Belgija - Europos Sąjungos valstybė

BELGIJA – EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖ TURINYS ĮVADAS 3 BELGIJOS GEOGRAFIJA, SUSKIRSTYMAS IR DEMOGRAFIJA 4 ISTORIJA 5 VALDYMO SISTEMA IR POLITIKA 6 KULTŪRA 7 IŠVADOS 10 LITERATŪROS SĄRAŠAS 11 ĮVADAS Belgijos Karalystė (1 pav.) – valstybė vakarų Europoje, turinti sausumos sienas su Nyderlandais, Vokietija, Liuksemburgu ir Prancūzija, šiaurės vakaruose valstybės krantus skalauja Šiaurės jūra ir Duvro sąsiauris. Belgijos sostinė – Briuselis. Tai yra palyginti nauja valstybė, gavusi nepriklausomybę tik 1830 m., iki tol ją valdė Olandija. Dabartinės sienos nustatytos tik 1919 metais. Po Antrojo Pasaulinio karo Belgija įstojo į NATO. 1951 m. balandžio 18 d. pasirašiusios sutartį Paryžiuje šešios šalys: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Prancūzija, Vakarų Vokietija įkūrė Europos Sąjungos pirmtakę – Europos anglių ir plieno bendriją. Sutartis įsigaliojo 1952 m. liepos 23 d. Visos minėtos valstybės pasirašė Romos sutartį 1957 m. kovo 25 dieną ir įkūrė Europos Ekonominę Bendriją bei Europos Atominės Energetikos Bendriją. Belgijoje yra NATO būstinė, didžioji dalis Europos Sąjungos institucijų, įskaitant Europos Komisiją ir Europos Sąjungos Tarybą. Šioje valstybėje vyksta Europos Parlamento posėdžiai. Taigi, Belgija aktyviai dalyvavo Europos bendrijų kūrime, taip pat aktyviai tebedalyvauja Europos ir Europos Sąjungos reikaluose. Šios valstybės indėlis Europos gyvenime yra neginčijamas. Referate trumpai apžvelgsiu Belgijos istoriją, politinę sistemą, geografiją, demografiją ir kultūrą. 1 pav. Belgijos karalystės (simbolika) vėliava ir herbas. BELGIJOS GEOGRAFIJA, SUSKIRSTYMAS IR DEMOGRAFIJA Belgijos teritorija yra 30,528 km2 (vandenys sudaro 6,4%), bendras sienų ilgis yra 1385 km, pakrantės ilgis 65 km, sienos su Prancūzija ilgis yra 620 km, su Nyderlandais – 450 km, su Liuksemburgu – 148 km, su Vokietija – 167 km. Briuselis, Antverpenas, Gentas, Čarlerua (Charleroi), Liežė (Liege), Briugė ir Narmuras yra 7 didžiausi Belgijos miestai. Geografinis centras yra Nil-Saint-Vincent. Klimatas – jūrinis, daug kritulių visų sezonų metu. Vidutinė temperatūra sausį – 3°C, liepą – 18° C, vidutinis kritulių kiekis sausį 65 mm, liepą – 78 mm. 1993 m. liepos 14 dieną buvo pataisyta Belgijos konstitucija ir sukurta unikali federalinė valstybė, pagrįsta trim lygiais (2 pav.): 1. Federalinė valdžia, esanti Briuselyje. 2. Trijų kalbų bendruomenės: • Olandiškai kalbančiųjų bendruomenė, • Prancūzakalbių bendruomenė, • Vokiškai kalbančiųjų bendruomenė. 3. Trys regionai (skiriasi nuo kalbinių bendruomenių Briuselio regionu ir vokiškai kalbančios bendruomenes sritimi): • Flandrijos regionas (vyrauja olandų kalba; 6,000,000 gyventojų), • Valonijos regionas (vyrauja prancūzų kalba; 3,360,000 gyventojų), • Briuselio-sostinės regionas (dvikalbis regionas, vartojamos olandų ir prancūzų kalbos; 980,000 gyventojų). Olandų kalbą (vietinių vadinamą flamandų) vartoja 59% Belgijos gyventojų, tai sudaro apie 6 milijonus žmonių. Ši kalba vyrauja Flandrijos regione. Prancūziškai šneka 40% populiacijos, truputį daugiau nei 4 milijonai gyventojų: 3 milijonai Valonijos regione ir apie milijoną Briuselio-sostinės regione, tai sudaro 85-90% jo gyventojų. Pastarasis regionas oficialiai yra dvikalbis. Mažiau nei 1% Belgijos žmonių, apie 70 tūkstančių piliečių, kalba vokiškai ir gyvena Valonijos regiono rytuose. Flandrijos ir Valonijos regionai yra suskirstyti į 5 provincijas. Smulkiausias administracinis vienetas yra komuna. Tiek provincijos, tiek komunos yra pavaldžios atitinkamam regionui. 2 pav.: Belgijos administracinis suskirstymas. Olandiškai kalbančiųjų bendruomenė Prancūzakalbių bendruomenė Vokiškai kalbančiųjų bendruomenė Flandrijos regionas Valonijos regionas Briuselio-sostinės regionas Šioje nedidelėje valstybėje gyvena 10 419 000 žmonių. Gyventojų tankumas (342 gyv./km2) yra vienas didžiausių Europoje. 97,3% gyventojų įsikūrę miestuose, vien Briuselyje gyvena 8%. Belgijos pilietybę turi 86% gyventojų, 9% sudaro turintys Italijos, Maroko, Prancūzijos, Turkijos ar Olandijos pilietybę, 5% sudaro kitų valstybių piliečiai. Belgijos konstitucijoje numatyta religijos laisvė, ši teisė yra gerbiama ir praktikoje. 2001 m. atliktas tyrimas parodė, kad 47% gyventojų yra katalikai, islamas yra antra pagal populiarumą religiją, jo išpažinėjai sudaro – 3,5% gyventojų. Apie 98% Belgijos gyventojų yra raštingi. Išsilavinimas yra privalomas nuo 6 iki 18 metų, tačiau dauguma belgų tęsia savo studijas iki 23 metų. ISTORIJA Per pastaruosius du tūkstantmečius dabartinės Belgijos teritorijoje vyko reikšmingi demografiniai, politiniai ir kultūriniai pokyčiai. Pirmąją aprašytą šios teritorijos populiaciją sudarė Romos respublikos užkariautojai (I amžius pr. Kr.). V mūsų eros amžiuje įsiveržė germanų frankai, kurie įkūrė Merovingų karalystę, kuri VIII amžiuje tapo Karolingų imperija. Viduramžiais Žemosios šalys (Belgija, Olandija ir Liuksemburgas) buvo padalintos į daug mažų feodalinių valstybių. XIV ir XV amžiais burgundai sujungė daugelį jų ir tapo Burgundų Nyderlandais. Šios valstybės gavo autonomiją XV amžiuje ir buvo pavadintos Septyniolika Provincijų. Belgijos istorija nuo Žemųjų Šalių istorijos gali būti atskirta nuo XVI amžiaus. Aštuoniasdešimtmetis karas (1568–1648) padalino Septyniolika Provincijų į Suvienytas Provincijas šiaurėje ir Pietinius Nyderlandus pietuose. Pietinės provincijos buvo valdomos ispanų ir Austrijos Habsburgų. Pietinius Nyderlandus daug kartų bandė užkariauti prancūzai, todėl XVII-XVIII amžiais šiame regione vyko dauguma prancūzų-ispanų, prancūzų-austrų karų. Po 1794 metų Prancūzijos revoliucijos Žemąsias Šalis, įskaitant teritorijas, kurių niekada nevaldė Habsburgai, užgrobė prancūzai, taip nutraukdami ispanų-austrų valdymą regione. 1815 metais, žlugus Prancūzijos imperijai, Žemosios Šalys buvo suvienytos ir paskelbta Jungtinė Nyderlandų Karalystė. Po 1830 metų Belgijos revoliucijos buvo įkurta nepriklausoma, katalikiška ir neutrli Belgijos valstybė, kurią valdė laikinoji vyriausybė ir nacionalinis kongresas. 1831 metais, karaliui Leopoldui I įžengus į sostą, Belgija buvo paskelbta konstitucine monarchija ir parlamentinė demokratija. Belgijos neutralumas buvo pažeistas 1914 metais, kai įsiveržė vokiečiai. Antrą kartą vokiečiai užgrobė Belgija 1940 metais. Šalis buvo okupuota iki 1944-1945 metų žiemos, kai buvo išlaisvinta sąjungininkų. 1934-1951 m. karaliavo Leopoldas III, kuris pasirašė kapituliacijos aktą prieš fašistinę Vokietiją, buvo karo belaisvis, 1944 m. paliko šalį. 1950 m. grįžo ir atsisakė sosto sūnaus Bodueno labui, tuo sukledamas didžiulį gyventojų pasipiktinimą. Nuo 1993 m. Belgijos karalius yra Albertas II. VALDYMO SISTEMA IR POLITIKA Belgija yra konstitucinė monarchija ir parlamentinė demokratija, kuri po II pasaulinio karo evoliucionavo nuo unitarinės valstybės iki federacijos. Dviejų rūmų parlamentą sudaro Senatas ir Atstovų rūmai. Senatą sudaro bendruomenių, regionų atstovai bei tiesiogiai išrinkti politikai. Atstovų rūmai renkami tiesiogiai pagal proporcinę rinkimų sistemą. Belgijoje dalyvavimas rinkimuose yra privalomas. Federalinę vyriausybę formaliai skiria karalius, ji turi gauti Atstovų rūmų pasitikėjimą. Vyriausybei vadovauja Ministras pirmininkas. Konstitucija reikalauja, kad vyriausybėje būtų vienodas skaičius olandiškai ir prancūziškai kalbančių narių. Valstybės vadovas yra karalius, tačiau faktiškai valdžia priklauso federalinei, regioninėms ir bendruomenių vyriausybėms. Nuo 1970 m. politinės partijos yra pasidalijusios kalbiniu pagrindu. Tiek olandiškai kalbančiųjų, tiek prancūzakalbių bendruomenės turi partijas, priklausančias pagrindinėms politinėms srovėms – liberalų, krikščionių demokratų ir socialdemokratų. Taip pat įtaką įgauna žaliųjų bei nacionalistinės partijos. Nuo 1999 m. Ministru pirmininku yra Guy Verhofstadt (Flamandų liberalų ir demokratų partija), kuris sudarė liberalų-socialdemokratų-žaliųjų koaliciją (dažnai vadinama vaivorykštės koalicija; tai pirmoji vyriausybė nuo 1958 m., kurioje nėra krikščionių demokratų). 2003 m. rinkimuose valdančioji koalicija išlaikė savo pozicijas, sudaryta liberalų-socialdemokratų koalicija. Didelis Verhofstadt vyriausybių pasiekimas – subalansuotas biudžetas. Belgija yra tik viena iš keleto ES valstybių, kuriai pavyko tą padaryti. Pirmoji Verhofstadt vyriausybė, kurioje buvo daug žaliųjų atstovų, kreipė didelį dėmesį į aplinkos apsaugos politiką. Krikščionių demokratų nebuvimas vyriausybėje leido liberaliau išspręsti socialines problemas: buvo legalizuoti lengvieji narkotikai, įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos ir eutanazija. Abi vyriausybės vykdė aktyvią diplomatinę politiką Afrikoje, priešinosi karinei intervencijai per Irako nusiginklavimo krizę ir išleido karo nusikaltimų teisės aktus. KULTŪRA Belgijos kultūrinis gyvenimas koncentruojasi kiekvienos bendruomenės viduje. Bendri elementai yra mažai svarbūs, nes nėra dvikalbių universitetų, išskyrus Karališkąją karo akademiją, nėra bendros spaudos, nėra bent vienos kultūrinės ar mokslinės organizacijos, kuri reprezentuotų abi pagrindines bendruomenes. Belgija yra gerai žinoma dėl puikaus meno ir architektūros. Regione, kuriame yra šiandieninė Belgija, klestėjo pagrindiniai meniniai judėjimai, kurie turėjo didelės įtakos Europos menui. Mozano meno viduramžiais, ankstyvųjų nyderlandų (jų darbai apjungė viduramžių ir renesanso meną), flamandų renesanso ir baroko paveikslai bei didžioji romantizmo, gotikos, renesanso ir baroko architektūros dalis buvo pagrindinės gairės meno istorijoje. Žinomiausi vardai būtų Janas Van Aikas (Jan van Eyck), Peteris Paulas Rubensas ir Antonis Van Daikas (Anthony Van Dyck). XIX ir XX amžiuose taip pat gausu ryškių asmenybių. Adolfas Saksas 1846 metais sukūrė saksofoną. Henris Viekstempsas (Henri Vieuxtemps), Eugenijus Isajas (Eugène Ysaÿe) ir Artūras Grumikas (Arthur Grumiaux) buvo žymūs tų amžių smuikininkai. Tikriausiai, žymiausias visų laikų belgų kompozitorius yra Cezaris Frankas (César Franck). Architektūroje Viktoras Horta (Victor Horta) laikomas pagrindiniu Naujoje meno pradininku. Belgijoje gyveno žinomų romantizmo, ekspresionizmo ir surrealizmo dailininkų, tai Egidas Vaperis (Egide Wappers), Džeimsas Ensoras (James Ensor), Konstantas Permeke (Constant Permeke), Renė Magritas (René Magritte). Literatūroje žymiausi yra poetas Emilis Verharenas (Emile Verhaeren), novelistai Hendrikas Konsciencas (Hendrik Conscience) ir Džordžas Simenonas (Georges Simenon). Belgai taip pat pasižymėjo mokslo ir technologijų vystymesi. Matematikas Simonas Stevinas (Simon Stevin), anatomas Andrė Vesalijus (Andreas Vesalius), kartografas Žerardas Merkatoras (Gerardus Mercator) yra minimi tarp įtakingiausių mokslininkų, dirbusių ankstyvojo modernizmom amžiaus pradžioje. Belgai yra gavę tris Nobelio premijas fiziologijos ar medicinos srityje, tai Julijus Bordetas (Jules Bordet) 1919 m., Kornelijus Heimanas (Corneille Heymans) 1938 m., Albertas Klodas (Albert Claude) ir Kristianas De Duvas (Christian De Duve) 1974 metais. Ilja Prigožinas (Ilya Prigogine) gavo chemijos Nobelio premiją 1977 metais. Belgijoje svarbų vaidmenį kultūriniame gyvenime atlieka liaudies festivaliai, kurie vyksta įvairiuose regionuose ir bendruomenėse. Kai kurių festivalių ištakos siekia XV-XVI amžius. Taip pat Belgija yra garsi savo virtuve. Nacionalinis patiekalas yra kepsnys (arba moliuskai) su bulvytėm fri ir salotomis. Belgai labai mėgsta vaflius ir bulvytes fri, gamina daugiau nei 500 rūšių alų. Taip pat belgai yra žymūs šokolado gamintojai, jų firmos Neuhaus ir Côte d'Or garsėja visame pasaulyje. Belgijoje minimų nacionalinių švenčių sąrašas pateikiamas 1 lentelėje. Šioje valstybėje taip pat švenčiama Trys karaliai (sausio 6), šv. Valentino diena (vasario 14), Vėlinės (lapkričio 2), švento Nikolajaus diena (gruodžio 6), tačiau jos nėra valstybinės šventės. 1 lentelė: Belgijos nacionalinės šventės ir jų datos. Šventė Data Naujųjų metų diena Sausio 3 Velykos varijuoja Velykų pirmadienis varijuoja Darbo diena Gegužės 1 Jėzaus kilimo į dangų diena šestas ketvirtadienis po šv. Velykų Sekminės septintas sekmadienis po šv. Velykų Sekminių pirmadienis septintas pirmadienis po šv. Velykų Flamandų bendruomenės diena Liepos 11 Valstybės diena (Leopoldo I įžengimas į sostą) Liepos 21 Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė Rugpjūčio 15 Belgijos prancūzų bendruomenės diena Rugsėjo 27 Visų šventųjų diena Lapkričio 1 Paliaubų diena (oficialios Pirmojo Pasaulinio karo pabaigos metinės, 1918 11 11) Lapkričio 11 Belgijos vokiečių bendruomenės diena Lapkričio 15 šv. Kalėdos Gruodžio 25 IŠVADOS 1. Belgijos Karalystės administracinis suskirstymas: federalinė valdžia (esanti Briuselyje), trys kalbų bendruomenės (olandų, prancūzų, vokiečių), trys regionai (Flandrijos, Valonijos, Briuselio-sostinės). 2. Olandų (flamandų) kalba šneka 59%, prancūzų – 40%, vokiečių mažiau nei 1% Belgijos gyventojų. 3. Belgijos piliečiai sudaro 86% populiacijos, 47% gyventojų yra katalikai. 4. Belgijos valdymo sistema yra konstitucinė monarchija ir parlamentinė demokratija. 5. Valstybės vadovas yra karalius, tačiau faktiškai valdžia priklauso federalinei, regioninėms ir bendruomenių vyriausybėms. 6. Belgijos piliečiai yra pasižymėję meno, mokslo ir technikos srityse. Šioje valstybėje gyvenę ir dirbę asmenys yra gavę 4 Nobelio premijas. 7. Belgija garsėja šokolado ir daugiau nei 500 alaus rūšių gamyba. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Principia Cybernetica Web – [žiūrėta 2006 12 15]. Prieiga per internetą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!