Bendroji užsienio ir saugumo politika

Bendroji užsienio ir saugumo politika pradėta kurti Šaltojo karo metais, kadangi, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Vakarų Europa buvo bejėgė tiek kariniu, tiek ekonominiu požiūriu. Didelį pavojų kėlė Europos viduryje dislokuota Raudonoji armija, taip pat galimas Vokietijos, kaip totalitarinės valstybės atgimimas – abi problemos, keliančios nesaugumo jausmą gerokai nusilpusioms Europos valstybėms. Tai skatino Vakarų Europos valstybes imtis bendrų veiksmų saugumui užtikrinti. Šaltajam karui pasibaigus, tokia būtinybė neišnyko. Pasaulis pergyveno Persų įlankos karą, buvusios Jugoslavijos krizę, destabilizaciją buvusioje SSRS.
Kiekviena šalis atskirai vargu ar gali reikšmingai prisidėti prie šių ir panašių problemų sprendimo, o šalys, susivienijusios į Sąjungą, pajėgia pasipriešinti iškilusioms grėsmėms. Tai Bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) esminis pranašumas krizinėse situacijose. Ekonominė integracija skatina poreikį turėti analogiškus tikslus užsienio prekyboje, standartizacijoje ir kitose srityse, o bendros vertybės skatina jas bendrai ir ginti.
4. Amsterdamo sutartimi BUSP srityje įdiegtos naujovės.
Rašto darbe didžia dalimi remiamasi E. Vareikio publikacija Europos Sąjunga: Bendroji užsienio ir saugumo politika (2000), kurioje jis rašo apie Bendrosios užsienio ir saugumo politikos prigimtį ir atsiradimo istoriją, principus ir veikimą, BUSP tikslus ir instrumentus.
Šiame rašto darbe remiamasi Z. Petrausko publikacija Kai kurių veiklos sričių reglamentavimas Europos Sąjungos teisėje – problemos ir aktualijos (2002) bei D. Žalimo publikacija Europos Sąjungos Bendrosios gynybos politikos teisiniai aspektai (2002). Z. Petrauskas nagrinėja Europos Sąjungos (ES) Bendrosios užsienio ir saugumo politikos raidą nuo Europos politinio bendradarbiavimo (1970 m.) iki Lakeno viršūnių susitikimo 2001 m. gruodžio 15 d. priimtos Deklaracijos, suformulavusios Europos Sąjungos ateities svarbiausias spręstinas problemas; Bendrosios gynybos politikos (BGP) teisinius aspektus, ES Bendrosios gynybos politikos ištakas ir teisinio reguliavimo raidą. D. Žalimas rašo apie ES Bendrosios gynybos politikos ištakas ir teisinio reguliavimo raidą, ES BGP institucinę ir teisinę reformą; apie Vakarų Europos Sąjungą (VES) kaip ES gynybinį komponentą, VES institucijas ir operacinį mechanizmą.
Taip pat naudotasi šaltiniais: E. Regelsbergerio straipsniu Bendroji užsienio ir saugumo politika (1999), kuriame...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!