Bendrosios žinios. Žemės kasimo ir transportavimo mašinomis gruntas atskiriamas nuo masyvo, paimamas ir transportuojamas į iškrovimo vietą. Jų darbo ypatumas tas, kad gruntas kasamas veikiant bazinės mašinos važiuoklės traukos jėgai.
Žemės kasimo ir transportavimo mašinos skirstomos į peilines (buldozeriai, autogreideriai), kaušines (skreperiai) ir mašinas su papildomu transportavimo įrenginiu (elevatoriniai greideriai, grunto drožtuvai).
Buldozeriai efektyvūs tada, kai gruntas transportuojamas nedideliais atstumais - iki 100 m. Šiam procesui reikia daugiau energijos, palyginti su skreperiais. Be to, dalis transportuojamo grunto nubyra ir šie nuostoliai tiesiai proporcingi transportavimo nuotoliui.
Apskritai racionalų žemės kasimo ir transportavimo mašinų taikymą lemia ribotas grunto transportavimo nuotolis. Skreperius su vikšrine važiuokle ekonomiškai tikslinga naudoti, kai transportavimo nuotolis neviršija 300-500 m, su ratine važiuokle -3000-5000 m.
Elevatoriniai greideriai ir grunto drožtuvai paslenka gruntą per transporterio (konvejerio) siekį arba mestuvo numetimo nuotolį. Palankiausias autogreiderių grunto perstūmimo nuotolis siekia keletą dešimčių metrų.
1 m3 žemės darbų grunto kasimo ir transportavimo mašinomis kaina tomis pačiomis sąlygomis, palyginti su vienakaušiu ekskavatoriumi su transporto priemonėmis, yra mažesnė. Tačiau ekskavatoriai yra universalesni, gali atlikti gerokai daugiau grunto apdorojimo operacijų, kasti sunkiuosius (stiprius) gruntus, dirbti pelkėtose vietose.
Skreperius nereikėtų naudoti rišliesiems ir lipniesiems gruntams kasti. Elevatorinius greiderius netikslinga naudoti raižytose vietovėse. Buldozeriai, kaip universali mašina, naudojama visų rūšių statybos darbams. Geri žemės kasimo ir transportavimo mašinų techniniai bei ekonominiai rodikliai, o daugeliu atvejų ir technologinis būtinumas sukuria palankias jų plėtotės perspektyvas.
Naudojama literatūra [1].
Gruntais vadinamos kalnų uolienos, sudarančios vadinamąją viršutinių žemės sluoksnių dūlėjimo plutą. Statybose gruntai naudojami kaip pagrindai arba gruntinių statinių medžiaga.
Pasaulyje įsigalėjo keletas grunto klasifikavimo sistemų- pagal kilmę, stiprumą, granuliometrinę sudėtį. V. A. Priklonskis pasiūlė skirstyti gruntus pagal kilmę, būklę ir mechaninį atsparumą į penkias klases: uoliniai, pusiau uoliniai, gabaliniai, smėliniai ir molingieji.
Uoliniams priskiriami sucementuoti, atsparūs vandeniui, praktiškai nedeformuojami gruntai, kurių stiprumo riba gniuždymui- ne mažiau kaip 5 Mpa (pvz., smiltainiai, klintys).
Pusiau uoliniai- sucementuotos kalnų uolienos, kurių atsparumas gniuždymui siekia iki 5...
Šį darbą sudaro 5578 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!