Teisingumo problema

Kas gi yra teisingumas? Ką jis mums reiškia ir kaip jį suprantame? Išgirdus šiuos klausimus, iškyla daug sąvokų, kurios siejasi su jo samprata. Teisingumas mums atrodo neatsiejamas nuo tam tikrų teisių, taisyklių, įstatymų. „Įstatymas apskritai – tai žmogaus protas, kadangi jis valdo visas žemės tautas, o politiniai ir pilietiniai kiekvienos tautos įstatymai yra tiktai atskiri šio proto taikymo atvejai“. Tokį įstatymo supratimą pateikia žymus prancūzų filosofas Šarlis Luji Monteskjė. Tačiau teisingumas neapsiriboja vien įstatymais. „Teisingumas yra piliečių gyvybės ir laimės sargas. Kiekvienas nori mėgautis įvairiais savo turtais. Užtat kiekvienas mėgsta kitų teisingumą ir nori, kad jie būtų teisingi jo atžvilgiu“, tokiais žodžiais samprotauja filosofas Klodas Adrianas Helvecijus.
Šio darbo tikslas – išsiaiškinti teisingumo problemą. Ją išanalizuoti bandysiu aptardama du filosofus – Džoną Rolsą ir Robertą Nozicką, kurie taip pat gilinosi į teisingumo problemą.
Amerikiečių filosofas Džonas Rolsas (John Rawls) – Harvardo universiteto profesorius. Metodologiniais principais jis artimas analitinei filosofijai. Džonas Rolsas siekė suformuluoti ir pagrįsti universalius visuomenės teisinio, politinio bei ekonominio teisingumo kriterijus.
Teisingumas, anot filosofo Rolso, yra pagrindinė visuomeninių institucijų vertybė. Panašiai kaip ir tiesa yra pagrindinė minties sistemų vertybė. Visi žmonės turi teisę į neliečiamybę, pagrįstą teisingumu. Net visuomenės gerovė negali būti svarbesnė už ją. Lygios pilietinės laisvės teisingoje visuomenėje yra neginčijamas dalykas. Jos nepriklauso nei nuo politinių sandėrių, nei nuo visuomeninių interesų išskaičiavimo ir panašiai. Džonas Rolsas teigia, kad „vienintelis atvejis, kai pateisinama klaidinga teorija, yra tada, kai nėra geresnės teorijos“. Iš to galime išvesti priešingą teiginį, kad galime toleruoti neteisingumą tada, kai jis būtinas norint išvengti dar didesnio neteisingumo. Taigi „tiesa ir teisingumas – svarbiausios žmogaus veiklos vertybės yra bekompromisiniai dalykai“.
Visuomenei paprastai būdingas interesų konfliktas ir tapatumas. Kai visuomeninė kooperacija suteikia galimybę geriau gyventi visiems, nei kiekvienas to siekia individuliai, tada egzistuoja interesų tapatumas. Šiuo atveju abi pusės siekia tų pačių tikslų. Interesų konfliktas atsiranda tada, kai individai nėra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!