Kai kurios dabartinės aplinkos apsaugos problemos, tokios kaip tarša, miškų nykimas ir dirvų erozija, jau buvo žinomos antikiniame pasaulyje. Antikinės Graikijos, majų civilizacijos žlugimas siejamas su miškų išnaikinimu, gyvulių ganiava ir dėl šių priežasčių atsiradusia intensyvia dirvų erozija. Panašūs procesai dabar vyksta Rytų Afrikos, Pietų Amerikos ir Pietryčių Azijos tropiniuose miškuose. Nukirstuose miškuose ploną derlingo dirvožemio sluoksnį nuplauna vanduo, išpusto vėjas, dirvožemis tampa nederlingas. Naikinant miškus sutrinka vandens režimas, suintensyvėja sausros ir potvyniai, mažėja biologinė įvairovė.
Daug vėliau, XVIII a. ir XIX a., pramonės ir technikos plėtojimas sukėlė daug aplinkos problemų. Industrializacijos periodu didėjantis gamtinių išteklių naudojimas, aplinkos tarša ir urbanizacija prisidėjo prie aplinkos būklės blogėjimo.
Daugeliui silpnai ekonomiškai išsivysčiusių šalių dėl išnaikintų miškų, nualintų dirvožemių, sausrų ir kitų gamtinių priežasčių trūksta maisto. Dėl bado, potvynių atsirado daug vadinamųjų “ekologinių”pabėgėlių, kurie dėl pablogėjusių aplinkos sąlygų palieka savo gyvenvietes, net peržengia kitų valstybių ribas.
Didėjant pasaulio gyventojų skaičiui, proporcingai didėjo gamtos išteklių naudojimas jų poreikiams tenkinti. Intensyviai buvo plėtojama energetika, pramonė, žemės ūkis,transportas, didėjo statybų apimtys. Žemės ūkio naudmenomis buvo paverčiami iki tol šiems reikalams nenaudojami plotai. Didelę įtaką aplinkos būklei blogėti turėjo nesaikingas miškų kirtimas, dirvožemių alinimas, vandens, oro, jūrų ir vandenynų teršimas. Per praėjusį šimtmetį aplinkos problemų tik daugėjo ir ypač – per pastaruosius 50 metų.
iki 1960m.
• Gyvūnijos ir jų buveinių apsauga
• Dirvožemio erozija
• Regioninė tarša
nuo 1960m.
• Intensyvus išteklių naudojimas
• Netobulos ir taršios technologijos
• Dykumų plotų didėjimas
• Pesticidų naudojimas
po 1970m.
• Klimato kaita
• Stratosferos ozono sluoksnio plonėjimas
• Rūgštus lietus
• Liūčiažalių miškų naikinimas
• Biologinės įvairovės mažėjimas
• Genetiškai modifikuoti organizmai
Aplinkos taršos istorinė raida
Aplinkos taršos istorinę raidą galima suskirstyti į tokius etapus:
• Nusavinamosios ūkinės veiklos etapas pasižymėjo gamtos gėrybių – uogų, žolių, šaknų, šakniavaisių, natūraliai gamtoje augančių vaisių, smulkių dirvožemio gyvūnų rinkimu,žvejyba, vėliau – stambių laukinių gyvūnų medžiokle. Etapas apima akmens amžių. Natūraliųjų gamtos gėrybių rinkimo laikotarpis truko apie 3mln. metų. Nusavinamosios ūkinės veiklos medžioklės etapu...
Šį darbą sudaro 4808 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!