Bibliografinė heuristika

 1. Informacinės heuristikos samprata. Heuristika remiasi mąstymo psichologija. Jos formavimąsi paskatino kibernetikos tyrimai. Vystantis informacinei visuomenei, susiformavo ir speciali disciplina – Informacinė heuristika - informacijos paieškos teorija ir metodika. Ji yra glaudžiai susijusi su informacijos vartotojo poreikių ir elgesio (informacijos ieškos) bei informacijos naudojimo tyrimais. Informacinei heuristikai yra svarbūs informacijos vartotojų, jos kūrėjų bei tarpininkų mąstymo procesai. Ji taip pat tiria šiuolaikinių technologijų informacinių paieškos sistemų ir informacijos vartotojo sąveiką, o ypač jos efektyvumą. Informacinės heuristikos esmę taikliai apibrėžia „informacinio tilto“ teorija. Informacinio aptarnavimo esmė yra atikikimas tarp užklausos ir informacijos šaltinių bei sistemų. Paieškos metu tarp suformuluotos užklausos (arba problemos) turi būti nutiestas tiltas taip, kad jie atitiktų vienas kitą. Jų sutapimas yra didžiausias sėkmės rodiklis. Teorija teigia, kad tarp užklausų ir informacijos šaltinių egzistuoja atitikimas, o paieškos proceso tikslas – jį nustatyti. Vakarų Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose labai paplitusios informacinio ir bibliografinio aptarnavimo kaip komunikacijos proceso teorijos. 2. Informacija informacinės visuomenės kontekste. Vis gausėjančioje literatūroje informacijos amžiaus klausimais teigiama, kad informacija yra ypatingai palietusi mūsų gyvenimą. šiandien nereikia toli ieškoti, kad rastume daug pažįstamų daiktų pasaulyje, pervardytame informacijos vardu. Knygos yra informacijos talpyklos, bibliotekos – informacijos sandėliai, universitetai – informacijos tiekėjai, mokymasis – informacijos įsisavinimas. Informacijos terminų standarte ISO 2382 informacija vadinamos žinios apie faktus, įvykius, daiktus, procesus, idėjas, sąvokas ir kitus objektus, tam tikrame kontekste turinčios kokią nors prasmę. Žinių vadybos specialistai (L. Prusak, L Nonako, K. Umemoto, K. Sasaki, T. H. Davenport, D.A. Marchand ir kt.) žinias skirsto į išreikštas (angl. tacii) ir neišreikštas (angl. explicii). Neišreikštas žinias sudaro gebėjimai, kompetencija, patirtis, organizacijos intelektinis kapitalas, organizacijos kultūra. Tai ištekliai, įgyjami per tam tikrą laiko tarpą ir egzistuojantys individuose, organizacijose. Išreikštos žinios — duomenys, dokumentai. 3. Informacinės ir žinių visuomenės samprata. informacija - tai, kas suvokiama, vartojama ir tampa žiniomis. Lingvistiniame komunikacijos lygmenyje gamintojo žinios transformuojasi į informaciją, kai jos yra išreiškiamos ženklų forma. Gavėjas, sukaupęs informaciją, paverčia ją žiniomis ir kuria naują informaciją. Akivaizdu, jog negalima nustatyti tikslios ribos, kada duomenys virsta informacija, o ši — žiniomis ir atvirkščiai. Tai dinamiškas, nesibaigiantis, spirale besivystantis procesas. Griežta takoskyra tarp šių sąvokų neįmanoma - viena transformuojasi į kitą, todėl riba tarp informacinės ir žinių visuomenės taip pat nėra įvardijama, šios sąvokos dažnai vartojamos drauge. Kaip teigiama „eEuropa2005" Veiksmų plane3 , „Infor­macijos visuomenė turi didžiulį nepanaudotą potencialą gerinti gyvenimo produktyvumą ir kokybę.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!