Determinizmas ir indeterminizmas

Klaipėda, 2007m.
Determinizmas – požiūris, jog visi įvykiai iš anksto nulemti išorinių, nuo mūsų nepriklausomų jėgų ar veiksnių – paprastai tėra mėgėjiška teorinė priedanga kur kas praktiškesnei problemai: atsakomybės vengimui. Niekas negali būti atsakingas už tai, kas nuo jo nepriklauso, vadinasi – kuo daugiau nulemtumo, tuo mažiau atsakomybės.
Determinizmas yra suvokiamas kaip žmogaus laisvės priešybė. Pagal determinizmo teorija, žmogaus veiksmai yra tik kažkokios nesąmoningos arba išorinės jėgos funkcija. Laisvės neigimo implikacijos yra tokios, kad sumenkinama žmogaus sąmonė ir ji yra laikoma tik iliuzija, nevaidinančia jokio esminio vaidmens. Visa žmogaus veikla prilyginama mechaniniam veikimui, determinuojamam ne paties žmogaus, bet kažko kito, nei žmogus. Kai tikima aukštesne už žmogų jėga, tai žmogaus savęs vertinimas tiek nenukenčia, tačiau kai manoma, jog jo veiklą, visą aktyvumą, determinuoja žemesnė jėga, tai jau virsta atviru žmogaus menkinimu. Deterministinis žmogaus interpretavimas yra pagrįstas nepasitikėjimu ir netikėjimu žmogumi.
Determinizmui priešinga nuostata yra indeterminizmas arba laisvos valios koncepcija, teigianti, kad bent jau žmogaus pasirinkimas gali būti niekieno nedeterminuotas.
Pasirinktas literatūros šaltinis: E. Nekrašas. Filosofijos įvadas. Vilnius, M. 2004
Temos tikslas: susipažinti su determinizmo ir indeterminizmo problemomis.
Pagrindiniai uždaviniai:
1. Sužinoti, kas yra kosmosas ir chaosas.
2. Paaiškinti, kokia yra determinizmo problema.
3. Išsiaiškinti, kas yra determinizmas ir indeterminizmas.
4. Atskleisti, kas, deterministų nuomone, yra laisvė.
1. Chaosas ir kosmosas
Determinizmo problemą labai glaustai galima suformuluoti taip: ar egzistuoja griežta, nekintama ir visuotinė pasaulio reiškinių tvarka ir jeigu taip, tai koks tos tvarkos pobūdis? Gvildenant šią problemą, kyla daug įdomių klausimų: ar pasaulio tvarka yra protinga ir tikslinga, ar ne? Ar ji besąlygiškai būtina, ar ne?
Pradinę pasaulio būseną mitas apibūdina kaip chaosą. Graikų mitologijoje chaosas traktuojamas kaip tamsi, žiojėjanti bedugnė, kokybiškai nediferencijuota būtis, įvairių pradų ir daiktų, neatskirtų vienas nuo kito, samplaika. Ilgainiui iš chaoso atsiranda absoliuti jo priešybė – kosmosas. Jam būdinga apibrėžta daiktų ir reiškinių tvarka, darna ir grožis. Kosmoso atsiradimo iš chaoso priežastis įvairių tautų mitai aiškina skirtingai, bet...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!