Biosferos apsauga

1. Aplinkos tarša Teršalas, tai bet kokia medžiaga, kuri patekus į aplinką, ją paveikia neigiamai. Tarša matuojama: ppm – 1kg/1000kg=1g/1t. ppb – 1g/1000t ppt – 1g/ 1000000t ppg – 1g/1000000000t Tarša egzistuoja todėl, kad joks procesas nėra 100% efektyvus. Cheminiai junginiai skirstomi į organinius ir neorganinius. Organinius įmanoma visiškai suardyti, neorganinių neimanoma, t.y. jie gali pereiti į kitą medžiagą, tačiau visiškai neišnyksta. Chemikalai gali būti natūralūs ir sintetiniai. Tarša gali būti fizinė, radioaktyvi, biologinė, šiluminė ir t.t. Taršos šaltiniai yra: transporto priemonės, chemijos gamyklos, žemės ūkis. Teršalai nestovi vietoje, jie juda su oru ir vandeniu, dėl taip vadinamo „žiogo“ efekto. Teršalai keičia formą, nes įvairūs mikro organizmai, juos skaido. Galutiniai skaidymo produktai CO2 ir H2O. Kai organinė medžiaga yra suskaidoma į šias dvi dalis, ji vadinama mineralizuota. Fiziniai veiksniai padeda skaidyti teršalus, net ir be bakterijų: saulės spinduliuotė, aukšta temperatūra, atmosferos deguonis. Gamta gali pati išsivalyti, tačiau kartais tarša būna tokia intensyvi, kad gamtos sugebėjimas išsivalyti yra užgožiamas dideliais teršalų kiekiais. Galima išskirti 2 teršalų rūšis: niokojanti ir nepastebima. įvairių teršalų poveikis gali būti vienodas kai kurie teršalai kitų teršalų atžvilgiu gali veikti kaip katalizatoriai skirtingas reagavimas į teršalų poveikį vieni chemikalai gali susilpninti kitus organizmas sintetinius ir natūralius chemikalus traktuoja vienodai prieš 30metų chemikalų nebuvo įmanoma aptikti 2. Pagrindinės aplinkos taršos priežastys Prižastys apibūdinamos salygine formule: poveikis=gyventojų skaičius * perteklius* technologija. Gyventojų skiačius labiausiai didėja besivystančiose neturtingose šalyse. Beveik pusė gyventojų gyvena miestuose. turtingos šalys dėl aplinkos taršos didėjimo kaltina gyventojų skaičiaus didėjimą neturtingose šalyse. O jos sako, kad kaltas perteklinis vartojimas turtingose šalyse. Turtingesnių šalių gyventojai netiesiogiai veikia aplinką neturtingose šalyse. Technologijos taikomos, siekant patenkinti didėjantį vartojimą, dažnai neigia aplinką. 3. Aplinkos taršos mažinimas Prieš ją mažinant, reikia įvertinti. Įvertinimas atliekamas, parengiant poveikio aplinkai ataskaitą. Pagrindinis įrankis efektyviai biosferos apsaugai yra veiksmingi įstatymai. Pagrindinis jų trūkumas, kad jie kontroliuoja jau išmestus į aplinką teršalus. Efektyviai galima pašalinti tik 80%, likusius 20% pašalinti kainuoja brangiau. Kitas įstatymų trūkumas, kad surinkus teršalus, juos kažkur reikia padėti ir atsikratyti. Žymiai pažangesnis požiūris yra aplinkos taršos prevencija, t.y. surinkti kuo mažiau teršalų arba jų išvengti. Aplinkos taršos prevencija – tai : energijos sąnaudų mažinimas naudoti mažiau taršias medžiagas Pakartotinis panaudojimas leidžia taupyti žaliavas ir enegriją. Medžiagos perdirbimas taip pat sukuria taršą. Jei perdirbti ir panaudoti neįmanoma, tai reikia atliekas sutvarkyti, nes: jų tūrio sumažinimas toksiškumo sumažinimas 4. Chemikalų toksiškumas Visos medžiagos yra toksiškos. Nuodą nuo vaisto skiria suvartojama dozė. Netoksiška medžiaga gali būti toksiška, jei dozė bus didelė ir atvirkščiai. dozė suvartojimo greitis vartotojo sveikata lytis amžius Skiriamos dvi apsinuodijimo rūšys: ūmus – tai staigi oraganizmo reakcija į vienkartinę didelę medžiagos dozę chroniškas – pasireiškia dėl ilgalaikio poveikio mažomis dozėmis ir pasireiškia, kai poveikis jau būna pasibaiges. Medžiagos, kurios neturi ūmaus poveikio gali turėti chronišką poveikį. 5. Chemikalų toksiškumo priklausomybė nuo jų dozės Neigiamas chemikalų poveikis didėja, didėjant jo dozei. Žinoma toksiškoms medžiagoms galioja tokia priklausomybė išreikšta grafiškai: Maistinėms medžiagoms galioja tokia priklausomybė: Skirtingi chemikalai yra lyginami, naudojant toksiškumo kriterijų, žymimas jis LD50 mg/kg kūno masės. Tai chemikalo dozė maitina 50% paveiktų gyvūnų. nežymiai toksiškas 500 – 5000. PVZ.: aspirinas, druska vidutinis toksiškumas 50 – 500. PVZ.: kofeinas Labai toksiškas 1 -50 Ypač toksiškas 2; Sustiprinimas, kai vienas neturi neigiamo poveikio, o kitas – toksiškas. Kuomet jie veikia kartu, antro poveikis yra susitiprinamas; Slopinantis – pirmoji medžiaga mažina antrosios poveikį, t. y. veikia kaip priešnuodis. 7. Sisteminis ir vietinis cheminių medžiagų poveikis Sisteminis poveikis pasireiškia organizmo vietoje, nutolusioje nuo nuodo patekimo į organizmą vietos. Vietinis poveikis pasireiškia tiesiogiai cheminės medžiagos patekimo į organizmą vietoje. Chemikalui patekus į organizmą, vyksta 4 procesai: absorbcija – toksiška medžiaga gali pakliūti į organizmą įkvepiant, prarijant arba per odą; paskirstymas – po patekimo į organizmą, chemikalas paskirstomas po kūną krauju; metabolizmas – siekdami pašalinti pašalinius chemikalusiš organizmo, tam tikri organai siekia juos transformuoti į formas, kurias galima pašalinti iš organizmo; išskyrimas – pasibaigus poveikiui, chemikalą organizmas stengiasi paversti tirpiu vandenyje ir pašalinti su šlapimu. 8. Veiksniai, veikiantys medžiagos toksiškumą Toksiško chemikalo poveikis priklauso nuo jo būdingojo toksiškumo, nuo dozės, suvartojimo trukmės ir kitų veiksnių: gyvūnų rūšis – chemikalai, veikiantys vieną rūšį, gali neveikti kitos. lytis – skirtingos lytys į chem. medžiagų poveikį reaguoja skirtingai. amžius – seni žmonės ir vaikai labiau reaguoja į neigiamą chemikalų poveikį. mityba – tinkama mityba gali apsaugoti nuo neigiamo chem. medžiagų poveikio. 9. Toksiškų medžiagų poveikis amrionams ir vaikams Bet kokio toksiško chemikalo poveikis kelia rūpestį, tačiau vaikams jis didžiausias. Vaikai yra jautresni teršalų poveikiui, nes: jie suvartoja daugiau maisto kg/kūno masės; valgo daiktus, kurių suaugę nevalgo; kvėpuoja dažniau, todėl įkvepia daugiau teršalų; žaidžia ant žemės, todėl įkvepia daugiau dulkių. 10. Atmosferos tarša Švarus oras, kuris yra būtinas švarios aplinkos komponentas, yra įvairių dujų mišinys. Dominuoja du elementai: azotas 78% ir deguonis 21%. Atmosferą teršia tiek gamtiniai, tiek žmonių sukurti taršos šaltiniai. Labiausiai orą teršia iškastinio kuro deginimas pramonės įmonėse, automobiliuose. Iš daugybės teršalų išskirti 6 pagrindiniai, nes jų išmetami didžiausi kiekiai ir jie daro didžiausią poveikį aplinkai: anglies monksidas CO – bekvapis, bespalvis, degios ir labai toksiškos dujos. Pasaulio mastu sudaro apie 50% visų teršalų. Kiekiai esantys gatvių ore gali sukelti širdies veiklos sutrikimus. Mieste nuo 80 – 90 % CO išmeta automobiliai ozonas O3 – deguonies izotopas, turintis 3 deguonies atomus. Tai vasaros teršalas, nes jo susidarymui reikalinga aukšta temperatūra ir saulės spinduliai, pagrindinis požeminio ozono šaltinis – žmogaus veikla. Jis susidaro iš kitų teršalų vadinamų pirmtakų. Norint sumažinti ozono išmetimus, reikia mažinti pirmtakų išmetimus, t.y. NO2 ir lakių chemikalų sieros oksidas SO2 – tai bespalvės, aštraus kvapo nuodingos dujos. Pasaulio mastu sudaro 18% visų teršalų. SO2 tiesiogiai reaguoja su drėgme akyse, plaučiuose, gerklėje ir ten sudaro sieros rūgštį. Didžiausi kiekiai SO2 susidaro, deginant iškastinį kurą, kuriame yra daug sieros. azoto oksidas NOx – susideda iš azoto monoksido, suvoksido ir dioksido. Dėl jų sumažėja žmogaus atsparumas infekcijoms, suerzinami plaučiai. Gamtai sukelia taršą rugštimi. NOx yra požeminio ozono pirmtakai. Pakliuvę žemėn ar į vandenį yra pagrindinė augalų maistinė medžiaga. Didžioji dalis NOx susidaro, jungiantis ore esančiam azotui su deguonimi aukštoje temperatūroje. Tai pagrindinis NOx susidarymo šaltinis. švinas Pb – kai švinas buvo priskirtas prie pagrindinių teršalų, jo buvo išmetama labai daug. Šiuo metu švino išmetama labai mažai, bet vistiek kelia rūpesčių, nes labai ilgai išlieka gamtoje. kietosios dalelės– jos ore gali tik tai pakibti, jų sudėtis labai netolygi, viena dalelė gali būti sudaryta tik iš vieno cheminio elemento, kitos - iš daug. Jų dydis būna labai įvairus. Giliai įkveptos kietosios dalelės gali nusėsti plaučiuose ir sutrigdyti deguonies pasisavinimą. Pagrindinis PM10 dalelių šaltinis yra dulkės iš žemės ūkio, kasyklų, kelių. PM2,5 šaltinis yra kuro deginimas. Skiriamos dvi rūšys: PM 10 – kietųjų dalelių iki 10 m skersmens PM2,5 – iki 2,5 m skersmens Kartais priskiriami lakieji organiai chemikalai, bei pavojingieji oro teršalai. Dauguma organinių teršalų gali išgaruoti, t. y. jie yra lakūs. Tai anglies ir vandenilio junginiai (CH). L. O. teršalai išmetami naftos perdirbimo gamyklose, chemijos pramoneje, elektrinėse, tačiau palyginus su transportu, tai yra nedideli kiekiai. Medžiai ir kiti augalai yra natūralūs lakiųjų organinių teršalų šaltinis. 11. Tarša rūgštimi SO2 ir NO2 yra pagrindiniai rūgštinių nuosėdų pirmtakai. Išmestos šios medžiagos reaguoja su deguonimi ir susidaro rūgštys. Skatina visą tą saulės radiacija. Maždaug 50% rūgštinių madžiagų nusėda sausame pavidale. Rūgštinės madž. yra nunešamos dideliais atstumais nuo jų išmetimo vietos. Ir jos būna labia atskiestos. Kai kurios dirvos yra natūraliai šarmingos, todėl gali neutralizuoti rūgštines medžiagas. Rūgštingumas matuojamas pH rodikliu. Kuo jis mažesnis, tuo medžiaga rūgštingesnė. Kuo didesnis - šarmingesnė. Gamtoje lietaus vandens pH visada mažesnis už 7. Rūgščių nuosėdų poveikį gamtai sudėtinga tiekti dėl kelių priežasčių: lietaus vanduo neturi pastovaus rūgštingumo. Jis kinta priklausomai nuo daugybės veiksnių. vandens telkinių rūgštingumas būna skirtingas, todėl būtina žinoti istorinį pH rodiklį. gamtinės sistemos gali būti paveiktos ir kitų žalingų veiksnių. Kai vanduo tampa rūgščiu, žuvys žūsta, o likusios žuvys negali daugintis. Taršos poveikis padidėja, kai dirvoje yra aliuminio. Rūgštys iš dirvos išplauna maistines medžiagas, t.y. kalcį ir magnį. Jie yra ir šarminės medžiagos, neutralizuojančios rūgštis. Jų praradimas reiškia, kad dirva tampa dar rūgštingesnė. Aliuminis dirvose trugdo augalams įsisavinti maistines medžiagas. Dirvos rūgštingumas gali būti sumažintas, neutralizuojant rūgštį kalkėmis. Sieros dioksido išmetimai iš elektrinių gali būti mažinami keliais būdais: naudojant švaresnį kurą; sugaudyti sieros dioksidą iš dumų; prekyba taršos leidimais. SO2 išmetimus kontroliuoti lengviau negu NOx. Mažėjant SO2 išmetimams, tarša NOx tampa didžiausia problema. 12. Ozono sluoksnio ardymas Atmosferos sluoksnis iki 10 km aukščio vad. tropasfera ir jame yra 90 % oro molekulių ir 10 % ozono. Atmosferos sluoksnis 10 – 50 km aukščio vad. stratosfera ir jame yra 10% oro molekulių ir 90% ozono. Stratosferinis ozonas sulaiko ultravioletinius saulės spindulius, kurie pažeidžia gyvūnus ir augalus. Stratosferoje vyksta pastovus ozono sluoksnio susidarymo I skilimo procesas, del UV spindulių poveikio. Ozono sluoksnio ardymas vyksta ne dėl kuro deginimo, o dėl sintetinių chemikalų (chloro, floro ir anglies junginiai CFC ir halonai). Halonai – labia panašūs į CFC, tik juose vietoj chloro yra bromas. Šie junginiai yra šalinami agregatais. Žinomiausias iš jų freonas. Halonai naudojami kaip gaisrų gesinimo priemonės. Jie yra mažai chemiškai reaktyvūs. Šiuos junginius suardo UV spinduliai, skilimo produktai – chloro ir bromo jonai. Šie du elementai veikia kaip katalizatoriai ardant ozoną. Už ozono sluoksnio storio svyravimus atsakingi CFC, halonai bei ugnikalniai. Ugnikalnių išsiveržimo metu į atmosferą išmetami S02 dideli kiekiai, o SO2 dalelės suteikia vyksmą ozono paviršių ardančioms reakcijoms. Intensyviausiai ozono sluoksnis plonėja polesiniuose regionuose. UV spinduliavimas skirstomas: UV – A UV – B – didžiausią reikšmę gamtinei aplinkai turi. UV – C – tai bangos, esančios mažiausio ilgio, bet turi daugiausia energijos. UV spindulių poveikio pokyčius dėl ozono sluoksnio kitimo tirti labai sudėtinga, nes: debesys sugeria ir išsklaido dalį šių spindulių; UV spindulių kiekis priklauso nuo metų laiko, paros laiko, nuo aukščio virš jūros lygio ir nuo geografinės ilgumos. Kiekvienas ozono sluoksnį ardantis chemikalas apibūdinamas ozono ardymo potencialu: CFC (freonas)=1, halonas 1301=10, metilo chloridas =0,1. Išsivysčiusiose šalyse CFC ir halonai nebegaminami, tačiau išlieka senuose junginiuose. Dar viena ozono sluoksnį ardančių chemikalų grupė, tai kalio anglies junginiai, t. y. C+(J, Br, F, Cl). 20% Cl pasiekiančio startosferą yra gamtinės kilmės, 80 % yra iš sintetinių chemikalų startosferą pasiekia tiktai vandenyje netirpūs chemikalai. Bromas yra žymiai aktyvesnis nei chloras, todėl jis intensyviau ardo ozono sluoksnį, jie kartu veikia kaip katalizatoriai, todėl viena jų molekulė suardo tūkstančius ozono molekulių. 1987m. pasirašytas Monrealio protokolas: buvo uždrausta CFC ir Halono junginių gamyba pirmasis tarptautinis susitarimas dėl aplinkos taršos mažinimo 13 Klimato kaita. Žemės klimatą labai įtakoja atmosferoje ęsantys vandens garai ir CO2 . Vidutinės žemės temperatūros nustatymas vykdomas matuojant temperatūrą 14000 vietų. Tačiau dabartinių matavimų rezultatus lyginti su seniau išmatuotais yra sudėtinga, nes ankščiau temperatūra buvo matuojama nesistemingai atsitiktinėse vietose. Klimato kaita pasireiškia: didėja vandenynų temperatūra. Nustatyta, kad 1955 – 1995m sluoksniai vandenyno 0 – 3000metrų temperatūra padidėjo 0,06 0C . Vandenyno temperatūra labai susijusi su oro masių virš sausumos judėjimu sniegynų ir ledynų tirpimas vandenyno lygio kilimas. Per 20a. vandenynų lygis pakilo maždaug 10 – 20cm. 14. Šiltnamio dujos ir jų šaltiniai. Pagrindinės šiltnamio dujos dėl didelės koncentracijos yra CO2 kitų dujų koncentracijos yra mažesnės, tačiau jos daro didesnį poveikį. Vandens garai yra labiausiai paplitusios šiltnamio dujos. CO2 yra patvari struktūra, atsakinga už 50% klimato švytėjimo. Dėl žmonių veiklos jų išmetama 6 mlrd. tonų/metus. Metanas yra papraščiausias anglevandenis atsakingas už 20% klimato švytėjimo. Pagrindinis metano šaltinis yra žemdirbystė, bei savartynai. Azoto suvoksidas N2O atsakingas už 5% klimato švytėjimo. Jo pagrindinis šaltinis žemdirbystė, ypač trešimas azoto trašomis. 1997m. buvo priimtas Kioto protokolas. Čia pasižadėjo iki 2012m. sumažinti šiltnamio dujų emisijas 8% lyginant su 1990m. lygiu. Šis protokolas įsigalioja 2005m vasario 16d. kai ją pasirašė rusija. Tame protokolia numatytos kitos lankščios priemonės išmetimų mažinime: prekyba šiltnamio dujų taršos leidimais bendras įgyvendinimas Pagrindinias žingsnis šiltnamios dujų išmetimams mažinti yra energijos taupymas ir efektyvensnis kuro deginimas. 15. Vandens tarša. Taškinis taršos šaltinis yra bet koks atskiras aiškiai identifikuotas taršos šaltinis (elektrinės kaminas ir pan.). Netaškinius taršos šaltinius identifikuoti žymiai sudėtingiau, nes dažnai nebūna vieno atskiro teršėjo. Miesto netaškiniai taršos šaltiniai - gatvės, statybos, aut. stovėjimo aikštelės. Kaimo šaltiniai – žemdirbystė, miško ruošimas ir t.t. Teršalų skirstymas į vandens ir oro ar dirvos yra sąlyginis, nes teršalai dažnai gali pereiti iš vienos sistemos į kitą. Vandens teršalai dažniausiais kontroliuojami įstatymais yra vadinami įprastiniais vandens teršalais: biocheminis deguonies poveikis. Mikroorganizmai skaido į vandens telkinį pakliuvusias organinias medžiagas, siam procesui vykti reikalingas deguonis. Deguonies kiekis, reikalingas tam tikram organinės medžiagos kiekiui suskaidyti yra vadinamas BOD. Jų natūralūs šaltiniai – augalų liekanos, gyvūnų mėšlas. Dirbtiniai BOD šaltiniai – nuotekų valymo įrenginiai, chemijos pramonė, celiuliozės ir popieriaus gamyba, skerdyklos ir t.t. Aukštas BOD gali sunaudoti visą vandens deguonį. Žemas – sukelia daugiau žuvų mirčių negu bet kuris kitas teršalas. trašos – būtinos augalams, tačiau pernelyg dideli kiekiai tampa teršalu. Pagrindinis taršų vandens telkiniuose šaltinis yra sintetinės trašos, ypač fosforas ir reaktyvus azotas. Įvairūs vandens organizmai ypač dumbliai naudoja šias trašas maistui. Labai didelis trašų kiekis gali sukelti dumblių augimo bumą, telkinys pradeda žydėti. Dirbtiniai ir gamtiniai šaltiniai yra tokie patys, kaip BOD atveju. pH – perteklius gali būti tiek rūgštinis tiek šarminis. Abu jie gali paveikti gamtą. pakibusios kietosios dalelės – šis fizinis teršalas yra natūrali kiekvieno vandens telkinio dalis, jos didina vandens trumstumą, todėl augalus pasiekia mažesnis saulės spindulių kiekis. Šios medžiagos gali užteršti žuvų žiaunas, be to jos mažina vandens valymasi. Dalelių pagr. šaltinis yra vandens nuotekis iš apdirbamų laukų, miško kirtimo ir statybos. nafta ir tepalai – naftos išsiliejimas yra didelė problema pajųrio zonose. Nafta žudo organizmus, gyvenančius smėlyje ir uolose, maisto netenka paukščiai ir kiti gyvūnai. Naftos išsiliejimas nevienintelis naftos produktų šaltinis vandenyje. Iš automobilių išbėgę tepalai galų gale pasiekia vandens telkinius. patogeniniai mikriorganizmai – tai organizmai galintys sukelti įvaires ligas, jie gali būti: bakterijos, virusai, grubeliai, pirmuonys arba toksiškos dumblių rūšys. Į vandenį jie patenka dėl žmonių veiklos. Pagrindiniai šaltiniai yra netinkamai veikiantys miesto arba vietiniai nuotekų valymo įrenginiai ir gyvulininkystės ūkiai. Dauguma dažniausiai aptinkamų toksiškų oro teršalų yra ir toksiški vandens teršlai: įvairųs metalai, pramoniniai teršalai ir pan. . Kita vandens teršalų grupė kontroliuojama įstatymais yra neįprasti ir netoksiški teršalai: amonjakas, chloridai, geležis, spalvotosios medžiagos, šilumos energija ir pan. 16. Vandens taršos mažinimas Vienas iš pagrindinių taškinių vandens taršos šaltinių yra miestų ir pramonės įmonių nuorėkų valymo įrenginiai. Nuotėkos – tai vandentiekio vanduo, panaudotas buityje ar pramonės įmonėje. Nuotėkų valymo tikslas – sumažinti teršalų kiekį iki nepavojingo gyviems organizmo lygio, tačiau visiškai taršos panaikinti neįmanoma. Nuotėkų valymo įrenginiuose iš pradžių filtrais pašalinami stambūs objektai, po to smulkiais filtrais – smulkesnės kietosios dalelės. Po to pirminio valymo metu nusodinamos pakibę kietosios medžiagos. Kietųjų medžiagų šalinimas yra pagrindinis nuotėkų valymo tikslas. Po nusodinimo kietosios medžiagos pašalinamos kaip pirminis dumblas. Toliau nuotėkos valomos antrinio valymo įrenginiuose, kuriuose bakterijos skaido organines medžiagos. Šio proceso metu prisigamina daug bakterijų, kurios pašalinamos kaip antrinis dumblas. Dažniausiai galutinė nuotėkų valymo stadija yra vandens dezinfekavimas chloru ir jo išleidimas į vandens telkinius. Nuotėkų valymo metu susidaro dideli pirminio ir antrinio dumblo kiekiai, kuriuos reikia kažkus padėti. Pramonės įmoniųš nuotėkos dažniausiai valomos miestų nuotėkų valymo įrenginiuose. Aplinkosauginiu požiūriu priimtiniausias pramoninių nuotėkų valymo būdas, dalinai arba visiškai jas išvalyti pačių įmonių nuotėkų valymo įrenginiuose. 17. Taršos poveikis vandens telkiniams Taršos poveikis labai priklauso nuo vandens telkinio tipo. Toks pats teršalo kiekis greitai tekančioje upėje ir ežere turės skirtingą poveikį. Paviršiniuose vandens telkiniuose teršalai skaidomi dėl: saulės poveikio; veikiant deguoniui ar mikroorganizmams. Gruntinis vanduo turi žymiai mažsnę galimybę apsivalyti. Gruntinis vanduo yra labai svarbus resursas, nuo kurio priklauso daugelis žemės gyventojų. Į gyliai esantį gruntinį vandenį teršalai gali nepatekti, arba patekti po daugybės metų. Tačiau dauguma geriamo gruntinio vandens yra palyginus negyliai. Pagrindiniai gruntinio vandens taršos šaltiniai yra: - sąvartynas; - vietinės nuotėkų valymo sistemos; - žemės ūkis. Teršalų kiekis pasiekiantis gruntinį vandenį priklauso nuo grunto tipo, teršalo, gruntinio vandens lygio. 18. Kietosios atliekos. Prie jų priskiriamos buitinės kietosios atlieko, statybos atliekos, nuotekų valymo įrenginių dumblas, pelenai, bei pramonės atliekos. Atliekų ir produktų sąntykis: naftos perdirbimas 0,1 chemikalų ir žaliavos gamyba 1 – 5 chemikalo kaip produkto 5 -50 vaistų gamyba 25 – 100 Namų ūkiai yra tik vienas iš buitnių atliekų šaltinis. Kiti – visuomeniniai pastatai ir įmonės. Kietosios atliekos kelia pavojų gamtai ne dėl savų toksiškumo, bet dėl dalelių kiekio. Jų tvarkymas yra brangus. Deginimas ar laidojimas savartyne brangiai kainuoja, tačiau perdirbimas dažnai ekonomiškai taip pat nepasiteisina. Tam tikras medžigas pvz. plastiką perdirbti yra būtina, nes jų kiekia gamtoje didėja. Dažnai juos perdirbti gali daug kartų, tačiau tai ribojama, nes sudėtinga atskirti plastikų rūšį. Šiuo metu daugumai plastikinių gaminių gaminti yra naudojamos šešios dervos, o atskiri polimerai nedera vienas su kitu. 19. Kietųjų atlikeų atsikratymas. Naudojami du būdai: deginimas arba patalpinimas į savartyną. Atliekų tvarkymo paskirtis – sumažinti jų tūrį arba toksiškumą, arba abu kartu. Buitinių atliekų deginimas sumažina jų tūrį iki 90%, o masę iki 75%. Deginant kietąsias atliekas, sudega jose ęsančios organinės medžiagos ir įvarių teršalų koncentracija yra žymiai didesnė nei kitose atliekose. Norint iš kietų atliekų gaminti elektros energiją, reikia deginti koloringas atliekas, tokias kaip popierius ar plastikas. Įra keletas atliekų deginimo katilų tipų: masinio deginimo, kur deginamos visos atliekos deginamos tik degios, o nedegios atlieko pašalinamos kietųjų atliekų pirolizė – atliekos sukaidomos aukštoje temperatūroje be deguonies ir gaunamos degios dujos deginimas aukštoje temperatūroje (gali siekti iki 50000C) plazminėse krosnyse. 20. Energija Energijos vartojimas visame pasaulyje pastoviai didėja.Teršalų išmetimai, didėja kartu su energijos vartojimo didėjimu. Ypač spartus energijos vartojimo didėjimas apie 120 % numatomas besivystančiose šalyse. 90% pasaulio energijos gaunama deginant iškastinį kurą. Pasaulyje akmens anglies ištekliai labai dideli, tačiau kitų energijos išteklių yra žymiai mažiau, ir jie pastoviai mažėja. Energija vartojama dviejose ūkio šakose, t.y. transporte ir energetikoje. Automobilių keliama tarša aktuasli miesto vietovėse. Dideliuose miestuose automobiliai išmeta iki 75% anglies monoksido, 60% azoto oksidų, ir 40% lakiųjų organinių chemikalų. Pasaulyje automobilių skaičius didėja 3 kartus greičiau negu gyventojų skaičius. Automobiliai suvartoja trečdalį visos suvartojamos naftos, ir išmeta ketvirtadalį anglies monoksido. Yra daug būdų kaip galima sumažinti automobilių keliamą taršą. Vienas iš jų alternatyvaus kuro vartojimas. Nors jis taip pat sukuria tarša nors netiesiogiai. Elektros energija yra naudojama visose gyvenimo srityse. Lietuvoje pramonė suvartoja apie 33% elektros energijos. Prekybos aptarnavimo sfera apie 27%, ir namų ūkiai apie 24%. 21. Akmens anglis Akmens anglies gamtoje yra tiek daug,kad jis bus naudojamas daug metų. Aplinkosauginiu požiūriu akmens anglis yra nešvariausias kuras. Sieros dalis akmens anglyje kinta nuo 1 iki 5%. Tirpią vandenyje neorganinę sierą galima pašalinti su vandeniu,, tačiau organinė siera yra akmens anglies gardelės dalis, ir jos pašalinti neįmanoma. Modernūs įrenginiai gali sugaudyti didžiąją dalį sieros esančios dūmuose. Bet dalis vis tiek lieka. Sudeginus akmens anglį lieka apie 10% pelenų, kuriuos reikia kažkur padėti. Akmens anglyje yra metalo, taip pat radioaktyvių elementų. Žmonės gyvenantys netili akmens anglį deginančių elektrinių, dažnai gauna didesnes radiacijos dozes, negu žmonės žmonės gyvevantys prie atominių elektrinių. 22. Nafta Naftos produktai dega švariau negu akmens anglis. Tačiau jiems degant susidaro tokie patys teršalai. Degant naftai išmetama mažiau anglies dioksido, nes naftoje anglis užima mažesnį kiekį. Šiuo metu naftos dar yra pakankamai, tačiau jos ištekliai greitai senka. 23. Gamtinės dujos Gamtinėse dujose palyginus su akmens anglimi ir nafta yra mažiausiai teršalų, ir jos dega švariau. Lyginant su a.anglimi, degant dujoms, susidaro 50% mažiau anglies monoksido, o lyginant su nafta 30% mažiau. Degant dujoms susidaro azoto oksidai, tačiau ši problema gali būti išspręsta naudojant specialius degiklius. Pagrindinis gamtinių dujų komponentas – metanas, t.y. stiprios šiltnamio dujos. Pasaulio mastu, gamtinių dujų vartojimas elektos energijos gamyboje didėja sparčiausiai. 24. Elektros energijos gamyba atominėse elektrinėse Prognozuojama kad elektros gamyba atominėse elektrinėse turėtų sumažėti. Atominės elektrinės nesukelia oro taršos, jeigu dirba normaliu rėžimu. Branduolinės atliekos yra ilgaamžėsir labai radioaktyvios. Tačiau jų susidaro palyginus nedideli kiekiai. 1000MW elektrinė: - AE apie 53 m3 atliekų (jos labai radioaktyvios). - Nėra oro teršalų, tik karštas vanduo. Akmens anglis: - Gali išmesti 31,5 tūkst. tonų SO2. - 4,1 mln tonų CO2. - 2,67 mln m3 pelenų. 25. Taršos mažinimas deginant iškastinį kurą Tinkamiausias būdas mažinti aplinkos taršą, mažinti iškastinio kuro naudojimą, ir didinti energijos naudojimo kuro efektyvumą, t.y. su tuo pačiu energijos kiekiu atlikti daugiau darbo. Tokių priemonių įdiegimą riboja jų kaina ir atsipirkimo laikas. Pramonėje didžiąją dalį elektros energijos suvartoja elektros variklis. Jie dažnai būna neefektyvus ir per didelio galingumo. Šiuo atveju galimos dvi išeitys, t.y. sumontuoti mažesnio galingumo variklius arba įrengti dažnio keitiklius. Prie taršos mažinimo prisideda termofikacijos principo taikymas, nes tokiu būdu energijos vienetas atlieka daugiau darbo. Kitas būdas taršai mažinti yra švaresnio kuro naudojimas (gamtinių dujų). Modernių technologijų naudojimas taip pat leidžia sumažinti aplinkos taršą. 26. Elektros energija iš atsinaujinančių elektros šaltinių Kiekvienas atsinaujinantis energijos šaltinis turi saso privalumų ir trūkumų. Kai kurie iš jų visai nesukuria taršos, tačiau gali turėti kitokių neigiamų aplinkosauginių ir socialinių pasekmių. Hidroelektrinės. Jos turi daug privalumų: - sukuria mažai oro taršos, - mažina potvynių pavojų; - sukauptas vanduo gali būti naudojamas įvairioms reikmėms; Tačiau didelės HE turi daug trūkumų: - užtvindoma dirbama žemė; - statybos metu tenka iškelti gyventojus; - kenkia pasroviui esančiai gyvybei. - HE yra neamžinos, todėl kenlia pavojų saugumui. Saulės energija gali būti verčiama į naudingą energiją fotovaldiniuose elementuose (saulės energija tiesiogiai verčiama į elektros energiją), ir terminėse sistemose ( elektros energija gaminama netiesiogiai, t.y. kaitinant vandenį gaminamas garas, kuris suka turbiną ir generuoja elektros energiją). Saulės elementai tiesiogiai gamtos neteršia, bet gamta teršiama: 1. gaminant, transportuojant ir prižiūrint. 2. saulės elementams įrengti reikia daug žemės ploto. Negaminama naktį ir apsiniaukusią dieną, todėl reikia įrengti akumuliatorius. 3. vėjo energija. Vėjo jegainės tiesiogiai neteršia, bet tarša susidaro jas gaminant. Bet po jom galima auginti įvairius augalus. Vėjas pučia nepastoviai, todėl energiją reikia akumuliuoti. Elektros energijos pagamintos vėjo jagainės kaina pastaruoju metu ženkliai sumažėjo ir ji jau tampa konkurencinga, lyginant su iškastiniu kuru. 4. Biomasė – tai bet koks organinis kuras. Pvz.: mediena, šiaudai, miškas.Ji gali būti verčiama elektros energija keletu būdu: deginant tiesiogiai kaip kurą; fermentuojant ir gaunantr kurą. Jei biomasė auginama tinkamai, tai ji neprisideda prie CO2 išmetimo didėjimo, nes degant kurui, išsiskiręs CO2 sugeriamas naujai augančių augalų. Auginant naudojamos trąšos, pesticidai. Biomasė auga sezoniškai, todėl ją reikia sandėliuoti. Biomasė yra viena iš buitinių kietųjų atliekų dalių, ir jas deginant galima gauti elektros energijos. Nors buitinės atliekos susidaro kiaurus metus, tačiau jų kiekiai yra maži palyginus su elektros energijos poreikiu. 5. Vandenilis – kuro elementai gali būti naudojami gaminti elektros energijai įvairiais mastais. Trūkumai: vandenilio kaip gryno kuro vandenyje nėra ir šiuo metu didžioji dalis vandenilio pagaminama iš gamtinių dujų šiuo metu daugumos kuro elementų gamyboje yra naudojami brangūs platinos katalizatoriai, kurios ištekliai yra riboti.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!