Apklausos būdai ir būdų kombinavimas

ĮVADAS Apklausa – vienas seniausių ir plačiausiai naudojamų socialinio ir marketingo duomenų rinkimo metodų. Tai susistemintas informacijos rinkimas iš respondentų, pateikus anketą. Stengiamasi gauti kuo tikslesnius rezultatus, kad matematiniais, statistiniais metodais būtų galima įvertinti jų patikimumą. Dažniausia apklausos metu gaunama informacijos apie respondentų nuomones. Ji susijusi su vartotojų turimomis žiniomis apie tam tikrą produktą, jo privalumus, galimybę įsigyti, kaina ir kitais marketingo aspektais. Šalyse, toliau pažengusiose ekonomikos bei rinkos ūkio plėtojimo srityse, paie 40% gyventojų vienokiu ar kitokiu būdu dalyvauja apklausos tyrimuose. Elgesio tyrimas dažnai apima keturias susijusias koncepcijas: ką respondentas darė ar ko jis nedarė; kur vyko veiksmas; kada vyko veiksmas; elgesio pasikartojimo dažnumas. Be to, apklausos metu dažnai gaunama informacijos, susijusios su respondentų demografiniais rodikliais, tokiais kaip lytis, amžius, vedybinis statusas, išsilavinimas, užsiėmimas, pajamos, šeimos dydis. 1) Darbo tikslas: apibūdinti apklausą. 2) Darbo objektas:apklausa. 3) Darbo uždaviniai: apžvelgti apklausą, apklausos būdus, išskirti jų privalumus bei trūkumus. Palyginti su kitais pirminės informacijos gavimo metodais, apklausa turi bent penkis privalumus. 1) Standartizavimas-apklausa vykdoma naudojant klausimus, kurie pateikiami tam tikru nuoseklumu. Tai garantuoja, kad kiekvienas respondentas gaus pačius atsakymo variantus. 2) Administravimo paprastumas- kai kuriais atvejais atsakymų skiltis užpildo klausinėtojas, tačiau pakankamai dažnai respondentas pats pažymi vieną ar kitą jam tikusį atsakymą. 3) Galimybė pagauti „nematomą“- keturi klausimai-kas,ką,kodėl ir kaip – leidžia atskleisti elgesio priežastis. Tokios informacijos negalima gauti stebint. 4) Nesudėtinga duomenų analizė-pakankamai aukštas standartizavimo lygis leidžia gana sėkmingai ir paprastai atlikti surinktų duomenų analizę. 5) Galimybė surasti skirtumus tarp įvairių grupių- gaunama informacija apie respondentą leidžia respondentus jungti į tam tikras grupes bei įvertinti skirtumus tarp tų grupių. ( DIČKUS, V. 2003, p. 135 ) 1. FAKTORIAI, LEMIANTYS REZULTATŲ TIKSLUMĄ Galimybė gauti tikslią informaciją priklauso nuo tyrimo specialisto sugebėjimo tinkamai pasirinkti tiriamą visumą bei reprezentatyvią respondentų imtį. Gaunamų duomenų tikslumas priklauso nuo tyrimo specialisto sugebėjimo pasiekti pasirinktus apklausai respondentus ir įtikinti juos bendradarbiauti. Marketingo tyrimo rezultatus gali iškreipti klaidingai suprantami pateikti klausimai, respondentų nenoras ar nesugebėjimas į juos tiksliai atsakyti. Visos šios klaidos, sąlygojančios tyrimo rezultatų tikslumą yra: 1) Tiriama visuma- tyrimo specialista turi nuspręsti kokie žmonės bus tyrimo dalyviai. 2) Atrankos bei imties dydžio klaidos - kaip atrankos procedūros bei respondentų skaičius gali sąlygoti tyrimo rezultatų tikslumą. 3) Neatsakymo klaidos - kai klaidos priežastis dažniausiai yra respondentų atsisakymas dalyvauti apklausoje arba nesugebėjimas susirasti pasirinktų tyrimui respondentų. 4) Netikslumas atsakinėjant – tai neatidumas atsakinėjant. Ši klaida atsiranda gana dažnai, nes kai kurie respondentai gali nesugebti ar nenorėti išsamiai ir tiksliai atsakyti į pateiktą klausimą. 5) Nesugebėjimas tiksliai atsakyti- respondentai gali nesugebėti atsakyti į klausimą dėl nežinojimo, užmiršimo ar nemokėjimo išreikšti minties. Visos trys priežastys lemia tolesnes problemas, kai respondentai bando sukurti atsakymus, kadangi jie nenori pripažinti, kad nežino atsakymo, arba todėl, kad to jų prašo klausinėtojas. Respondentai ypač nemėgsta parodyti, jog jie ko nors nežino, yra nekompetetingi tam tikru klausimu. 6) Nenoras atsakyti tiksliai - yra keletas priežasčių, kodėl respondentas gali nenorėti atsakyti į klausimą riksliai: 1) Susirūpinimas dėl įsiveržimo į asmeniškumą; 2) Laiko trūkumas ir nuovargis; 3) Prestižo siekimo ir socialinio troškimo klaidos atsakymuose; 4) Paslaugumo klaidos; 5) Atsakymų stilius. 7) Klausinėtojo klaidos Klausinėtojai labai skiriasi savo charakteriais, darbo patirtimi, klausinėjimo stiliumi, motyvacija atlikti darbą. Klausinėtojai turi turėti minimalų išsilavinimo lygį, žinių bei sugebėjimų bendrauti. Didžiausią įtaką tytimą atliekantiems žmonėms turi darbo pobūdis: darbas tik dalį dienos, dažniausia vakarais, už kompensaciją, kuri dažnai yra artima minimaliam darbo užmokesčiui ir darbas yra retai prižiūrimas. Skirtumai tarp klausinėtojų taip pat reiškia didelę įvairovę būdų, kuriais interviu yra vykdomas. Šie skirtumai, taip pat kaip ir klausimų uždavimo būdas bei atsakymų užrašymas, dažnai būna asmeninių interviu rimtas trūkumas. 8) Klausinėtojo įspūdis respondentui Daugeliui respondentų asmeninis interviu yra nauja patirtis, apie kurią jie turi mažai informacijos. Klausinėtojas turi būti suvokiamas kaip asmuo, kuris gali suprasti respondento požiūrį ir elgesį be jokio įsikišimo. Šio tipo santykiai dažniausiai užsimezga, kai respondentas ir klausinėtojas skiriasi pagrindinėmis charakteristikomis – lytimi, amžiumi, rase ir socialine klase. Nuomonės, kurias klausinėtojas primeta respondentui tyrimo metu, gali turėti didelę įtaką susidomėjimo laipsniui ir norui atsakinėti atvirai. Tolesnis bendravimas bus užslopintas, jei kalausinėtojas atrodys įžūlus ar nuobodus ar bandys išreikšti susidomėjimą nuolat pertraukinėdamas kalbantį asmenį, ar bus per daug pasinėręs į atsakymų užrašymą. Bendriausia klausinėtojų klaida yra netinkamas klausimo pateikimas. 9) Apgavystė ir melas Kukli klausinėtojo kompetencija ir asmeninių jo veiksmų tyrimo vietoje stebėjimo problematiškumas ar skambinimas iš savo namų labai skatina apgaulę. Tai gali būti ypač rimta problema, nes daugelio interviu padirbimas gali būti netinkamo tyrimo priežastis. ( DIČKUS, V. 2003, p. 119 ) 2. APKLAUSOS BŪDAI Yra skiriami penki apklausos būdai: asmeninis interviu, apklausa telefonu, paštu, faksu bei internetu. Norint pasirinkti vieną iš būdų, reikia įvertinti daugelį faktorių. Dažnai vieno ar kito būdo pasirinkimas priklauso nuo tyrėjo patirties pritaikant tam tikrą tyrimo būdą esamoms aplinkybėms. Faktoriai kurie gali būti naudingi pasirenkant vieną ar kitą būdą: 1) Atranka – naudojamas respondentams atsirinkti, jau nulemia kai kurių apklausos būdų naudojimo galimybę. Jei, atsirenkant respondentus, nenaudojami jų adresai, tai negalima naudoti apklausos paštu. 2) Visumos tipas - gyventojų sugebėjimas rašyti ir skaityti bei jų motyvacija bendradarbauti yra svarbūs kriterijai pasirenkant apklausos būdą. 3) Klausimo forma – kai rengiamas apklausos paštu ar faksu klausimynas, dažniausiai naudojami uždaro tipo klausimai, į kuriuos atsakant reikia pažymėti tinkamą atsakymą. Be to, apklausoje paštu negalima pateikti paveikslėlių ar pavadinimų norima tvarka. 4) Atsakymų laipsnis – galima tikėtis didelio atsakymų laipsnio asmeninio interviu atveju, tačiau naudojant apklausą paštu ar faksu būna normalu, jei sugrįžta apie 20 % atsakymų. 5) Kaštai - pats brangiausias būdas yra asmeninis interviu, kiek pigesnis gali būti apklausa telefonu. Todėl pasirenkant apklausos būdą reikia atsižvelgti tiek į finansines galimybes, tiek į tyrimo svarbą ar naudą. 6) Turimi pajėgumai – vienas iš pagrindinių momentų pasirenkant apklausos būdą. Kartais sunku surasti ar nusamdyti reikiamą skaičių klausinėtojų, kurie sugebėtų vykdyti asmeninį interviu, todėl panaudojama apklausa paštu ar faksu. 7) Duomenų rinkimo laikas – būtina atsižvelgti ir į laiką, kurį mes skiriame duomenims surinkti, nes apklausa paštu gali trukti 3-5 savaičių. Tuo tarpu apklausai telefonu pakanka ir vienos savaitės. 2.1 Asmeninis interviu Asmeninis interviu gali būti paaiškintas kaip betarpiškas klausinėtojo ir respondento bendradarbiavimas, kuriame tiek subjekto esmė, tiek kryptis užtikrinama klausinėtojo, nors respondentas turi galimybę išplėsti savo požiūrį į turimą temą. Asmeninio interviu metu turi būti užtikrintas visiškas bendradarbiavimas su respondentu pateikiant reikalingą informaciją. Respondentas turi pajausti, kad tiek tyrimas, tiek jo atsakymai yra svarbūs. Užtikrinus respondento bendradarbiavimą, dėmesys turi būti sukoncentruotas į interviu vedimą ir duomenų rinkimo instrumentą siekiant standartizuoti procedūrą taip, kaip reikalauja tyrimas. Klausinėtojas turi pateikti reikalingus klausimus tinkama tvarka, vartodamas tiksliai tuos žodžius, kurie yra reikalingi. Asmeninio interviu privalumai. Lankstumas, kuris suteikiamas tyrėjui. Klausimai, kurių respondentas nesupranta gali būti paaiškinti klausinėtojo. Respondentui gali būti parodytos vaizdinės priemonės ir realus produktas. Kitas interviu privalumas yra galimybė gauti daugiau informacijos nei kitais atvejais, kada klausinėtojas mažiau kontroliuoja situaciją. Asmeninio interviu pobūdis yra tokas, kad reikia nedaug laiko norimai informacijai gauti. Asmeninis interviu leidžia rinkti įvairaus tipo informaciją – nuo labai trumpų iki ilgų atsakymų, nuo griežtai struktūrizuotų iki nestruktūrizuotų klausimų. Asmeninio interviu trūkumai. Gerai apmokytų klausinėtojų naudojimas yra labai brangus ir todėl dažniau naudoti telefono pokalbiu kur kas yra pigiau. Kita problema yra didelė klausinėtojo klaidos galimybė, kurią sudaro tiesioginis klausinėtojo ir respondento bendravimas. Ši problema iškyla dėl blogai apmokytų klausinėtojų, kurie gali nukrypti nuo standartizuotų procedūrų ar padaryti klaidą tiek užduodami klausimus, tiek užrašinėdami respondento atsakymus. ( DIČKUS, V. 2003, p. 140 ) 2.2 Apklausa telefonu Populiari alternatyva asmeniniam interviu yra telefonas kaip bendravimo priemonė. Ji ypač naudinga, jei norima gauti informacijos nepaisant, ką respondentas šiuo metu veikia. Dėl šios priežasties apklausa telefonu yra dažnai naudojama televizijos ir radijo tyrimuose, susijusiuose su auditorijos dydžiu ir sudėtimi. Nors apklausa telefonu beveik yra asmeninio interviu variacija, tačiau ji apima visai kitas problemas bei procedūras. Procedūra Atsižvelgiant į respondento bendradarbiavimo užtikrinimą, į klausimų išaiškinimą ir surinktų duomenų užrašymą, apklausa telefonu yra panaši į asmeninį interviu tiek problemų, tiek galimybių požiūriu. Tačiau palyginti su asmeniniu interviu, apklausa telefonu neleidžia surinkti daug ir detalios informacijos. Pagrindinė procedūrinė problema, su kuria susiduriama apklausoje telefonu, yra neišvardyti ir nebenaudojami telefono numeriai. Ypač metų pabaigoje kataloguose yra telefono numerių, kurie yra nebenaudojami, nes gyventojai persikėlė gyventi į kitas vietas. Panašiai gyventojai, kurie atsikėlė į naują vietą, tais metais dar nebus įtraukti į katalogą. Be to, didelė telefono turėtojų dalis turi numerius, kurie nėra įtraukti į katalogą, nes tokiu būdu jie nori išvengti pardavėjų, nenorimų verslo ar asmeninių skambučių. Tačiau lieka faktas, kad šie individai gali skirtis nuo tų, kurie yra sąraše, pajamų ar kitų demografinių kriterijų atžvilgiu. Pasirinkus telefono numerį, skambinama respondentui. Paskambinus galimos septynios įvairios situacijos: telefono numeris nenaudojamas, linija užimta, niekas neatsako, įsijungia faksas, įsijungia autoatsakiklis, į skambutį atsako kitas, o ne reikalingas žmogus, atsako reikalingas asmuo. Pristatymas Vienas iš svarbiausių apklausos telefonu momentų yra prisistatymas. Prisistatant stengiamasi gauti respondento sutikimą dalyvauti apklausoje. Malonus balsas (nėra skirtumo – vyriškas ar moteriškas) yra būtinas, jei norima, kad respondentas bendrautų. Be to, prisistatymas bei temos pristatymas turi būti pakankamai trumpi ir aiškūs. Skambinimo laikas Siekiant, kad skambutis būtų efektyvus, reikia skambinti tuo metu, kai tikimasi, jog respondentas bus netoliese, skambinti gyventojams reikia tarp 18 ir 21 val. darbo dienomis bei tarp 10 ir 20 val. savaitgaliais. Tuo tarpu norint pasiekti žmones darbo vietoje, tinkamiausias skambinti laikas yra tarp 9 ir 16 val. 30min. Apklausos telefonu procesas gali būti patobulintas naudojant kompiuterius ar video monitorius, kurie rodo kiekvieną užduodamą klausimą. Naudojant kompiuterį, apklausoje telefonu efektyvus atsakymų užrašymas kombinuojamas su galimybe elektroniniu būdu peršokti per klausimus, kurie nėra tinkami dėl ankstesnio respondento atsakymo. Kadangi duomenys įvedami į kompiuterį, šis būdas taip pat sumažina tiek įvedimo klaidų galimybę, tiek ir laiką, reikalingą duomenų analizei. Kaip asmeniniame interviu, patariama naudoti tik gerai atrinkus ir apmokytus klausinėtojus, atlyginti jiems už darbą ir patikrinti jų interviu skambinant atrinktam respondentų skaičiui. Apklausoje telefonu labai svarbu, kad klausinėtojai žinotų laiko skirtumus įvairiose šalies dalyse, jei skambinama toli esantiems respondentams. Apklausos telefonu privalumai Vienas iš pagrindinių apklausos telefonu privalumų yra nedideli vieno asmeninio interviu kaštai. Kadangi visiems skambinama iš tos pat vietos, kelionės laikas ir išlaidos eliminuojama. Šis privalumas ypač svarbus, kai respondentai išsibarstę geografiškai. Kitas apklausos telefonu privalumas yra greitis. Apklausoje telefonu galima gauti informacijos apie veiklą, kuria žmogus užsiima tuo metu. To negalima pasiekti nei asmeniniame interviu, nei apklausoje paštu. Apklausos telefonu trūkumai Ribotas informacijos kiekis ir jos detalumas palyginti su asmeniniu interviu. Kadangi respondentui lengva interviu nutraukti, klausimai turi būti santykinai trumpi, paprasti ir įdomūs. Kitas trūkumas yra visos visumos reprezentatyvumo nebuvimas egzistuojančiuose sąrašuose. Nors neišvardinti telefono paslaugų naudotojai yra tie, kurie savo noru nebuvo įtraukti į direktoriją, jie gali būti nelinkę bendradarbiauti, kai bandai juos pasiekti. ([interaktyvus] [ žiūrėta 2007 m. lapkričio 04 d.]. http://verslas.banga.lt/lt/leidinys.full/43f8de9a666e9.) 2.3 Apklausa faksu Vis platesnis fakso ryšio naudojimas tam tikrose rinkose įgalina apklausą atlikti fakso aparatais. Informacija faksu perduodama greitai. Be to, šiuo būdu gaunamas didesnis atsakymų procentas nei apklausoje paštu. Tačiau vaizdo ar teksto perdavimo kokybė yra daug prastesnė. Apklausos faksu dažniausiai naudojamos, kai norima apklausti pramonės, prekybos respondentus arba organizacijas. Palyginti su apklausos paštu, apklausos faksu dažniau naudojamos tada, kai: 1. visos ar beveik visos tiriamos organizacijos turi fakso aparatus; 2. klausimynas gali būti nespalvotas ir nereikia geros kokybės; 3. faksai nėra grąžinami linija, kuri visą laiką yra užimta; 4. respondentai nesijaudina dėl rašalo naudojimo jų fakso aparatuose; 5. grąžinimo kaštai nėra problema respondentui; 6. nėra klausimų, susijusių su jautriomis temomis. 2.4 Apklausa paštu Apklausoje paštu klausinėtojas negali užduoti klausimų. Kadangi klausimynas yra iš tikro valdomas paties respondento, šis tyrimo būdas turi savo strategijų, kurios esti stiprios ir silpnos. Procedūra Kadangi nėra klausinėtojo, kuris paaiškintų tyrimo tikslus ir patvirtintų respondento dalyvavimą, klausimyno konstrukcija ir papildomas priemonės tampa labai svarbios, kad šis metodas būtų sėkmingas. Kokybė, patrauklumas, įtikinama lydimojo laiško galia tampa klausinėtojo atvaizdu respondento namuose ar įstaigoje, ir todėl noras bendradarbiauti, smalsumas ir entuziazmas atsiranda labai greitai, žinoma, jei klausimynas neišmetamas su vakarykščiais laikraščiais į šiukšlių dėžę. Klausinėtojo įtikinimo galią, ryškią asmeniniame interviu ar apklausoje telefonu, apklausoje paštu pakeičia lydimasis laiškas. Jis turi būti trumpas ir lengvai perskaitomas, susijęs su tokiais potencialiais klausimais kaip 1) tyrimo pobūdis, 2) kodėl medžiaga atsiųsta respondentui, 3) kas remia tyrimą, 4) kodėl respondento bendradarbiavimas yra svarbus, 5) ką tiksliai turėtų atlikti respondentas, 6) kokia nauda bus iš informacijos, kurią jis pateikia, ir 7) ar respondentas ir toliau liks anonimiškas. Ypač svarbus lydimojo laiško aspektas yra bandymas įtikinti respondentą užpildyti ir grąžinti pridedamą klausimyną. Kaip asmeniniame interviu ir apklausoje telefonu, respondentas turi pasijusti labai svarbus (vienas iš tūkstančio individų, atrinktas atsitiktinai šiam tyrimui). Kitas lydimojo laiško momentas yra anonimiškumo respondentui pažadėjimas. Apklausos paštu privalumai Nedideli apskaitos paštu kaštai yra ypatingas privalumas, kai ji lyginama su asmeniniu interviu ir apklausa telefonu. Kaštų privalumas ypač ryškus, kai respondentai yra geografiškai išsibarstę. Mat klausimyno siuntimas respondentui, gyvenančiam tolimame kaimelyje ar tame pačiame mieste, kainuoja tiek pat. Apklausa paštu linkusi turėti mažiau klausinėtojo klaidų, nes nėra klausinėtojo, su kuriuo respondentas turi bendrauti tiesiogiai ar telefonu. Šis privalumas susijęs su anonimiškumu, kuris gali būti pasiūlytas respondentui. Toks anonimiškumas gali būti naudingas gaunant konfidencialios informacijos, kurios būtų sunku gauti kitu būdu. Apklausa paštu leidžia respondentui daug atidžiau formuluoti ir tiksliau užrašyti savo atsakymus laisvalaikiu. Apklausos paštu trūkumai Pagrindinis apklausos trūkumas yra neatsakymų klaidos. Kitas apklausos paštu trūkumas yra ribotas informacijos kiekis ir detalumas, kurį mes galime gauti šia komunikacijos priemone. Ilgo klausimynai, aišku, bus išmesti. Be to, apklausos paštu administravimas eliminuoja galimybę klausinėtojui paaiškinti klausimus, kurie respondentui yra neaiškūs, ar pabandyti gauti detalesnius atsakymus. Dar daugiau: kartais nėra galimybės nustatyti, ar tikrai į klausimus atsakė pasirinktas respondentas. Su apklausa paštu susijusi problema yra dalies visumos narių nesugebėjimas tinkamai užpildyti net paprasčiausių klausimynų. Apklausą paštu riboja ir informacijos kiekis, kuris joje negali būti gaunamas. Klausinėtojas nemato respondento aprangos, fizinės išvaizdos ir kitų jį apibūdinančių dalykų. Kita problema, susijusi su apklausa paštu, yra tyrimui reikalingas laikas. Jo nemažai reikia klausimynui parengti ir užpildyti. Gerokai sugaištama, kol reikalingas laiškas pasieki respondentą ir grįžta atgal. Apklausa paštu taip pat apsunkina tai, kad nėra tinkamo adresų sąrašo. 2.5 Apklausa internetu Tai toks apklausos metodas, kai respondentas patenka į Internet puslapį ir atlieka apklausos užduotį. Jei apklausa yra ilga ir sudėtinga, kompiuteriu pateikiami klausimai padeda sumažinti respondentų pasimetimą ir klaidas atsakant. Tam yra naudojamos atitinkamos programos, tikrinančios, ar nėra klaidų atsakant į klausimus. Pagrindinis šios apklausos metodo trūkumas – didelės išlaidos, susijusios su atitinkamų programų įsigyjimu. Apklausos internetu privalumai Apima labai plačiai išsidėsčiusius respondentus, didelis greitis, žemi kaštai, nėra apklausiančiojo tendencingumo, užtikrinimas respondentų anonimiškumas. Apklausos internetu trūkumai Sunku parinkti respondentus, ribotas klausimų skaičius, neužtikrinamas atsakymų tikslumas, nėra galimybės padėti respondentui atsakyti, respondentai turi naudotis Internetu. ([interaktyvus]. [ žiūrėta 2007 m. lapkričio 04 d.]. http://www.google.lt/search?client=firefox-a&rls=org.mozilla%3Alt%3Aofficial&channel=s&hl=lt&q=apklausa+marketinge&meta=&btnG=Google+Paie%C5%A1ka.) 3. TYRIMO BŪDŲ KOMBINAVIMAS Kadangi kiekvienas apklausos būdas turi įvairių privalumų ir trūkumų, kartais norima tuos būdus sujungti ir turėti daugiau privalumų bei sumažinti trūkumus. Kai kurių privalumų kombinacijos pavaizduotos žemiau: 1. Susitarimas telefonu Asmeninis interviu Paliekamas klausimynas, kuris bus atsiųstas paštu 2. Užklausimas telefonu dėl Apklausa Skambutis telefonu leidimo dalyvauti apklausoje paštu paštu 3. Asmeninis interviu Perklausimas telefonu (kaip dalis panelių tyrimo) 4. Apklausa paštu Perskambinimas telefonu 5. Kontaktas telefonu ar Individualiai pildomas Klausimynas pasiimamas, asmeninis pokalbis siekiant klausimynas, kurį atsiunčiamas užtikrinti bendradarbiavimą atneša klausinėtojas paštu ( DIČKUS, V. 2003, p. 146 ) 4. STRATEGIJOS, PADEDANČIOS SUMAŽINTI NEATSAKYMŲ KLAIDAS Stengiantis sumažinti neatsakymų efektą tyrimo rezultatams, naudojamos dvi bendros strategijos: 1) siekiama sumažinti nedalyvavusių respondentų skaičių; 2) suprantant, kad nepraktiška stengtis sumažinti nedalyvavusių respondentų skaičių iki nulio, siekiama kompensuoti šį nebuvimą gautais duomenimis. Nedalyvavusių respondentų sumažinimas asmeniniame interviu ir apklausoje telefonu Asmeniniame interviu ir apklausoje telefonu tiesioginis bendravimas su asmeniu padeda užtikrinti, kad atsakymų laipsnis bus santykinai žemas. Klausinėtojo asmenybė ir pardavimo sugebėjimai šiuo atžvilgiu yra labai svarbūs. Sugebėjimas sėkmingai komunikuoti su potencialiais respondentais sumažina neatsakymus. Tuo atveju, jei respondento nėra namuose, pakartotini vizitai ar perskambinimai telefonu gali būti taikomi siekiant pagaliau inicijuoti kontaktą su juo. Neatsakymų sumažinimas apklausoje paštu Neatsakymai yra ypač problematiški, kai apklausa atliekama paštu. Dėl tarpasmenio kontakto trūkumo sėkmingas respondento motyvavimas apklausoje paštu priklausys nuo jo reakcijos į raštu pateiktą medžiagą ir papildomas skatinimo priemones. Be to, strategijos, kurios naudojamos arba prieš, arba po klausimyno pateikimo paštu, dažnai yra naudingos mažinant neatsakymų skaičių tyrime. Technikos, kurios padidina klausimynų gavimą apklausoje paštu Čia pateikiamos tam tikros technikos, kurios yra tinkamos ir kitiems apklausos būdams, bet dažniausiai naudojamos apklausoje paštu. A.Technikos, kurios naudojamos prieš pateikiant klausimyną Išankstinis bendravimas su respondentu telefono skambučio, laiško ar atvirlaiškio forma yra gera galimybė kelti atsakymų lygį. Tai paprasčiausias skambinimas potencialiam respondentui ir prašymas susitikimo, kad būtų nusiųstas jam klausimynas. B. Technikos, susijusios su klausimyno pateikimu Klausimyno ilgis Klausimynai neturi reikalauti iš respondento labai daug laiko. Tačiau nereikia suspausti savo klausimų taip, kad jie būtinai tilptų viename A4 formato lape, vien tik tam, kad būtų vieno lapo anketa. Reikia į klausimyną įtrakti tik tuos klausimus, kurie yra reikalingi, ir padaryti viską, kad šie klausimai būtų paprasti ir patogūs. Lydimasis laiškas Kaip rašyta anksčiau, lydimasis laiškas turi būti paprastas, įdomus ir įtikinamas, bet ne ilgas. Pabandykite į jį pasižiūrėti respondento akimis. Atgalinis vokas Potencialaus respondento patogumui rekomenduojama įdėti su pašto ženklu sau adresuotą voką, kuriame bus grąžinamas klausimynas. Suasmenintas adresas Užuot siuntę klausimyną „direktoriui“, kur įmanoma, rašykite individualius vardus, pavardes. Rėmimas Tyrimo rėmėjas turi būti įvardytas. Pavyzdžiui, jei rėmėja yra korporacija, tai patartina vartoti terminus „vartotojų tyrimo departamentas“, „vartotojų skundų departamentas“ ar kitas identifikacijas, kurios atskiria panašius tyrimus nuo kompanijos paslaugų pardavimo. Tyrimo rėmėjas gali būti universitetas ar kita mokymo įstaiga, todėl respondentai gali būti tikri, kad klausimyne nėra jokių pardavimų ketinimų ir kad tyrimas atliekamas socialiai naudingos institucijos. Piniginiai apdovanojimai Pinigų ir kitų tiesioginių skatinimų naudojimas gali stipriai padidinti pašto klausimynų grąžinimo laipsnį. Pinigų įdėjimas su klausimynu iš tikro yra tik dėkingumo ženklas, o ne suma, kurią ketinama sumokėti respondentui už sugaištą laiką pildant klausimyną. Piniginiai apdovanojimai gali būti pakeisti kitomis vertybėmis (kuponais). Tyrimo rezultatų pateikimas Kai kuriais atvejais respondentai mieliau padės atlikti tyrimą, jei bus jiems pateikti tyrimo rezultatų santrauka. Žmonės mėgaujasi skaitydami apie save pačius ir kaip jų nuomonės, požiūriai ir elgesys skiriasi nuo kitų. Toks pasiūlymas gali užtikrinti naudą grąžinant klausimynus. C. technikos, kurios naudojamos po klausimyno išsiuntimo Apima vieną ir daugiau pakartotinų kreipimųsi į tuos, kurie neatsako į klausimynus. Pakartotinių kreipimųsi skaičius labai priklauso nuo individualaus tyrimo svarbumo, siekimo turėti didelį procentą užpildytų ir grąžintų originalių klausimynų. ([interaktyvus]. [ žiūrėta 2007 m. lapkričio 04 d.]. http://www.google.lt/search?q=apklausos+marketinge&hl=lt&client=firefox-a&channel=s&rls=org.mozilla:lt:official&hs=m0P&start=80&sa=N> 5. TECHNIKOS NEATSAKYMAS APKLAUSOSE ĮVERTINTI Nepaisant jūsų didžiausių pastangų, galima pastebėti, kad nepraktiška ar neįmanoma visiškai eliminuoti neatsakymų apklausose. Nors klausimyno persiuntimas, perskambinimas ir kiti veiksmai neatsakymų skaičių gali sumažinti iki toleruotino, vis tiek pravartu suprasti neatsakymo klaidų įtaką rezultatams. Tuo tikslu yra naudojamos tam tikros technikos. Sprendimo įtakos analizė Naudojant šią techniką, pirmiausiai stengiamasi nustatyti, ar neatsakymai gali pakeisti sprendimą. Stručio metodas Įvertinant nedalyvavusių respondentų efektą, paprasčiausia yra tarti, kad jie, girdi, tokie pat kaip ir dalyvavę respondentai, kitaip sakant, yra neatsakymų, bet nėra neatsakymų klaidos. Nedalyvavusių respondentų atranka Moksliškai daug geresnis metodas spręsti neatsakymų problemą yra protingai išleisti pinigus ir sunaudoti laiką siekiant ištirti nedalyvavusių respondentų imtį. Apklausus dalį šių respondentų, gautus duomenis galima panaudoti darant išvadas apie visus nedalyvavusius respondentus. Tendencijų analizė Užrašinėti charakteristikas tų, kurie atsakė sėkmingai perskambinus arba tolesnėje klausimynų siuntimų bangoje, po to nustatyti, ar egzistuoja koks nors ryšys tarp atsakymų pobūdžio ir klausimyno grąžinimo laiko. Viena ar kita technika turi būti pasirenkama remiantis 1) tuo, kaip stipriai iš tikro reikia įvertinti neatsakymų įtaką sprendimus, 2) laiko ir finansų ištekliais ir 3) galimybe būti suklydusiam įvertinant nedalyvavusių respondentų charakteristikas. Jei šis paskutinis teiginys turi didelę svarbą, tada patartina rasti laiko ir pinigų reikalingų nedalyvavusių respondentų tyrimui atlikti. ( DIČKUS, V. 2003, p. 165-170 ) IŠVADOS Apklausos gali būti atliekamos įvairiais metodais: asmeninis interviu, apklausa telefonu, paštu, faksu, elektroniniu būdu. Pirminiame tyrime apklausa laikoma svarbiausiu informacijos gavimo metodu. Ji apima pirminės informacijos surinkimą tiesiogiai užduodant klausimus žmonėms, leidžia įvertinti įvairių gyventojų profesionalę nuomonę tam tikrais klausimais. Stengiamasi gauti kuo tikslesnius rezultatus, kad matematiniais statistiniais metodais būtų galima įvertinti jų patikimumą. LITERATŪRA 1. DIČKUS, Vytautas. (2003) Marketingo tyrimai.Teorija ir praktika. Vilnius: Vilniaus leidybos kolegija. p.220. ISBN 9955-528-04-4. 2. NAUSĖDIENĖ, Inga. (2005) Apklausos marketingo tyrimuose. [interaktyvus]. Balandis [ žiūrėta 2007 m. lapkričio 04 d.]. Prieiga per internetą:http://www.google.lt/search?client=firefox-a&rls=org.mozilla%3Alt%3Aofficial&channel=s&hl=lt&q=apklausa+marketinge&meta=&btnG=Google+Paie%C5%A1ka. 3.PŪKAS, Tadas.(2006) Apklausos telefonu. [interaktyvus]. Liepa [žiūrėta 2007 m. Lapkričio 04 d.]. Prieiga per internetą: http://verslas.banga.lt/lt/leidinys.full/43f8de9a666e9. 4. GAIŽUTIS, Algis. (2004) Marketingo informacija ir tyrimai. [interaktyvus]. Rugsėjis [žiūrėta 2007 m. lapkričio 04 d. ]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!