Dėmesio trūkumas ir hiperaktyvumas

Visame pasaulyje ir Lietuvoje daug dėmesio skiriama vaiko psichinei sveikatai, jos rizikos ir apsauginių veiksnių tyrinėjimui. Suprantama, kad visos studijos atliekamos, siekiant gerinti vaiko psichologinę būseną, išvengti mokymosi problemų bei vaiko raidos sutrikimų.
Kūdikystėje, ikimokykliniame ir mokykliniame amžiuje diagnozuojama įvairių vaiko raidos sunkumų: mitybos problemos, atsiskyrimo nerimo ir fobinio nerimo sutrikimai vaikystėje, kalbos ir kalbėjimo, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai taip pat emocijų ir elgesio problemos ir kt.
Vianas iš dažniausiai nustatomų raidos sutrikimų ir labiausiai išryškėjantis mokyklinio amžiaus vaikams- dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumos sutrikimas pgl.DSM-IV arba aktyvumo ir dėmesio sutrikimas pgl. TLK-10. Amerikos psichiatrų asociacijos duomenimis, apie 3-8proc. vaikų turi šį sutrikimą (Leskauskas D. 2008, Slavickaitė G. 2003). Costello ir kolegos (2003) nustatė, kad dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas pasireiškia gana anksti: 2,2 proc. diagnozuojama iki 9m., 1,4 proc. diagnozuojama iki 12m., o 0,3 proc. iki 16metų (Wener Ch.,Kerig P.2005).
Mokslininkai tyrinėję vaikų dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą sutinka, kad vaikui, kurio elgesyje reiškiasi hiperaktyvumo požymiai, iškyla daug psichologinių, socialinių, mokymosi problemų, todėl svarbu kuo ankščiau nustatyti šį sutrikimą ir suteikti sistemingą kompleksinę pagalbą. Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas gali įtakoti kitų problemų atsiradimą, tai patiriama emocinė ir fizinė preivarta (tokie vaikai neretai yra kritikuojami, barami, taikomos neapgalvotos bausmės namuose ir ugdymo įstaigose), mažos saviverės ir nepilnavertiškumo jausmo atsiradimas, dažna nesėkmė vaiko veikloje. Grupinių įgūdžių stoka, sunkumai prisitaikant prie mokyklos disciplinos ir bendrų taisyklių, kurie taip pat sąlygoja vaiko nepažangumą ir nepakankamą mokymosi įgūdžių formavimąsi. Atsiranda antriniai emocijų ir nuotaikos, elgesio, socializacijos sutrikimai (Lesinskienė S.,Leskauskas D.,Karalienė V., Slavickaitė G.2003,Harada Y.,Yamazaki T.,Saitoh K.2002).
Remiantis praktiniais ir moksliniais tyrimais, įrodyta, kad nuo 30 proc. iki 80 proc. hiperkinetiškų vaikų turi šią problemą ir paauglystėje, o 65 proc. suaugusių žmonių, kuriems vaikystėje buvo nustatytas šis sutrikimas. Keičiantis vaiko amžiui, keičiasi ir sutrikimo simptomai. Nulemtos dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo pirminių simptomų ir sunkumų, pasireiškia antrinės problemos: agresyvumas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!