Anomijos teorija pagal E. Diurkheimą

TEMA:
ANOMIJOS TEORIJA PAGAL E.DIURKHEIMĄ
Dėstytojas dr. A.Kiškis
PLANAS
1. ĮŽANGA....................................................................................................2
2. SOCIALINIAI REIŠKINIAI IR NUSIKALSTAMUMAS.......................2-3
3. ANOMIJOS SAMPRATA.........................................................................3
4. ANOMIJOS TEORIJA...............................................................................3-5
5. IŠVADOS....................................................................................................5-6
6. LITERATŪRA............................................................................................7
ĮŽANGA
Nusikalstamumu pradėta domėtis dar antikos laikais. Buvo bandoma teoriškai paaiškinti nusikalstamumo fenomeną, jo atsiradimo priežastis ir likvidavimo ar sumažinimo būdus. Reikėtų paminėti Senovės filosofus, Platoną (427-347 m. pr. Kr.) ir Aristotelį (384-322 m. pr. Kr.). Būtent šie garsūs filosofai ėmė analizuoti nusikalstamumą, siedami jį su visuomenės socialine-ekonomine struktūra.
“Nusikalstamumas, kaip ir bet kuris kitas socialinis procesas, neegzistuoja pats savaime, nėra izoliuotas nuo visuomenės gyvenimo. Jis susijęs su daugybe kitų socialinių procesų, yra jų nuolat veikiamas ir pats daro poveikį šiems procesams” [1, 45 psl.]. Taigi, nusikalstamumas priklauso nuo socialinių sąlygų.
Nusikalstamumo priežastis nagrinėjo ir nagrinėja geriausi pasaulio kriminologai. Didelį autoritetą turi teorijos, kurios nusikalstamumo priežastimi laiko socialinius reiškinius, nesusijusius su asmenybe. Sociologijos krypties rėmuose buvo sukurta keletą fundamentalių kriminologijos teorijų, pavyzdžiui, anomijos teorija, stigmatizacijos teorija ar viktimologija.
Šio referato tikslas – panagrinėti anomijos teoriją pagal E. Diurkheimą. Prieš pradedant analizuoti anomijos teoriją, manau, tikslinga trumpai aptarti šio mokslininko pagrindines mintis apie socialinius reiškinius ir nusikalstamumą.
SOCIALINIAI REIŠKINIAI IR NUSIKALSTAMUMAS
Ypatingi nuopelnai formuojant sociologinę kriminologijos mokyklą priklauso prancūzų mokslininkui sociologui Emiliui Diurkheimui (E. Durkheim, 1858-1917 m.). “Jis ryžtingai neigė bet kokius bandymus paaiškinti socialinius reiškinius biologiniais arba psichologiniais faktoriais” [1, 26 psl.]. Mokslininko manymu, socialiniai reiškiniai, tokie kaip nusikalstamumas, teisė ar moralė, yra visiškai kitos kilmės negu biologiniai ar psichologiniai. E. Diurkheimas daro išvadą, kad “kiekvieno socialinio fakto prielaidos – ne individualios sąmonės būklė, o ankstesni socialiniai faktai” [1, 26 psl.].
E. Diurkheimas vadovavosi teiginiu, kad nusikalstamumas – toks reiškinys, kuris egzistuoja bet kurioje visuomenėje. Jis pirmas išsakė mintį, kad nusikalstamumas – tai ne socialinė patologija, bet visiškai normalus reiškinys, kuris labai priklauso nuo bet kurio kolektyvo gyvenimo sąlygų. E. Diurkheimas teigia: “Pripažinti, kad nusikalstamumas yra viena iš socialinės patologijos formų, - vadinasi, sutikti, jog patologija nėra kažkas atsitiktina visuomenės gyvenime,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!