CIA ir KGB įtaka supervalstybių šaltojo karo užsienio politikai

Vilniaus universitetas TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ IR POLITIKOS MOKSLŲ INSTITUTAS Tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro programa RAMUNĖ RAZMAITĖ I kurso studentė CIA IR KGB ĮTAKA SUPERVALSTYBIŲ ŠALTOJO KARO UŽSIENIO POLITIKAI RAŠTO DARBAS Vilnius, 2007 m. vasaris 15 d. PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas darbas ,,CIA ir KGB įtaka supervalstybių šaltojo karo užsienio politikai“ yra: 1. Atliktas savarankiškai ir nėra pateiktas kitam kursui šiame ar ankstesniuose semestruose. 2. Nebuvo naudotas kitame Institute/Universitete Lietuvoje ir užsienyje. 3. Nedaro nuorodų į kitus darbus, jeigu jie nėra nurodyti darbe. 4. Pateikia visą panaudotos literatūros sąrašą. Ramunė Razmaitė Planas Įvadas.................................................................................................................................................. 4 1. Informacijos ir žvalgybos įtaka užsienio politikai.......................................................................... 5 2. KGB struktūra, paskirtis ir įtaka SSRS užsienio politikai.............................................................6 2.1. Pagrindinės KGB funkcijos ir struktūra………………………………………….6 2.2. KGB žvalgybos užsienyje padalinių funkcijos ir įtaka užsienio politikai .............7 2.3. KGB įtaka užsienio politikai...................................................................................9 3 CIA struktūra, paskirtis ir įtaka JAV užsienio politikai............................................................ .....12 3.1. CIA funkcijos ir tikslai..........................................................................................12 3.2. CIA struktūra.........................................................................................................13 3.3. CIA kritika ............................................................................................................14 3.4. CIA operacijos ir įtaka užsienio politikai..............................................................16 4. CIA ir KGB palyginimas.............................................................................................................. 17 Išvados............................................................................................................................................... 18 Literatūros sąrašas............................................................................................................................. 20 Įvadas Pasibaigus II pasauliniam karui atrodė, jog slaptųjų agentų nebereikės. Tačiau didėjant branduolinio karo grėsmei ir įtemptiems santykiams tarp supervalstybių, slaptųjų tarnybų poreikis ir reikšmė smarkiai išaugo. Pasibaigus Šaltajam karui daugelis slaptų dokumentų tapo prieinami, o buvę agentai atvirai prabilo apie specialiųjų tarnybų veiklą. Šis atvirumas leido geriau suprasti slaptųjų tarnybų veiklą šaltojo karto metu ir geriau įvertinti jų įtaką supervalstybių užsienio politikai bei jų priimamiems sprendimams. Yra aiškinančių, kad Šaltojo karo metu kova iš esmės vyko ne tarp JAV ir SSRS, bet tarp jų pagrindinių žvalgybos tarnybų, t.y. tarp Central Intelligence Agency ir Komitet Gosudarstvenoj Bezopasnosti. JAV ir SSRS žvalgyba rinko informaciją, kuri Šaltojo karo metu turėjo didelę įtaka priimant sprendimus, tad iš esmės buvo varžomasi dėl informacijos. Teisingos informacijos turėjimas ir kontroliavimas užtikrina pranašumą, leidžia pažinti priešininką ir įgalina priimti gerus sprendimus. Suprasti kaip ir kodėl JAV ir SSRS vykdė būtent tokią užsienio politiką šaltojo karo laikotarpiu galima išsiaiškinus kokią informaciją kiekviena supervalstybių turėjo, ką žinojo ar ko nežinojo apie savo priešininkę. Šio rašto darbo tikslas įvertinti CIA ir KGB tarnybų įtaką supervalstybių užsienio politikai, atsižvelgiant į tai, jog informacija buvo svarbus veiksnys Šaltojo karo užsienio politikos procese. Pagrindiniai uždaviniai: apibrėžti KGB ir CIA tarnybų struktūras, funkcijas, parodyti jų paskirtį, atskleisti slaptųjų tarnybų įtaką užsienio politikos formavime bei įgyvendinime bei palyginti KGB ir CIA pagrindinius bruožus ir veikimo principus. Tyrimo objektas-CIA ir KGB struktūra, funkcijos ir veikla. Tyrimo problema. Tiek CIA, tiek KGB slaptosios tarnybos rinko informaciją, vykdė kontržvalgybą, jų surinkta informacija vienaip ar kitaip įtakojo užsienio politiką ir t.t. tačiau be panašumų tarp jų esti ir įvairių skirtumų. Tad šiame rašto darbe bus bandoma išskirti ne tik CIA ir KGB pagrindinius bruožus ir panašumus bet ir skirtumus. Abi supervalstybės Šaltajame kare siekė būti pranašesnės, atitinkamai varžėsi ir slaptosios tarnybos. Ir nors Sovietų Sąjunga žlugo, tai dar nereiškia, jog KGB buvo kažkuom silpnesnė už CIA, galbūt netgi atvirkščiai, būdama seniausia slaptoji policija pasaulyje turėjo daug daugiau patirties nei kt. slaptosios tarnybos. Šiame rašto darbe bus bandoma atskleisti kaip slaptųjų tarnybų pateikta informacija darė įtaka supervalstybių užsienio politikai per valstybių vadovų sprendimams, ir kokios buvo tų sprendimų pasėkmės. 1. Informacijos ir žvalgybos įtaka užsienio politikai Informacija naudinga tada, kai ji paverčiama atitinkamu žinojimu, kuris sąlygoja tam tikro politinio sprendimo priėmimą. Esant dideliam informacijos kiekiui valstybių vyriausybėms yra labai svarbu gauti teisingą ir naudingą informaciją. Tad svarbu ne tik surinkti informaciją bet ją rūšiuoti, atrinkti svarbiausią, analizuoti ir pan. Tik surinkus pakankamai informacijos ir sugebėjus ją apdoroti valstybė gali priimti teisingus sprendimus. Akyvaizdu, jog valstybė, kuri žino daugiau apie savo priešininkės galimybes, įgyja pranašumą ir todėl gali planuoti situacijos vystymasi ir imtis veiksmų garantuosiančių jai sėkmę. Slaptosios tarnybos kaip tik ir pasitarnavo informacijos rinkimui analizavimui bei apdorojimui. Todėl neveltui sakoma, jog Šaltojo karo kovą tarp JAV ir SSRS geriausiai iliustruoja kova tarp jų pagrindinių žvalgybos tarnybų, t.y. tarp Central Intelligence Agency ( CIA ) ir Komitet Gosudarstvenoj Bezopasnosti ( KGB ). SSRS ir JAV formuodamos savo užsienio politiką Šaltojo karo metais rėmėsi specialiosiomis tarnybomis t.y. KGB ir CIA. Specialiųjų tarnybų darbas yra informacijos rinkimas ir jos analizė, o ne situacijos vystymosi prognozavimas. Tačiau nereikia pamiršti, kad analitikai neretai, nors ir nesąmoningai, žvelgia į kitą šalį iš savo kultūros ir vertybių sistemos, o tai gali sąlygoti iškreiptą situacijos suvokimą ir trukdyti jos prognozavimui. Tad konkrečios šalies žvalgybos tarnybų informacijos apdorojimas turi nacionalinių ypatumų. Pasekmės neretai išryškėja tik po kurio laiko ir ne visada gali būti siejamos su konkrečiu lyderiu ar sprendimu. Už uždelsto veikimo nesėkmes gali tekti atsakyti lyderiui, kuris yra tik tos klaidos paveldėtojas. Žvalgyba yra informacijos surinkimas, jos patikimumo įvertinimas ir atskirų faktų apjungimas į visumą. Faktas įgauna realią vertę tik konkrečiam kontekste, o atskiri ir nesusieti faktai nieko nereiškia. Iš esmės žvalgų darbas susiveda į reikiamos informacijos ieškojimą ir jos apdorojimą. G. Počepcovas išskiria keturias žvalgybos proceso pakopas1: 1) Darbas su faktais: surinkimas, patikimumo įvertinimas. 2) Darbas su žinančiais faktus: verbavimas, apklausa, specialiųjų tarnybų įvaizdžio kėlimas. 3) Faktų skleidimas: propaganda, politinės akcijos, masinės informacijos priemonių pritaikymas. 4) Faktų perdavimas. 2. KGB struktūra, paskirtis ir įtaka užsienio politikai 2.1. Pagrindinės KGB funkcijos ir struktūra KGB (rus. КГБ, Комитет Госсударственной Безопастности, liet. Valstybės saugumo komitetas) – Sovietų Sąjungos specialioji tarnyba, įkurta 1954 m. kovo 13 d. KGB pakeitė nuo 1917 metų veikusią ČK. ČK buvo pirmoji sovietų slaptosios policijos ir žvalgybos tarnyba – Rusijos ypatingoji komisija kovai su kontrrevoliucija ir sabotažu. Nuo 1922 m. jos funkcijas perėmė GPU, dar vėliau OGPU (nuo 1922 m. gruodžio), NKVD (nuo 1934 m.), NKGB (nuo 1941 m.), MGB (nuo 1946 m.), MVD (nuo 1953 m.) ir galiausiai KGB (1954-1991). Iš esmės keitėsi tik tarnybos pavadinimas, nes darbo priemonės, būdai ir pagrindiniai principai išliko. Pagal 1977m. Sovietų Konstituciją Ministrų Taryba turėjo koordinuoti ir vadovauti ministerijų ir vyriausybės komitetų, įskaitant ir KGB veiklą. Ir nors formaliai KGB buvo pavaldi SSRS Ministrų Tarybai, tačiau faktiškai saugumo komitetą kontroliavo tik SSKP CK Politinis biuras. Be Politbiuro leidimo KGB negalėjo vykdyti jokių svarbesnių operacijų. Beje narystė Partijoje buvo kone universalus reiškinys tarp KGB narių2. Praktikoje KGB turėjo daugiau autonomijos negu bet kuri kita vyriausybinė įstaiga. Ši institucija buvo centralizuota ir pasižymėjo griežta kontrole iš viršaus. Centras griežtai prižiūrėdavo visų padalinių vykdomas operacijas, palikdama tik minimalią autonomiją politikos klausimas ar atrenkant kadrus. Be to, net vietiniai KGB organai buvo tik minimaliai įsitraukę į KGB vykdomas operacijas jų vietinėje teritorijoje. Centralizuotumą geriausiai iliustruoja faktas, kad regioninės KGB šakos nebuvo pavaldžios regioniniams sovietų lyderiams, tik KGB hierarchijai. KGB vyriausiąjį vadovą formaliai paskirdavo vyriausiasis Sovietų lyderis, bet faktiškai jį išrinkdavo Politbiuras3. Svarbiausius sprendimus priimdavo KGB kolegiumas (kolektyvinis vadovavimo organas), susidedantis iš pirmininko, vicepremjero ir kai kurių KGB valdybų pirmininkų. Kaip valstybinio komiteto turinčio ministerijos statusą, jos pareigos ir teisės buvo išdėstytos statute, kurį patvirtino Ministrų Taryba. KGB statutas priešingai nei kitų vyriausybinių ministerijų statutai nebuvo išspausdintas. Sovietų administracinis įstatymas visgi pateikė keletą trumpų formuluočių apibūdinančių KGB funkcijas ir rolę. KGB paskirtis buvo apsaugoti šalį nuo užsienio šnipų ir agentų, demaskuoti ir ištirti politinius bei ekonominius piliečių nusikaltimus, saugoti Sovietų Sąjungos valstybinę sieną bei valstybines paslaptis. Kitaip sakant KGB turėjo neutralizuoti grėsmes valstybei net užkirsdama kelią nepriimtinoms politinėms nuomonėms bei socialiniam elgesiui. Tam reikėjo vykdyti totalinį gyventojų sekimą, šnipinėti užsienyje (žvalgyba, kontržvalgyba), neutralizuoti, kontroliuoti, persekioti ir prireikus vykdyti represijas prieš SSRS režimo priešininkus bei jų veiklą, saugoti SSRS komunistų Partijos vadovybę. 1991m. griūnant Sovietų Sąjungai buvo mėginama transformuoti KGB, buvo net pasisakančių už šios tarnybos panaikinimą. Yuri P. Valasov pritaręs KGB panaikinimui teigė, kad KGB nėra tarnyba, ji tikra pogrindinė imperija, kuri iki šiol dar neišdavė savo paslapčių išskyrus tas mirtis, kurios jau buvo atskleistos4. 2.2. KGB žvalgybos užsienyje padalinių funkcijos ir įtaka užsienio politikai KGB vaidino svarbų vaidmenį vykdant Sovietų užsienio politikos tikslus, kadangi vadovavo šalies žvalgybai ir kontržvalgybai. KGB Pirmoji Vyriusioji Valdyba buvo atsakinga už KGB operacijas užsienyje. Taip pat ji buvo atsakinga už visą Sovietų slaptą ir nelegalią veiklą užsienyje, išskyrus tarptautinį karinį šnipinėjimą už kurį atsakinga buvo GRU. Vienas iš KGB tikslų vykdant operacijas užsienyje Šaltojo karo metu buvo Partijos planų realizavimas praktikoje taip susilpninant kitų šalių gynybinę galią tiek karine, tiek moraline prasme. Vakarai dažnai neįvertindavo KGB Pirmosios vyriausios valdybos galimybių ir pavojaus, kurį jų demokratijoms kelė šio KGB padalinio agentų veikla. Visa tai didžia dalimi palengvino Sovietų Sąjungai įgyvendinti savo tikslus. KGB Antroji Vyriausioji Valdyba taip pat atliko svarbų vaidmenį užsienio žvalgyboje. Ji verbuodavo agentais užsieniečius apsistojusius Sovietų Sąjungoje. Taip pat atsakė už kontržvalgybą, tiksliau atskleisdavo užsienio slaptųjų tarnybų bandymus užverbuoti Sovietų piliečius. Garsiausia dvigubo agento Aldrich Ames, kuris būdamas CIA pareigūnu nuo 1985 m. šnipinėjo SSRS naudai. Jo dvigubo agento darbas nesibaigė net žlugus SSRS, kadangi jis toliau šnipinėjo Rusijos naudai5. Nelegalų Valdyba kitaip Valdyba S, apmokydavo ir vadovaudavo KGB pareigūnams paskirtiems į užsienį po padirbta tapatybe. Šio padalinio personalas dirbdavo užsienyje arba kaip nelegalai, arba po diplomatine priedanga. Kas įdomiausi buvo atvejų kai agentai su padirbta tapatybe metų metus gyveno svetimoje šalyje. Mokslinė ir Techninė Valdyba arba Valdyba T buvo įkurta 1963m. tam, kad SSRS galėtų greičiau įgyti ir pritaikyti Vakarų karines ir industrines technologijas. Šio padarinio darbuotojai dirbo daugelyje Sovietų ambasadų visame pasaulyje. Planavimo ir Analizavimo Valdyba kitaip Valdyba I įkurta 1969m. peržiūrėti ir išanalizuoti praeities operacijas. Tokia analizė turėtų padėti suprasti senas klaidas ir tarnauti ateityje kaip gairė būsimų operacijų tobulinimui. Be to šiame departamente dirbdavo senesni ar nebetinkami tarnybai pareigūnai. Informacinė Tarnyba arba Specialioji Tarnyba I buvo atsakinga už Pirmos Vyriausiosios Valdybos surinktos informacijos sutvarkymą ir platinimą. Techninės Valdybos surinkta techninė žvalgybos informacija šiam padaliniui nepriklausė. Ši tarnyba buvo atsakinga už savaitinį žvalgybinės informacijos santraukos Partijos lyderiams pristatymą bei vadovų instruktažą ir informacijos pateikimą ruošiantis pasirašyti tarptautines sutartis. Šios Tarnybos pateikta informacija nebūdavo įvertinta ar interpretuota ir nepateikdavo jokių išvadų, ši užduotis likdavo vyriausiams Partijos lyderiams. Kontražvalgybos Tarnyba arba Specialioji Tarnyba II įkurta atremti užsienio žvalgybai, ir jos siekiams įsiskverbti, bei užtikrinti saugumą tų pareigūnų, kurie buvo įpareigoti stebėti Sovietų civilius apsistojusius užsienyje ( pvz. korespondentus, prekybininkus ir pan.) Dezinformacijos departamentas arba Departamentas A buvo atsakingas už neteisėtas ir slaptas kampanijas, kuriomis siekta paveikti užsienio vyriausybes ar viešąją nuomonę, taip pat įtakoti ir formuoti tiek individų tiek grupių nuomonę, ypač tą kuri priešiška Sovietų interesams. Sovietai siekė paveikti viešąją nuomonę, kad galėtų kontroliuoti visuomenę ir pasiekti savo tikslų. Sovietai suprato, jog viešosios nuomonės formavimas ir suvokimas dažnai yra toks pat svarbus kaip ir realybė6. Užsienio politika rėmėsi ,,Aktyviosiomis priemonėmis“. Tai taip vadinamos slaptos ar klaidinančios operacijos, kuriomis rėmėsi sovietų užsienio politika. Tai ne šnipinėjimas, ne kontražvalgyba ir ne tradicinė diplomatinė ar informacinė veikla. ,,Aktyviųjų priemonių“ esmė-klaidinimas ir pagaulė, ir jos dažniausiai, bet ne visada buvo vykdomos slaptai. Šiomis operacijomis KGB stengėsi paveikti Vakarų demokratijų vidaus ir užsienio santykius. Už jų vykdymą buvo atsakingas KGB vyriausiosios valdybos padarinys –Tarnyba A, glaudžiai bendradarbiavusi su Komunistų Partijos Centro komiteto Tarptautinių reikalų skyriumi. Operacijų vykdytojai dažniausiai slėpdavo ryšius su KGB. Aktyviąsias priemones remdavo ir jas vykdydavo visos sovietų agentūros ir atstovybės užsienyje. Tai buvo daroma įvairiais būdais: dezinformuojant, sąmoningai ir apgalvotai klaidinant visuomenę bei valdžios atstovus, klastojant dokumentus, pajungiant vietines komunistų partijas specifinėms politinėms akcijoms Sovietų Sąjungos naudai ir propagandos kampanijoms vykdyti. Taip organizuojamos kampanijos atrodydavo esančios vietinės, tačiau jas inspiruodavo Maskva7. Vykdomasis Departamentas arba V Departamentas buvo atsakingas už ,,juodžiausius darbus‘‘ ( mokrie dela)- už žmogžudystes, grobimus, sabotažus ir diversijas, neišvengiančias kraujo praliejimo. KGB reprezentuoja savarankišką instituciją, kuri turėjo tik jai būdingą profesinį ir organizacinį identitetą ir ypač stiprią dvasią ( esprit de corps). To pasekoje, KGB neabejotinai turėjo savo nuomonę politiniais klausimais, kuri ne visada sutapdavo su kariuomenės ar Partijos nuomone. Tačiau kadangi KGB lyderiai dalyvavo priiminėjant sprendimus kartu su Partija jos nuomonė dažnai prisitaikydavo ir pritardavo Partijai. Andropov`o, kuris penkioliką metų vadovavo Valstybės Saugumo Komitetui, paskyrimas Generaliniu Sekretoriumi 1982m. geriausiai iliustruoja Partijos-KGB simbiozę8. KGB žvalgybinė veikla Vakaruose ypač suaktyvėjo po 1972m. prasidėjus détente. Atšilimo metas pasižymėjo Sovietų ir Rytų Europos diplomatų, kultūrinių ir komercinių veikėjų antplūdžiu į JAV ir kitas Vakarų šalis. KGB pareigūnai ir jų Rytų Europos kolegos šnipinėjo po įvairiomis priedangomis, tokiomis kaip diplomatinė, žurnalistinė. Pasitarnaudavo prekybininkų, studentų priedanga ir pan. Pirmoji Vyriausioji Valdyba neturėjo jokių sunkumų verbuojant naujus agentus, kadangi aukšti atlyginimai, karinis rangas ir galimybė išvykti ir gyventi užsienyje vyliojo daug jaunų žmonių, kurie noriai rinkdavosi šia specialybę9. Be to KGB gerai sekėsi kontržvalgyba t.y. vakarų agentų ypač iš JAV verbavimas. Dvigubas agentas Dž. Bleikas išdavė KGB apie amerikiečių ir britų Berlyne vykdomą operaciją „Auksas“, ko pasekoje Valstybės saugumo komitetas visus metus klaidino JAV ir Didžiosios Britanijos vyriausybes. Ši operacija pradėta vykdyti 1953 metais Berlyne, o ją finansavo JAV. Operacijos esmė buvo po Berlynu išrausti tunelį ir nutiesti telefoninių pokalbių pasiklausymo liniją iš Vakarų Berlyno į SSRS bei Varšuvos pakto valstybių kontroliuojamą Berlyno dalį ir taip sužinoti, kas dedasi Rytų Vokietijoje bei Sovietų Sąjungoje. 2.3. KGB įtaka užsienio politikai SSRS kaip totalitarinė valstybė, užsienio politiką vykdė pagalbon pasitelkdama karinę galią, bei slaptąją policiją. KGB dalyvaudavo tiesiogiai priiminėjant svarbiausius užsienio politikos sprendimus, kadangi jos vadovai neretai budavo Politbiuro nariai. Tuo pačiu metu KGB prisidėdavo ir netiesiogiai formuojant užsienio politiką t.y. kaip politikos vykdytojas, informacijos tiekėjas, sprendimų, alternatyvų bei idėjų siūlytojas. Pavyzdžiui, kai Kremlius 1968m. nusprendė įsiveržti į Čekoslovakiją, KGB vadovas Andropov, įtakojo reikšmingų sprendimų priėmimą. Visų pirma todėl, kad KGB rinko, tikrino ir interpretavo informaciją be to buvo pagrindinis žvalgybinės informacijos tiekėjas Sovietų vadovybei. Manoma, kad KGB pritarė šiai invazijai, dėl baimės, kad riaušės galėtų paplisti po visą Sovietų Sąjungą. Be to Čekoslovakijos reformistų pastangos reorganizuoti savają saugumo policiją statė į pavojų KGB vykdomas operacijas Čekoslovakijoje. Negana to, KGB pateikė žvalgybinius duomenis įrodinėdama, jog Čekoslovakija ruošėsi kontrarevoliucijai. Tačiau Andropov ne visada pritarė karinei intervencijai, kaip geriausiam tarptautinių problemų sprendimo būdui. Manoma, jog jis buvo tarp tų, kurie prieštaravo karinei intervencijai į Afganistaną 1979m. bei Lenkiją 1980-1981m10. Taip išėjo, jog šių krizių laikotarpis sutapo su laikotarpiu, kai KGB mėgino mobilizuoti Vakarų Europos visuomenės viešąją nuomonę prieš NATO planus įvesti vidutinio nuotolio raketas Europoje. J. Andropov KGB pirmininku tapo 1967m. ir vadovavo šiai institucijai 15m. V. Chebrikov nuo1967m. ėjo vicepirmininko pareigas, o KGB vadovu 1982m. Jis neturėjo tokios užsienio politikos patirties kaip Andropov, tačiau paskirtas Politbiuro nariu, gavo svarų balsą užsienio politikos klausimais. Chebikov`as tapęs KGB galva dažnai keliavo po Rytų Europos šalis taip išreikšdamas savo tiesioginį susidomėjimą KGB operacijomis už Sovietų Sąjungos sienų ir parodydamas savo pritarimą Sovietų propagandai užsienyje, kas leidžia numanyti apie KGB įsipareigojimus užsienio politikai. V.Kriuchov, kuris 1988m. tapo KGB galva, ilgą laiką buvo Pirmosios Vyriausiosios Valdybos, atsakingos už KGB operacijas užsienyje, vadovu, kas įrodo jo aktyvų įsitraukimą į operacijų užsienyje reikalus11. KGB turėjo daug platesnius įgaliojimus nei CIA. Ji kontroliavo spaudos ir televizijos pateikiamą informaciją, žurnalistų ir artistų veiklą, o KGB atstovai užimdavo svarbiausius postus rašytojų sąjungoje. Kita svarbi KGB užduotis buvo pateikti informaciją vadovybei apie disidentinius judėjimus ir politines nuotaikas ir nuomones visos Sovietų visuomenės mastu. Tai suteikė galimybę KGB įtakoti politiką, kadangi patys Sovietų lyderiai neturėjo tiesioginės informacijos apie disidentų veiklą ir kitaip manančius, ar nepritariančius sistemai. Būtent todėl Sovietų vadovai buvo pririšti prie KGB pateikiamos informacijos, jos įvertinimo, statistikos ir įvairių grupuočių palaikymo. Tačiau KGB prarado informacijos monopolį apie šalies politines nuotaikas, kai Gorbačiovas paskelbė glasnost, tada šalies gyventojai patys pradėjo dažniau reikšti savo nuomonę spaudoje. Ir visgi, KGB surenkamos informacijos svarba išliko, kadangi tiesioginė politinės sistemos kritika ir toliau liko uždrausta. Kitas svarbus KGB bruožas buvo kasdienių politinių sprendimų priėmimas, kai tuo tarpu Politbiuras tik numatydavo ateities politikos gaires. Partijai taip buvo paranku, kadangi KGB likdavo atsakinga ir galėdavo būti kaltinama nukentėjus piliečiams, ar kylant nepasitenkinimams. Kitas KGB uždavinys buvo užtikrinti Sovietų Sąjungos integralumą, vienybę, bei visišką paklusimą Maskvai. Visų ne-rusiškų valstybių troškimas bet kokiai nepriklausomybei buvo slopinams. KGB ir jos protėviai visą laiką buvo tarpininkai tarp Maskvos ir kitų tautybių respublikų. Pavergtoms šalims KGB tapo priespaudos simboliu12. Žlugus Sovietų Sąjungai archyvuose buvo rasta korespondencija tarp ne Rusiškų tautybių respublikų ir KGB13. Visgi, žiūrint iš laiko perspektyvos KGB neretai kaltinama prisidėjusi prie SSRS žlugimo. Visų pirma jos pirmininkas V. Kriuchov 1990m. pateikdavo Gorbačiovui susirūpinimą keliančią dezinformaciją ir slapta ruošėsi jėgos panaudojimui Baltijos šalyse. Šie V. Kriukov veiksmai dar labiau apsunkino ir taip jau nestabilią situaciją užkirsdama kelią bet kokiems kompromisams su opozicija ir nacionaliniais judėjimais14. Manoma, kad Andropov nujautė SSRS žlugimą ir manė esant reikalui transformuoti sustingusią SSRS ekonomiką bei politiką užtai šį uždavinį patikėjo Gorbačiovui. Tačiau Kriukov pritarė tik ekonominėms reformoms. KGB lyderis nepritarė nei politinėms reformoms, nei mažiausiam laisvių praplėtimui. KGB ir Gorbačiovo tikslai dėl korupcijos mažinimo ir disciplinos palaikymo sutapo, tačiau glasnost ir demokratizatsyia sukėlė KGB nepasitenkinimą, nes viešumon pradėjo kilti jos nusikaltimai, pradėti tyrimai, ir pradėtas kvestionuoti jos tolesnis reikalingumas ir egzistavimas. Taip pirmą kartą per visą egzistavimo istoriją KGB pajuto poreikį gintis15. Šito pasekoje KGB vyresnybė pradėjo teigti, jog glasnost Sovietų Sąjungą daro pažeidžiamą, kuom tikrai pasinaudos Vakarai bei Vakarų slaptosios tarnybos. 1988m. Chebrikov laikraštyje Pravda teigė, kad perestroika yra pavojinga ir ja siekiama sugriauti egzistuojančią tvarką ir Sovietų Sąjungą16. Pagrindinis KGB tikslas visą laiką buvo išlaikyti valdantį Partijos vaidmenį. Ryšiai tarp Partijos ir KGB užtikrino, kad KGB netaptų vis galingesne ir įtakingesne, tačiau tai iššaukė KGB skilimą ir silpimą, ko pasekoje žlugo Komunistų Partija, o galiausiai SSRS. 3. CIA struktūra, paskirtis ir įtaka JAV užsienio politikai 3.1. CIA funkcijos ir tikslai. CIA įkurta 1947m. Nacionalinio Saugumo Aktu pasirašytu prezidento Trumeno. Ši institucija turėjo būti tiesiogiai kontroliuojama prezidento. Jos užduotis-rinkti žvalgybinę informaciją ne tik oficialiai ir legaliai per diplomatines atstovybes, bet ir slapta įskaitant ir nelegalius metodus. CIA yra JAV Žvalgybinės Bendruomenės ( Intelligence Community) dalis, kuriai vadovauja Direktorius Nacionalinei Žvalgybai Director of National Intelligence (DNI). JAV Žvalgybos bendruomenės (tai, kas šiandien vadinama Žvalgybos bendruomene – Intelligence Community, – susiformavo ir vystėsi Šaltojo karo metu) narys yra federalinės vyriausybės agentūra, įstaiga, biuras ar kitokia organizacija, priklausanti vykdomosios valdžios šakai ir vykdanti nacionalinės žvalgybos funkcijas17. IC sudaro daugybė organizacijų, kurios skirstomos į priklausančias gynybos departamentui ir jam nepriklausančias. CIA yra nepriklausoma nuo Gynybos departamento organizacija, kuri atsakinga Prezidentui, NSC bei Kongresui. Tokia sąlyginė CIA autonomija buvo grindžiama noru sukurti tokią pat galingą slaptąją tarnybą, kaip sovietų KGB, kuri jau atlikinėjo įvairias operacijas visame pasulyje, o tam reikėjo panašios sistemos. CIA tinklas išsiplėtęs po visą pasaulį, teikia užsienio žvalgybinę informaciją įvairiais nacionalinio saugumo klausimais priimantiems nacionalinės politikos sprendimus. Centrinės Žvalgybos Valdybos pirminė funkcija buvo rinkti ir analizuoti informaciją apie užsienio šalis, korporacijas, asmenis, vietas, įvykius, veiklą. Ši informacija privalėjo buti išanalizuota ir persiūsta Vyriausybei. Antrinė funkcija buvo propagandos skleidimas ir visuomeninės nuomonės įtakojimas. Tiek teisinga, tiek klaidinga informacija atvirai ar netiesiogiai buvo platinama siekiant įtakoti užsienio valstybių sprendimų priėmimą JAV naudai. Trečioji funkcija, susilaukusi daug kritikos, Prezidento liepimu buvo vykdomos slaptos operacijos, CIA tapo tarsi paslėpta savo Vyriausybės ranka. Paslėpti veiksmai tai veiksmai kurių imamasi siekiant paveikti politiną, ekonomiką ar karines situacijas užsienyje, kai pati JAV Vyriausybė negali tiesiogiai įsitraukti. Ketvirtoji funkcija – kontržvalgyba, o jos esminis tikslas buvo apsaugoti valstybę ir žvalgybos agentūras nuo užsienio slaptųjų tarnybų veiklos18. JAV savo pareiga laikė sustabdyti komunizmo plitimą pasaulyje, o CIA tapo viena priemonių šiam tikslui įgyvendinti. Sovietų įtakos silpninimas turėjo sustiprinti Valstijų pozicijas. CIA vaidino taip pat centrinį vaidmenį JAV nacionalinio saugumo užtikrinimui, Šaltojo karo metu, o šis tikslas buvo prioritetinis užsienio politikoje. Be to, tiek Nacionalinio Saugumo Akte, tiek jo pataisoje yra įtvirtintas glaudus Prezidento bei Nacionalinio Saugumo Tarybos ryšys su Centrine Žvalgybos Valdyba, numatytas tiesioginis CIA pavaldumas minėtoms institucijoms. Aštuntajame dešimtmetyje priimti teisės aktai dėl CIA veiklos kontrolės rodo JAV vykdomosios (CIA priklauso vykdomosios valdžios šakai) ir įstatymų leidžiamosios valdžių funkcijų persipynimą formuojant valstybės užsienio politiką. 1948m. Nacionalinio Saugumo Tarybos Direktyvoje dėl ypatingųjų projektų buvo numatyti šie CIA tikslai: planuoti ir vadovauti slaptoms operacijoms nukreiptoms prieš priešiškas valstybes, ar jų grupes. Operacijos turi būti taip suplanuotos, kad nebūtų galima aptikti jokių ryšių tarp tos operacijos ir JAV Vyriausybės, o jei tie ryšiai būtų aptikti reikia užtikrinti, kad visa atsakomybė būtų numesta nuo JAV Vyriausybės. Slaptos operacijos įtraukia propagandą, ekonominį karą, įspėjamuosius veiksmus, sabotažus, ir anti-sabotažą, sprogdinimus, perversmus nedraugiškose šalyse, paramos pogrindiniams ir pasipriešinimo bei partizaniniams judėjimams suteikimas, vietinių antikomunistinių judėjimų palaikymas19. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje Jungtinėse Valstijose pasirodė demaskuojantys CIA veiklą dokumentai: 1970m. Watergeito skandalas, viešumon iškilo šios organizacijos bandymas nužudyti Kubos vadovą, taip pat paaiškėjo CIA dalyvavimas nužudant Kongo premjerą bei Dominikos Respublikos diktatorių. Išaiškėjo, kad šiems reikalams CIA pasitelkdavo organizuotus nusikaltėlius, be to iškilo viešumon CIA ryšiai su narkotikų prekiaiviais, kas privertė JAV Kongresą imtis CIA veiklos kontrolės priemonių (specialių komitetų žvalgybinei veiklai tirti įsteigimas). 1975 metais Prezidentas H. Ford išleido įsakymą įsteigti Komisijai, kuri kontroliuotų CIA veiklą pačiose Jungtinėse Valstijose, įsteigimo20. Tokių priemonių buvo imtasi siekiant teisiškai apibrėžti CIA veiklos ribas ir sumažinti augančią CIA galią. O 1980 metų Žvalgybos priežiūros akte aiškiai išdėstyta, kad CIA nuolat turi atsiskaityti Senato ir Atstovų rūmų žvalgybos komitetams. CIA taip pat reguliariai teikia ataskaitas Kongreso abiejų rūmų finansų komitetų gynybos pakomitečiams. 3.2. CIA struktūra 1947m. kuriant CIA buvo numatytas Director of Central Intelligence (DCI) postas. Centrinės Žvalgybos Valdybos Direktorius tapo JAV Žvalgybos Bendruomenės ir pačios CIA galva, taip pat pagrindiniu Prezidento patarėju žvalgybos susijusios su nacionaliniu saugumu klausimais. Iš esmės pati CIA susideda iš keturių pagrindinių direkcijų. Operacijų Direkcija (The Directorate of Operations ) vadovauja slaptoms operacijoms visame pasulyje. Mokslo ir Technologijos Direkcija ( The Directorate of Science and Technology ) aiškina ir šifruoja informaciją, kuri gaunama iš satelitų, elektroninių informacijos perdavėjų ir kt. panašių šaltinių. Be to šiame departamente kuriama ir atnaujinama technologija21. Beje žvalgybinių lėktuvų ir satelitų konstravimas buvo pavestas CŽV siekiant ypatingo slaptumo. Nesugebėjimas tinkamai įvertinti KGB žvalgų veiklą ir SSRS padėtį, taip pat ir sėkmingos SSRS agentų veiklos ignoravimas buvo svarbus pretekstas tobulinti naujausias technologijas. Pasiekimai technologijoje akivaizdžiai buvo naudingi, tačiau sugebėjimo pakankamai tiksliai įvertinti, išanalizuoti bei apjungti informaciją vis dar trūkdavo. Penktajame dešimtmetyje CIA finansavo U-2 žvalgybinių lėktuvų konstravimą. Po pirmųjų skrydžių 1955 metais CIA pripažino aukštai skrendančius U-2 dideliu laimėjimu, nes jie buvo daug tikslesni ir patikimesi, be to galėjo rinkti informaciją greičiau už bet kurį agentą žemėje. Ir visgi praėjus ketveriems metams U-2 buvo pakeistas „Blackbird“ lėktuvu, kuris rinko informaciją ilgiau nei 20 metų visu Šaltąjo karo laikotarpiu. Būtent U-2 padarytos nuotraukos virš Kubos 1962m. patvirtino, jog Maskva gabeno ginklus į Kubą. Be to, CIA suprojektavo keletą satelitų Sovietų Sąjungai fotografuoti. Žvalgybos Direkcija ( The Directorate of Intelligence) pateikia informaciją gautą iš CIA ir kt. federalinių agentūrų priimantiems politinius sprendimus. Tai analitinė CIA šaka, atsakinga už informacijos paruošimą ir platinimą22. Administracijos Direkcija ( The Directorate of Administration ) rūpinasi CIA finansais ir personalu, bei vidaus saugumu. CŽV turėjo ir savo nuosavą U-2 ir SR-71 žvalgybinių lėktuvų flotilę. Negana to CIA turėjo ir savo reguliarias karines pajėgas bei slaptą pareigūnų grupę turinčią karinį parengimą. 3.3. CIA kritika CIA pagrindinis vaidmuo yra laiku surinkti informaciją apie priešininko galimybes ir užmačias, kas šiai institucijai ne visada pavykdavo. CŽV buvo kaltinama nesugebėjusi rinkti ir apdoroti informacijos. Ypatingai daug kritikos susilaukė dvigubo agento Aldrich Ames istorija. Daug kritikuoti įtartini CIA informatoriai ir jų pateikiama abejotinos vertės informacija, bei organizacijos nesugebėjimas apdoroti lengvai prieinamaą medžiagą. 1950m. spalio 15d. CIA užtikrino prezidentą Trumeną, kad Kinija nesiūs karinių dalinių į Korėją, tačiau kinai jau po šešių dienų į Korėją pasiuntė savo karius. Negana to CŽV nesugebėjo numatyti SSRS krizės ir žlugimo, kas reiškė, jog nenumatyti svarbiausi amžiaus įvykiai. CIA klydo dėl SSRS karinimo ir ekonominio pajėgumo ir lyderių ketinimų. Bereikalingai pratęsta konfrontacija su Maskva įtakojo vėlų nusiginklavimo sutarčių pasirašymą ir konfliktų sprendimą Trečiajame Pasaulyje, bei atėmė iš JAV bet kokias galimybes įtakoti bet kokius įvykius Rusijos Federacijoje23. Antra vertus nesėkmių rezultatai matosi daug greičiau nei sėkmingos operacijos, kadangi tik slaptumu galima išsaugoti neatskleistus savo veikimo metodus užsienio žvalgybai. Visgi CIA sukūrė sėkmingas U-2 ir SR-71 žvalgybinių lėktuvų programas. Ir visgi CIA pagrįstai kaltinama pateikdavusi klaidinančią informaciją JAV lyderiams dėl tuometinės Maskvos padėties, jos pažeidžiamiausių ir silpnųjų vietų, ketinimų bei problemų, kurios tapo vis labiau pastebimos. Gorbačiovo ketinimus, kurie buvo nuoširdesni nei ankstesnių SSRS lyderių taip pat nebuvo suprasti. CŽV informuodavo vyriausybę tik dėl nežymaus SSRS silpimo, o pranešimų apie galimą radikalų strateginių santykių tarp SSRS ir JAV pasikeitimą visai nebuvo. Juolab, negalėjo būti numatytos pasėkmės, kurios lydėjo SSRS griuvimą. Negana to, CIA įvertinusi esamą situaciją 1985 m. teigė, kad Gorbačiovas tik patvirtino Sovietų jėgos ir įtakos ekspansijos politiką ir tikslus ir kad sovietų lyderiai ruošė savo karines pajėgas galimam atominiam karui24. CIA klaidų rezultatas - JAV lyderiai nebuvo pasiruošę sovietų požiūrio pasikeitimui. Gorbačiovo vienašališkas pareiškimas dėl karinės galios mažinimo Jungtinėse Tautose 1988 gruodžio 7d., per 47 Japonų atakos prieš Perl Harbor`ą sukaktį, buvo užuomazginis pareiškimas bylojęs apie Sovietų politikos pokyčius. Toks Gorbačiovo pareiškimas buvo netikėtas ir šokiruojantis Reagan`ui ir jo administracijai. Sovietų kariuomenės vyriausiojo maršalo Sergej Akhromeyey atsistatydinimas, buvo aiškiausia kariuomenės opozicijos priešprieša išlaidų apkarpymams. CIA manė Akhromeyey atsistatydinus dėl blogėjančios sveikataos. Taigi ginklų kontrolės klausimas tapo labai politizuojamas, o pasikeitusios SSRS derybinės pozicijos ir motyvai liko nesuprasti ir nepastebėti. Negana to CIA ignoravo Maskvos praeiškimus dėl ,,erdvės kvėpavimui“ tarptautinėje arenoje būtinumo. 1986m. CIA analitikai manė sovietų ekonomiką esant geroje būklėje t.y. sudarant 57 proc. JAV ekonomikos. Dabar jau manoma, jog CIA suklydo vertindama t.y. išpūsdama apie 20 proc. Galiausiai apie 1985m. CIA pradėjo pranešinėti apie mažėjančius sovietų ekonomikos augimo tempus, tuo tarpu Aganbegyan teigė, kad sovietų ekonomika praktiškai neaugo tarp 1981 ir 1985m. Visuos tuos metus Reagan administracija naudojo klaidingus duomenis atsisakydama išlaidų gynybai mažinimo. CIA analizė apibūdinusi sovietų ekonomiką kaip augančią ir galinčią remti karines išlaidas padrąsino JAV vadovybę didinti išlaidas savo krašto gynybai. Akivaizdu, kad CIA nenumatė ir neįspėjo politikų apie drastišką sovietų ekonomikos smukimą. Taigi baigiantis 8 deš., CIA vis dar nepagrįstai teigė, kad SSRS investicijos industrijai ir bendras nacionalinis produktas augo ir išgalėjo didinti išlaidas karinei gamybai ir itakos užsienyje plėtimui. Keletą mėnesių iki Gorbačiovo vienašalio pareiškimo dėl pajamų mažinimo sausumos pajėgoms, CIA numatė, jog sovietai modernizuos savo kariuomenę ir pabrėžė, kad Gorbačiovas pritarė konvencinių pajėgų puolamųjų operacijų planavimui ir vykdymui25. 1980 metų CIA klaidos kai kurių autorių laikomos tarnybos vadovų Caset ir Gates pastangų pajungti žvalgybą savo nuomonei rezultatu. Žvalgyba pradėjo atspindėti jų asmeninį požiūrį, kad sovietai yra grėsmė, o JAV politika ir toliau turi tęsti konfrontaciją su Maskva. Surinkta žvalgybinė informacija apie SSRS buvo politizuojama, o tam buvo naudojama daug metodų. Ypatingai buvo išvystyta grėsmių analizės kryptis pavyzdžiui sovietų dalyvavimas tarptautiniame terorizme, pasikėsinimas į popiežių Joną Paulių II ir pan. Buvo atmetama bet kokia žvalgybinė informacija nesuderinama su šia nuomone, pavyzdžiui Gates sunaikino žvalgybinę informaciją kuri teigė, kad Maskva neketino panaudoti MiG-29 naikintuvų Nikaragvoje. Užtai buvo palaikomas griežtas požiūris dėl ginklų kontrolės nenaudingumo ir konfliktų sprendimo Trečiajame Pasaulyje iniciavimo atidėjimo. Taigi CIA ne visada sugebėdavo igyvendinti savo pagrindinius tikslus t.y. rinkti informaciją apie kitas šalis ypač priešiškas, tą informaciją analizuoti ir apjungti. Klaidinga informacija klaidino politikus, ko pasekoje priimti politiniai sprendimai nebuvo tokie naudingi kokie galėjo buti gavus tikslią informaciją. 3.4. CIA veikla ir įtaka užsienio politikai CIA veikla yra labai kontraversiška tiek pačiose JAV, tiek šalyse su kuriomis JAV palaikė bent minimalius draugiškus santykius, ir kur CIA turėjo galimybę veikti. Šaltojo karo metu CIA parėmė ne vieną diktatorių, palankiai nusiteikusį JAV politikai ir geopolitinių interesų atžvilgiu, nors dažniausiai jie sukildavo prieš išrinktą valdžią. CIA parėmė Pol Pot, generolą A. Pinochet Čilėje, net religinius despotus Saudo Arabijoje, Kuveite ir Indonezijoje ir t.t. CIA dažnai įtarinėjama 1963m. parėmusi karinį perversmą Irake prieš Quassim vyriausybę ir palaikius Sadamą Huseiną, iki pat 1990 Irako invazijos į Kuveitą. Irakas Jungtinėms Valstijoms buvo geopolitiškai svarbi valstybė santykiuose su SSRS26. Tarp 1962 ir 1975 CIA paruošė Laosiečių grupę, dar vadinamą Slaptąja Armija, bei nusiuntė savo lėktuvų taip įsitraukdama į slaptą karą Laose, Vietnamo kare. CŽV Phoenix Programa Vietnamo karo metu buvusių pareigūnų įvardyta kaip nuasmeninanti žudymo programa. Tokia pat žiauri, kaip ir Nacių vykdytos programos, ji turi būti gerai išstudijuota, kad galetume ja patikėt. CIA nesugebėjo nuspėti, jog rusai turi atominę bombą, kurią jie išbandė 1949 metais. Šis įvykis labai sumenkino žvalgybinių tarnybų autoritetą. CIA nebegalėjo įtikinti Kongreso savo kompetencija, nes įstatymų leidėjai prarado pasitikėjimą ja po dvigubos nesėkmės t.y. po Sovietų atominės bombos bandymo ir Korėjos karo27. CIA direktorius Hillenkoetteris turėjo atsistatydinti28. Tais pat metais Stalinas norėdamas sumažinti įtampą atšaukė Berlyno blokdą, o Baltieji Rūmai šį įvykį interpretuodami klaidingai manė, kad iškilo karo grėsmė. SSRS užverbuodavo daug dvigubų agentų, tuo tarpu Vakarams smarkiai padėjo „savanoriai“, kurie patys ir pasiūlydavo savo paslaugas, taigi informacijos nutekėjimas buvo abipusis. Garsiausias ir daugiausiai informacijos apie KGB Vakarams pateikė buvęs KGB agentas V. Mitrokhin. Jo karjera truko beveik visą Šaltojo karo laikotarpį. Jo archyvai laikomi vieninteliu įsiskverbimu į KGB struktūras ir jos darbą. Kai ši informacija pasiekė Vakarus FBI ją apibūdino kaip išsamiausią ir plačiausią visų laikų žvalgybinę informaciją. Mitrokhin`as kiekvieną dieną dvyliką metų iš KGB štabo nešdavo paslėptus informacijos lapus, kurie Vakarus pasiekė tik 1992 m. 29. 4. KGB ir CIA palyginimas Tiek KGB, tiek CIA vykdė savo valstybių užsienio politikos tikslus, tačiau kai kur išsiskirdamos tam tikrais savo specifiniais bruožais. KGB laikoma pirmąja slaptąja policija pasaulyje, tad akivaizdžiai išsiskyrė savo patirtimi, tradicijomis, profesionalumu bei efektyvumu. Tačiau KGB garsėjo funkcijų gausa, aparato dydžiu t.y. departamentų gausa bei biurokratizmu kas trukdė agentams bei valstybės vadovams interpretuoti bei veiksmingai panaudoti informaciją užsienio politikos tikslams įgyvendinti. KGB departamentams sunkiai sekėsi koordinuoti tarpusavio bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija kas reiškė, jog visų departamentų surinkta informacija nebuvo apibendrinama ir apjungiama į visumą. Taip pat KGB užtikrino Partijos vienvaldystę ir totalitarinio režimo gyvavimą Sąjungoje. Chruščiovas sakė, kad KGB buvo „valstybė valstybėje“. Be to SSRS Valstybės Saugumo Departamentas dažnai turėjo savo nuomonę užsienio politikos klausimais. Sovietų Sąjungoje o ypač Stalino valdymo laikotarpiu „nemaloni“ informacija buvo slepiama, sunaikinama arba pakeičiama. Taip nutiko todėl, kad lyderiai tokios informacijos paprasčiausiai nepageidaudavo. To priežastimi buvo šalyje vyraujanti ideologija bei sąmokslo teorijos30. KGB tikslas buvo ne tik gauti informaciją, bet dar ir neutralizuoti priešą. Totalitarinei valstybei, kaip SSRS reikėjo priešų: jei jų nebūdavo tekdavo išgalvoti. Kitaip tariant, žvalgybinė informacija Sovietų Sąjungoje buvo vertinama neracionaliai per komunistinės ideologijos prizmę. Nors CIA buvo daug jaunesnė ir gaudavo mažai informacijos apie SSRS planus, galimybes, tikslus bei ketinimus, šito pakakdavo Jungtinių Valstijų Vyriausybei išvengti neištaisomų klaidų, tokių kaip Perl Harboras. CŽV realiai buvo tik žvalgybos organizacija kurios tikslas buvo užtikrinti nacionalinį saugumą, tuo tarpu KGB dar turėjo užtikrinti totalitarinio režimo gyvavimą ir Partijos valdymą Sovietų Sąjungoje. Taigi CIA vykdė JAV užsienio politiką, tuo tarpu KGB buvo lyg „valstybė valstybėje“, turinti savo nuomonę užsienio politikos klausimais. Akivaizdu, jog slaptosios tarnybos įtakojo supervalstybių užsienio politiką, kartais teigiama linkme, kartais ir suklaidindama politikus, kartais atlikdama tik pagalbinį vaidmenį, o kai kuriuose situacijose ir lemiamą. Pavyzdžiui CIA sukonstruotas žvalgybinis lėktuvas U-2 pateikdavo tikslią, kokybišką ir naudingą informaciją, kas akivaizdžiai JAV davė daug naudos. Kubos krizės metu U-2 padarytos nuotraukos turėjo lemiamą reikšmę ivertinant buvusią situaciją ir imantis tolimesnių veiksmų. Žvalgybos padaryta klaida galima laikyti klaidingai interpretuotą informaciją, kurią CIA pateikdavo JAV Vyriausybei nuo 1961 m. apie neramumus Vietname. Pietų Vietnamiečių veiksmai buvo klaidingai suprasti. 1954 metais Vietnamui tapus nepriklausoma valsybe ir skilus į šiaurės ir pietų Vietnamą, JAV baimindamasi komunistų įsigalėjimo dar vienoje šalyje, ten pasiuntė savo karius, bei rėmė vietines gentis kovoje prieš Vietkongą. Be kitų priežasčių JAV nesėkmes šiame kare galima aiškinti kaip žvalgybinės informacijos ignoravimą ir nepaisymą, bei klaidingą interpretavimą. Pietų Vietnamo gyventojų veiksmai nebuvo Maskvos remiama komunistų agresija greičiau gimstantis nacionalistinis judėjimas. CIA analitikams nesupratus Vietnamo visuomenės vietinių palankumas, pasitikėjimas ir pagalba negalėjo būti įgyti. Taigi amerikiečių žvalgybos klaida buvo orientacija tik į savo kultūrą, savo ekonominę ir socialinę sistemas. Išvados Informacijai tapus svarbiu Šaltojo karo laikotarpio užsienio politiką įtakojančiu veiksniu slaptųjų tarnybų vaidmuo žymiai išaugo. Akyvaizdu, jog slaptosios tarnybos įtakojo supervalstybių užsienio politiką pačiais svarbiausiais klausimais, kartais jų pateikta informacija padėdavo valstybių vadovams teisingai įvertinti situaciją bei priimti teisingus ir naudingus sprendimus, kartais neteisinga informacija suklaidindvo politikus ir sukeldavo neplanuotų problemų. Apie 1980-1985 metus CIA nesugebėjo teisingai įvertinti sovietų ekonomikos galios, laikydama ją nepagrįstai aukšta, ir Gorbačiovo ketinimų. Pokyčiai prasidėję SSRS nebuvo teisingai suprasti kas paskatino JAV vyriausybę didinti išlaidas gynybai, o netikėtas Gorbačiovo pareiškimas dėl ginklų kontrolės Reigano buvo atmestas, tai vėl blokštelėjo atgal santykių tarp supervalstybių atšilimą. Pateiktos informacijos vaidmuo kartais atlikdavo tik pagalbinį vaidmenį, o kai kuriuose situacijose ir lemiamą. Tiek CIA, tiek KGB turėjo užtikrinti supervalstybių nacionalinį saugumą. Tačiau KGB turėjo daug didesnius įgaliojimus ir platesnes funkcijas nei CIA. Pavyzdžiui KGB atsakė už savo valstybės sienų apsaugą, piliečių kontrolę, tyrė politinius ir ekonominius nusikaltimus ir t.t. kas neįėjo į CIA kompetenciją. KGB vaidino svarbų vaidmenį Sovietų Sąjungoje Šaltojo karo laikotarpiu. Tai buvo ne tik pirmoji pasaulyje giliausias tradicijas ir turtingiausią patirtį turinti slaptoji tarnyba, bet ir Partijos vienvaldystę užtikrinanti jėga, kurios tikslas buvo ne tik informacijos rinkimas, analizavimas ir perdavimas, bet ir priešų nukenksminimas. KGB dažniausiai turėdavo savo nuomonę įvairiais klausimais todėl ji dažnai vadinama ,, valstybe valstybėje“. KGB departamentų gausa trukdė efektyviai valdyti bei naudotis visa sukaupta informacija. KGB įtakojo užsienio politiką tiek tiesiogiai, kadangi kai kurie jos vadovai buvo Politbiuro nariai, tiek netiesiogiai kaip informacijos rinkėja, analizuotoja ir tiekėja. CIA daug jaunesnė ir mažiau patirties turinti slaptoji tarnyba nei KGB, tačiau jos funkcionavimą ir efektyvumą daug mažiau įtakojo ideologinės dogmos kas leido pasiekti daug didesnį efektyvumą lyginant su KGB. Naudotos literatūros sąrašas Bower, Tom, Raudonasis voratinklis. MI6 ir KGB žvalgybų veikla Baltijos šalyse. Vilnius: Europos lietuvis, 2000. Christopher Andrew Desillusioned Soviet archivist whose great diligenmce revealed nearly 70 years of KGB secrets to the West ,,The Guardian Weekly“ 12-18 February 2004 Dambrava V.A. Viešoji diplomatija. Vilnius, 1997 David M. Barrett The CIA and Congress: The Untold Story from Truman to Kennedy Lavrence: University Press of Kansas, 2005 L. Michael Waler, Russia : Death and the resurrection of the KGB 2004 Melvin A. Goodman Ending tht CIA`s cold war legacy ,,Forein Policy“ 1997 Spring, Nr.106 Kenneth E. Degraffenreid ,,Foul Ames‘‘ National Review, March 21, 1994 King, Amy The KGB, Perestroika, and the Collapse of the Soviet Unijon ,,Journal of the Cold War studies“, Harvard College 2003 Tomas Skučas Lithuania: A Probleme of Discloture 2004 Георгий Почепцов, Информационные войны. Москва: Рефл-бук, Ваклер, 2001 http://www.state.gov/www/about_state/history/intel/290_300.html U.S. Department of State: Foreign Relations of the United States, 1945-1950, Emergence of the Intelligence Establishment. Document 292, Section 5. Directorate of Science & Technology. cia.gov. Retrieved on 2006-07-16 Агентура РУ, „Структура КГБ СССР“.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!