Arkties vakarinės dalies tyrinėjimai

(1535–1594)
Anglų jūrininkas iš Veikfyldo, Jorkšyras. Jis įvykdė tris keliones į Ameriką, tuo metu vadintą Naujuoju Pasauliu, ieškodamas Šiaurės vakarų kelio. Visos jo kelionės baigėsi šiaurės rytų Kanadoje, netoli šiandieninės Rezoliucijos salos ir Frobišerio įlankos.
Džonas Deivis
(1550 – 1605)
Atrado Falklando salas (1592), iškojo šiaurės vakarų kelio iš Atlanto į Ramųjį vandenyną, tyrė Šiaurės Amerikos pakrantę, Grenlandijos vakarinius krantus, Labradoro pusiasalio rytinius krantus, išleido kelionių aprašymą.
Henris Hadsonas
(1570-1611)
Keletą kartų plaukė ieškoti jūrų kelio iš Atlanto į Ramųjį vandenyną palei šiaurinius Eurazijos ir Šiaurės Amerikos krantus. Per trečiąją kelionę, 1609 m., ištyrė dalį Šiaurės Amerikos pakrančių, atrado Hadsono upę. Paskutinį kartą jis išplaukė ieškoti šiaurės vakarų kelio 1610 m., atrado sąsiaurį ir įlanką, pavadintus jo vardu, bet, nespėjęs išplaukti iš įlankos, liko žiemoti jos pietinėje dalyje. 1611 m. pavasarį laivo įgula, nebenorėdama visą vasarą keliauti po šiaurės jūras, sukėlė maištą, išsodino Henrį Hadsoną, jo sūnų ir jo šalininkus. Hadsonas žuvo arktiniuose tyruose.
Viljamas Bafinas
(1584-1622)
Anglų jūrininkas ir tyrinėtojas. 1615 m. kartu su Bylot ištyrė pietinius ir vakarinius Hadsono sąsiaurio pakraščius. 1616 m., ieškodamas šiaurės vakarų kelio aplink Ameriką, plaukė (vėliau jo vardu pavadinta) Bafino įlanka. 1617-1618 m. tyrė ir matavo Raudonosios jūros ir Persijos įlankos krantus. Žuvo anglams ir persams apgulus portugalų ginamą Ormūzą prie Persijos įlankos.
Džonas Franklinas
(1786 – 1847)
Britų karalystės jūrų admirolas, Arkties tyrinėtojas, kuris pažymėjo žemėlapiuose beveik du trečdalius Šiaurės Amerikos šiaurinės pakrantės. Jis ištyrinėjo pakrantę beveik iki 36 laipsnių ilgumos, padarė svarbių atradimų apie Žemės magnetizmą. Iš paskutinės ekspedicijos į Šiaurės polių, prasidėjusios 1845 m., Dž. Franklinas nesugrįžo. Manoma, kad ekspedicijos laivus sudaužė ledynai.
Kabotas
(1450-1499)
Garsus italų jūreivis ir keliautojas. 1497 m. Kabotas išvyko į Bristolį pasiruošti pirmajai savo kelionei. Jis išvyko su vieninteliu laivu, pavadintu Matthew – mažu (50 tonų), tačiau greitu ir pajėgiu. Įgulą sudarė tik 18 žmonių. 1497 m. birželio 24 d. Džonas Kabotas išsilaipino Niufaundlende. Skyręs kažkiek laiko ištyrinėti žemėms, tikriausiai apie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!