniu siekia malonumo ir vengia skausmo. Žalingi įpročiai puikiai iliustruoja tai, kas atsitinka, kai malonumų siekimo ir bėgimo nuo skausmo procesas praranda pusiausvyrą ir tampa nesubalansuotas. Žalingų įpročių aukos dažniausiai pradeda nuo netinkamo tam tikros medžiagos vartojimo ar elgesio praktikavimo, tuo siekdami išvengti skausmo ir pasiekti malonią dvasinę būseną. Siekiamos būsenos gali būti įvairios, tačiau visos jos turi vieną bendrą dalyką: nuolatinę trauką atgal į save. Vienas iš tokių žalingų įpročių – svaiginimasis alkoholiu. Žmonės, prisirišę prie alkoholinių gėrimų, vadinami alkoholikais, o jų būsena – alkoholizmu. Dar visiškai neseniai alkoholizmas buvo traktuojamas moraline degradacija, bet dabar ištirta, jog tai liga. Alkoholio galia atkakliai ir negailestingai jaukia gražų ramų psichologinį gyvenimą, gadina milijonų žmonių sveikatą, ardydama visus žmogaus audinius, organus ir galiausiai net atnešdama ankstyvą mirtį. Kas tas alkoholis? Alkoholis nėra šiuolaikinės civilizacijos vaisius. Svaigalai pasiekė mus iš amžių glūdumos. Žinomas vokiečių etnografas Julijus Lipsas teigia, kad Paryžiaus kavinių nuolatinių lankytojų aperityvas, rusiškoji stalo degtinė, angliškųjų klubų viskis, Mozelio, Reino ir raudonasis bei putojantis vynas iš tikrųjų yra pirmykščių žemdirbių alaus, vyno ir klajoklių genčių rauginto kumyso patobulinti variantai. ALKOHOLIAI (arabiškai al kuhl - stibio milteliai) - angliavandenilių dariniai, kurių molekulėje yra vienas arba keli hidroksilai. Pagal hidroksilių skaičių molekulėje alkoholiai skirstomi į monohidroksilius, dihidroksilius (glikolius), trihidroksilius (pvz., glicerinas) ir polihidroksilius (poliolius, pvz., sorbitas). Medicinoje didžiausią reikšmę turi monohidroksiliai alkoholiai. Iš jų dažniausiai vartojamas (kaip dezinfekuojanti medžiaga, kaip tirpiklis įvairioms skystosioms vaistų formoms ir odą dirginantiems linimentams gaminti) etilo alkoholis, arba etanolis. Kur kas nuodingesni už jį metilo alkoholis, arba metanolis, ir propilo alkoholis, arba propanolis, vartojami tik techniniams tikslams. Iš kvapo metanolis ir propanolis panašūs į etilo alkoholį, todėl išgėrus vietoj pastarojo, jais kartais apsinuodijama. Nuodingi aštraus nemalonaus kvapo butilo, amilo ir heksilo alkoholiai medicinoje irgi naudojami vien techniniams tikslams. ALKOHOLIO KELIAS ŽMOGAUS ORGANIZMO VIDUJE ir žmogaus, ir gyvūno organizme visada yra alkoholio. Įvairių tyrinėtojų duomenimis, normalus alkoholio kiekis kraujyje yra 0,018 - 0,03%. Jis susidaro vykstant medžiagų apykaitai ir dėl bakterijų sukelto rūgimo žarnyne. Normalus alkoholio kiekis kraujyje padidėja, kai organizmą ištinka deguonies badas. Atsiradęs organizme alkoholis nesukelia girtumo, neskatina piktnaudžiauti alkoholiu, neturi nieko bendra su alkoholizmo plitimu. Alkoholiniuose gėrimuose esantis etanolis gerai maišosi su vandeniu ir tirpsta riebaluose, todėl nesunkiai prasiskverbia pro biologines membranas. Kraujas etanolį pradeda įsiurbti jau burnoje, apie 20% jo įsiurbiama skrandyje, o kitas - plonojoje žarnoje. Taip alkoholis patenka į kraują, kuris išnešioja jį po visą organizmą. Vos išgėrus svaigalų, kraujyje alkoholio pradeda laipsniškai daugėti, per valandą jis pasiekia maksimumą, o paskui po truputį mažėja. Tuo metu, kai alkoholio kraujyje daugėja, girtumas subjektyviai ryškiau suvokiamas ir objektyviai stipresnis negu tada, kai alkoholio kiekis kraujyje mažėja. Apie 10% išgerto alkoholio organizmas pašalina pro plaučius, inkstus, prakaito liaukas, visą kitą oksiduoja fermentai (enzimai). Daugiausiai išgerto alkoholio perdirba kepenys. Paskutiniai tyrinėjimai parodė, kad ląstelėse, kuriose oksiduojamas alkoholis, yra fermentų - alkoholio dehidrogenazių ir katalazių bei nedidelių ląstelių intarpų - mikrosomų. Svarbiausios yra alkoholio dehidrogenazės. Tai cinko turintys tioliniai fermentai, kurių yra visuose audiniuose. Sveiko žmogaus serume jų nebūna, bet atsiranda pažeidus kepenis. Alkoholio dehidrogenazės ne vien skaido vyno spiritą, jos oksiduoja daugybę alkoholių ir kitokių junginių, dalyvauja angliavandenių apykaitoje ir biocheminiuose procesuose, kuriais yra pagrįstas regėjimas. Alkoholio dehidrogenazės tam tikra prasme adaptuojasi prie organizmo poreikių. Dažnai vartojant alkoholį, jų aktyvumas iš pradžių didėja. Alkoholio oksidacijos greitis - apie 8 mililitrai absoliutaus (100%) alkoholio per valandą. Išgėrus maždaug 50 ml degtinės dozę, alkoholis sveiko žmogaus kraujyje išnyksta per 4 - 5 valandas. Tačiau histocheminiai ir radiologiniai tyrimai įrodė, kad organuose ir audiniuose alkoholio galima aptikti dar dvi savaites. Alkoholio daugiausia susitelkia kepenyse ir skersaruožiuose raumenyse, paskui - požieviniuose nervų centruose ir smegenėlėse, galvos smegenų žievėje. Jeigu alkoholio patenka daugiau, etanolio vis daugėja centrinėje nervų sistemoje. Alkoholis susilaiko raumenų audiniuose - jis ten arba oksiduojasi, arba iš karto kepenų perdirbamas. Visai kitaip veikia riebalinių audinių ląsteles. Jose alkoholis kaupiasi, tirpsta ir ilgai nesiskaido. Kuo organizme daugiau raumenų ir mažiau riebalų, tuo mažesnė alkoholio koncentracija kraujyje ir tuo menkesnis jo poveikis smegenims. Kraujas ypač smarkiai sugeria alkoholį, kai geriama nevalgius ir neužkandant. Skrandyje ir žarnyne esantis maistas, pirmiausia mėsa, stabdo alkoholio siurbimąsi į kraują, ir jo ten susikaupia beveik dvigubai mažiau. Alkoholio veikiamos, kinta galvos smegenų ląstelės. Alkoholis tiesiogiai veikia mediatorų funkciją (mediatorai - medžiagos, perduodančios impulsą iš vienos nervinės ląstelės į kitą ir iš nervinės ląstelės įorganą). Alkoholis žaloja smegenų kapiliarus. Girto smegenyse įvyksta daugybė nedidelių kraujosruvų, dar daugiau užanka kapiliarų. Dėl to smegenų ląstelės nepakankamai maitinamos, stokoja deguonies. Nervinių ląstelių deguonies badas reiškiasi sumažėjusiu dėmesiu, galvos skausmais, bendru vangumu. Dėl šitokios nervinių ląstelių būsenos ir smegenų apnuodijimo žuvusiais nuo deguonies bado ląstelių skaidymosi produktais prasideda vadinamosios pagirios. GIRTUMAS - fiziologinių organizmo funkcijų, ypač centrinės nervų sistemos, sutrikimas nuo alkoholio ar narkotiko. Dažniausia girtumo priežastis - alkoholinių gėrimų vartojimas. Juose esąs alkoholis labai greitai patenka (20% iš skrandžio ir 80% iš žarnyno) į kraują, vėliau kaupiasi galvos smegenyse - ten jo koncentracija būna 75% didesnė, negu kraujyje. Alkoholis slopina visų audinių ir organų gyvybinius procesus. Net mažos jo dozės mažina fizinį ir psichinį žmogaus pajėgumą. Nesaikingas ir dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas žaloja žmogaus organizmą ir psichiką; jis lengvai pereina į alkoholizmą. Skiriamos 3 girtumo stadijos. 1) Lengvo girtumo stadija prasideda, kai į organizmą patenka 30 - 40 g alkoholio (gryno spirito); pradedami slopinti elgseną valdantys smegenų centrai (atsiranda be priežasties pakili nuotaika, nedidelis jaudrumas, kūne jaučiama šiluma). 2) Vidutinio girtumo stadija būna į organizmą patekus 50 - 100 g alkoholio. Sujaudinti smegenų žievės neuronai nebereguliuoja žemiau esančių požievio skyrių, pasikeičia emocinis imlumas. Žmogaus elgesys tuo metu priklauso nuo jo charakterio ir temperamento: jis gali būti neramus, pernelyg linksmas, įtarus, irzlus, agresyvus. Dažnai pradedami slopinti judėjimo centrai, žmogus negali koncentruoti savo raumenų veiklos. Blaivėjant atsiranda pagirių požymių: žmogus negaluoja, jam skauda galvą, jį pykina. 3) Sunkaus girtumo stadiją sukelia 100 - 300 g alkoholio; prarandama orientacija, atsiranda mieguistumas, po to - visiška amnezija (žmogus neprisimena, kas buvo išgėrus). Gali sutrikti širdies veikla ir kvėpavimas. Alkoholio koncentracijai kraujyje dar padidėjus, paveikiami gyvybiškai svarbūs centrai, esantys pailgosiose smegenyse; alkoholis užblokuoja kvėpavimo centrus, žmogus praranda sąmonę ir miršta. Mirštama alkoholio dozė suaugusiajam 4 - 8 gramai vienam kilogramui kūno masės, vaikui - 3 gramai vienam kg kūno masės. POŽYMIAI, SUSIJĘ SU ALKOHOLIO KONCENTRACIJA KRAUJYJE • 0,02 - 0,03%: dar neprarasta koordinacija, nežymi euforija ir drovumo, bailumo praradimas. Slopinamųjų efektų nėra. • 0,04 - 0,06%: “gero buvimo” jausmas, atsipalaidavimas, šilumos įspūdis. Euforija. Truputį nusilpus atmintis, logika. Sumažėjęs atsargumo jausmas. • 0,07 - 0,09%: silpnas pusiausvyros, kalbos, regos, reakcijos greičio ir klausos nusilpimas. Euforija. Pablogėjus savikontrolė, atsargumas, atmintis. • 0,10 - 0,125%: žymus sveiko proto bei koordinacijos nusilpimas. Kalba gali kirstis, nusilpęs reakcijos greitis, rega. Euforija. Prie šio intoksikacijos lygio neleidžiama vairuoti transporto priemonių. • 0,13 - 0,15%: judesių nekoordinavimas ir fizinės kontrolės praradimas. Aptemęs regėjimas, prasta pusiausvyra. Euforija išnyksta ir atsiranda disforija. • 0,16 - 0,20%: disforija (susirūpinimas, nerimas) pradeda dominuoti, gali atsirasti šleikštulys. • 0,25%: reikia pagalbos vaikščiojant; visiška proto sumaištis. Disforija, šleikštumas ir vėmimas. • 0,30%: sąmonės netekimas. • 0,40% ir daugiau: koma, galima mirtis dėl kvėpavimo nepakankamumo. ŽMONIŲ SKIRSTYMAS PAGAL ALKOHOLIO VARTOJIMĄ. Pagal alkoholio vartojimą žmones galima suskirstyti į 4 grupes: • Visiškai nevartojantys alkoholio žmonės (abstinentai). Visiškai nevartojantys alkoholio žmonės - tai abstinentai, kurie niekada gyvenime nevartojo jokio alkoholio. Tai vaikai, paaugliai, žmonės, sergantys kokia nors liga ar vartojantys vaistus ir visiškai negalintys vartoti alkoholio. Šiai grupei taip pat priklauso žmonės, kurie sėkmingai gydėsi dėl priklausomybės nuo alkoholio ir visiškai jo atsisakė. Tikėtina, kad šiai grupei priklauso apie 35 proc. mūsų visuomenės žmonių. • Saikingai vartojantys alkoholį žmonės. Saikingai vartojantys alkoholį - tai sėkmingai kontroliuojantys alkoholio vartojimą žmonės. Dažniausiai jie vartoja alkoholį tik tada, kai yra reikšminga proga, o jų išgertas alkoholio kiekis šios progos metu neviršija 3 taurių vyno ar šampano arba 3-4 mažų taurelių degtinės ar konjako. Šiai grupei priklausantys žmonės nevartoja alkoholio, kai tam yra didelė rizika (kai vairuoja automobilį, vartoja vaistus, reaguojančius su alkoholiu, moterys nevartoja alkoholio nėštumo metu). Tikėtina, kad šiai grupei priklauso 45 proc. mūsų visuomenės žmonių. • Žmonės, kurie nesaikingai vartoja alkoholį, bet nėra nuo jo priklausomi. Žmonės, kurie nesaikingai vartoja alkoholį, bet nėra nuo jo priklausomi. Šiai grupei priklauso žmonės, keletą metų (dažniau 2-3, rečiau - 4-5 metus) gausiai ir nesaikingai vartojantys alkoholį. Jie rizikuoja turėti su alkoholio vartojimu susijusių problemų - neretai išgėrę vairuoja, padaro avarijas, patiria traumas. Šie žmonės neretai turi ir fizinės sveikatos problemų, sąlygotų gausaus ir nesaikingo alkoholio vartojimo (suserga skrandžio uždegimais, opa, kasos, kepenų uždegimais, kt.). Gali atsirasti nervų sistemos sutrikimų - depresija, nemiga, padidėjęs dirglumas, greitas nuovargis, dėmesio, atminties sutrikimų. Atsiranda konfliktų ir nesutarimų šeimoje. Šiems žmonėms nebūdingos pagirios. Tai rodo, kad fizinės priklausomybės nuo alkoholio dar nėra. Tikėtina, kad šiai grupei priklauso net 15 proc. mūsų visuomenės žmonių. • Priklausomi nuo alkoholio žmonės. Priklausomi nuo alkoholio žmonės. Tai žmonės, kurie daugelį metų (8-10 ir daugiau) labai gausiai ir nesaikingai vartoja alkoholį. Jų “užgėrimai” trunka po kelias ar net keliolika dienų. Jiems reikalingas vis didesnis alkoholio kiekis tam, kad pasiektų norimą efektą. Nutraukus kelias dienas trukusį gėrimą, atsiranda drebulys, pykinimas, bendras silpnumas, prakaitavimas, padažnėjęs širdies plakimas, galvos skausmai, nemiga, pakyla kraujospūdis. Šiems nemaloniems simptomams išvengti ar juos sumažinti vėlgi vartojamas alkoholis. Žmogų vargina nuolatinis potraukis alkoholiui, alkoholis tampa lyg pagrindine ašimi, apie kurią sukasi visas gyvenimas. Griūva šeima, atsiranda darbinių ir finansinių problemų, fizinės sveikatos problemų (kepenų cirozė, skrandžio uždegimai, traukulių priepuoliai). Alkoholis stiprina ir kancerogeninių medžiagų veikimą, ko pasekoje yra didesnė tikimybė išsivystyti vėžiui bei įvairiems piktybiniams navikams. Tikėtina, kad šiai grupei priklauso apie 5 proc. mūsų visuomenės žmonių. Alkoholizmo kilmė Lietuvoje Žvelgiant į lietuvių tautos istoriją, randame jos etnokultūrai būdingą trejopą alkoholio pavartojimą: ritualinį – apeiginį, proginį – šventinį ir buitinį. Ritualinis gėrimas neturi girtavimui būdingų elementų, tai – sakralinis veiksmas, vienų ar kitų apeigų dalis. Lietuvių tautinėse tradicijose nuo seniausių laikų išskirtinė vieta tenka ritualiniam gėrimui, atliekamam aukos dievams prasme, prašant jų globos ar už ją atsidėkojant. Ritualinis gėrimas išliko iki pat XX a., pavyzdžiui, sužadėtuvių ir vestuvių papročiuose. Jau ne visi žino šiuose ritualuose naudojamų daiktų simbolinę prasmę: su kuo jaunieji priimami, to linkima gyvenime jiems apačiai turėti. O kaip dažnai patys tėvai, priimdami su degtine, tarsi pastūmėja jaunąją šeimą į alkoholio liūną. Laidojimo papročiuose taip pat randame ritualinį gėrimą, kaip simbolinį atsisveikinimą su mirusiuoju. Pavyzdžiui, pagal Radviliškio apylinkėse XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvusį paprotį per šermenis ant lentos pašarvoto numirėlio kojūgalyje namiškiai pastatydavo puodelį ir ąsotį alaus. Kiekvienas atėjęs mirusiojo pagerbti pirmiausia atsiklaupęs pasimelsdavo už mirusįjį, po to įsipylęs alaus išgerdavo, o tada tardavo: “Amžinąjį atilsį duok jam, Viešpatie!” Tai iš baltiškosios senovės einąs paprotys. Proginis gėrimas - negausus gėralų panaudojimas svečiams pavaišinti per šeimos, didžiąsias metines šventes ir įvairių talkų pabaigtuves - taip pat žmonių nebuvo laikomas girtavimu, o tik svetingumo gestu. Tuomet proginių švenčių metu lietuviai beveik visai negerdavo. “Masiško gėrimo per šias šventes Lietuvoje tikrai nebūdavo. Jei gerdavo – tai labai kukliai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!