Žmogaus problema filosofijoje

▪ Platonas
▪ Aristotelis
Turinys
• Krikščioniškasis požiūris
• Evoliucijos teorija ir marksistinis požiūris
• Egzistencinis žmogus
• Gyvenimo filosofijos idėjos
• Filosofijos antropologijos esmė
Žmogaus prigimtis
• Tarp daugelio būties paslapčių, kurias mėgina atskleisti filosofija, pati didžiausia paslaptis tebėra žmogus.
• Kultūros raidoje žmogumi ima domėtis vis daugiau mokslų.
• Filosofinė antropologija siekia suvokti žmogų kaip bendrybę, kaip visovę, visumą.
Žmogaus prigimtis
• Filosofinė antropologija dažniausiai kelia šiuos ir panašius klausimus:
◦ Kas yra žmogus?
◦ Kokia yra žmogaus prigimtis, esmė, prasmė, paskirtis?
◦ Nuo ko priklauso žmogaus gyvenimo problemos?
◦ Kokia yra žmogaus gamtinė (biologinė), dvasinė, socialinė ir pan. struktūra?
◦ Koks yra šių laikų humanizmo likimas? Ir t.t.
Žmogaus prigimtis
• Žmogus paklūsta gamtiniam būtinumui (ypač kūnas), kita vertus, kurdamas kultūrą ir pats save, jis veikia tikslingai ir laisvai apsispręsdamas.
• Pvz., kai kurie egzistencialistai laisvę laiko žmogaus esme ir teigia paradoksą: žmogus laisvei yra pasmerktas.
Prigimties reikšmė
• Amerikiečių filosofas Dewey‘is (1859 – 1952) visas šios sąvokos reikšmes sugrupavo į keturias grupes:
◦ žmogaus prigimtis yra tai, kas yra įgimta kūnu ir psichika ir yra būdinga visai žmonių giminei, kaip gyvybės rūšiai.
◦ tai patvarių psichinių galių ir savybių visuma, kuri dėsningai ir nekintamai reiškiasi žmoguje.
◦ prigimtis yra žmogaus gebėjimas atsirinkti tai, kas jam reikalinga, bet tai ne įgimtas dalykas.
◦ žmogaus prigimtis nėra nei biologinė jo dalis, nei jo psichika, o jo kūrybiniai gebėjimai, t.y. kūrybiškumas.
Prigimties reikšmė
• Prigimtis reikšmė daugiau ar mažiau atitinkamą terminą esencija, arba esmė.
• Esmė yra tai, kas dalyką daro tuo, kuo jis yra.
• Vadinasi, žmogaus prigimtis, arba esmė, yra tai, kas daro žmogų tuo, kas jis yra.
• Sąvoka žmogaus prigimtis mums nurodo žmogaus turinio, t.y. biologinių (gamtinių), psichinių, dvasinių bei socialinių sandų, iš kurių susideda žmogus, raiškos būdą.
Žmogaus samprata antikos filosofijoje
• Mitologinėje pasaulėžiūroje pasaulio vaizdas dar buvo primityvus, neskaidomas į sferas, todėl gamta, žmogus ir net dievybė suvokiami kaip kažkas vientisa.
• Mituose žmogus dar nėra atskira savarankiška esmė, bet tik kosmoso dalis.
• Panašiai galvojo visi graikų filosofai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!