Ateistinė filosofija

Religiją ir ateizmą konceptualiai įprasmina filosofija, o žmonių sąmonėje įsitvirtina per pasaulėžiūrą - religinę ar mokslinę. Pasitelkę gamtos mokslus, ateizmas įrodinėja religijos kaip pasaulio pažinimo instrumento nepatikimumą. Išsivystę visuomenės mokslai leidžia parodyti religijos visuomeninio vaidmens prieštaringumą bei ribotumą.Jei ateizmą suprasime tik kaip argumentuotą religijos kritiką, tai religijai išnykus, jis taps nebereikalingas. Tačiau mokslinio ir kultūrinio religijos pažinimo poreikis išliks, nes jis toks pat amžinas, kaip smalsus, tyrinėjantis žmogaus protas.
Ateizmą galima palyginti su ledkalniu.Jo antvandeninė dalis - tai religijė kritika, jos formos, būdai, argumentai, vertybės, pateikiamos kaip priešingos religijai. Povandeninė masė - tai istoriškai sąlygota mokslo pažangos, filosofijos ir bendrosios kultūros raidos, kurioje nors epochoje visuma.
Visuomenėje įsigalėjusi nuomonė, kad netikėti esant dievą reiškia būti ateistu. Tokia pažiūra neteisinga : norint tapti ateistu, nepakanka neigti atgamtišką būtį.
Dievo ar absoliuto samprata filosofijos istorijoje buvo rutuliojama ne tik atvirai, bet ir potencialiai, kai autorius iš savo filosofijos ateistinių išvadų nedaro, bet jos tiesiogiai peršasi.
Antikos filosofija yra graikų mitologijos ir Artimųjų rytų mokslinės iki filosofinės minties vaisius. Pradžioje jos dar negalima skirstyti į materialistinę ir idealistinę, religinę ir ateistinę. Pirmas senovės Graikijos mastytojas, savo filosofijoje nepalikęs vietos dievams buvo natūrfilosofas Anaksimandras (apie 610 - 546 pr. m. e.) Visų reiškinių ir daiktų pradu jis laikė neapibrėžtą medžiagą apeironą. Jis teigė, kad apeironas, esantis vienintelė visa ko atsiradimo, kaitos, nykimo priežastis. Žmogus - ne dievo kūrinys, jis išsivystęs iš kitų gyvūnų.
Anaksimandro mokinys Anaksimenas ( apie 585 - apie 525 pr. m. e. ) savo raštuose minėjo dievus, tačiau, teigdamas, jog visa ko praždžia yra oras, nedarė išimties ir jiems. Ne dievai sukūrė orą, bet oras dievus, jie tesą viena iš jo formų.
Filosofas ir dainius Ksenofanas ( apie 580 - 480 pr.m. e) ateizmo istorijai svarbus kaip pirmasis mėginimas atskleisti antropomorfinį religinių vaizdinių pobūdį. Jis teigė, kad graikų dievai yra žmogaus vaizduotės kūriniai, savo išvaizda, įpročiais, elgsena...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!