Žmogaus be Dievo problema

Ilgus amžius žmonių mąstyme Dievas dominavo kaip vienintelis būties centras. Tik Renesanso laikais žmogus ėmė suvokti save kaip savarankišką būtybę, kurios galia ir veikimas nėra pavaldūs dieviškajai valiai. Jis pats atsistojo į būties centrą, įtikinėdamas, kad moksliniais argumentais negalima įrodyti Dievo buvimo – dėl to galima tik lažytis. Religija ir mokslas galutinai išsiskyrė į atskiras sferas. Matomos realybės pažinimas užtrenkė nematomos begalybės jutimą. Stulbinančių technikos išradimų, didėjančios materialinės gerovės, besiplečiančių žmogaus teisių procese metafiziniai būties tęsiniai neteko pirmykštės reikšmės. Tikėjimą dieviškuoju pasaulio kūrėju pakeitė tikėjimas savaimine materijos evoliucija. Religijos tiesas išstūmė socialinės ir politinės ideologijos, o dievų ir šventųjų vieton atsistojo partijų bei valstybių vadai. Žmogaus egzistencija neteko ontologinių pamatų, o visuomenės moralė – amžinumo kriterijų.
Technika gali sukurti vis daugiau patogumų, bet ne technika gali nuveikti žmogaus dvasinę menkystę. Technika gali išrasti vis baisesnių naikinimo priemonių, bet ne technika gali įžiebti laisvės dvasią. Technika gali tapti suvedžiojimu į nihilizmą, bet ne technika gali iš nihilizmo išvesti. Technika padarė žmogų žemės viešpačiu, bet tik pats žmogus gali susikurti gyvenimą savęs vertą. Tai žmogų vis aštriau kreipia nuo technikos į save patį.
Tikėjimas suteikia žmogui vidinį tvirtumą: jūs galite atimti iš manęs laisvę, bet neatimsite mano šventų tiesų. Tikėjimas duoda žmogui siekimo jėgą, kuri veržiasi į nusibrėžtą tikslą ir persmelkia gyvenimą kilimo aukštyn įtampa. Tikėjimas pakelia žmogų idealumo sferon, kuri apgaubia jį taurumo spindesiu. Tikėjimas formuoja asmenybėje dvasingumo branduolį, nepasiduodantį viešpataujančios sistemos ar kasdienybės aplinkybių prievartai.
Nors nihilizmas iškilo technikos laikmetyje, netenka jo priežastiškai sieti su pačia technika. Pati technika nei veda į nihilizmą, nei apskritai blėsina tikėjimą. Būdama tik įrankis žmogaus rankose, technika negali žmogaus niekur vesti, kur pats neina. Todėl iš esmės technika nėra nei nihilistiška, nei antinihilistiška, tuo pačiu nei krikščioniškoji, nei antikrikščioniškoji jėga. Teisingai kitoje vietoje tas pats K. Jaspersas pastebėjo: „kaip technika veikia ir yra priimama, tai priklauso nuo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!