Didžioji Prancūzijos revoliucija ir jos etapai

Revoliucija - tai tokia pasipriešinimo vyriausybei forma , kai piliečiai protestuoja ne prieš kurį nors vyriausybės sprendimą ar įstatymą, o apskritai prieš vyriausybę ir jos politiką. Pagrindinis revoliucijos ir pilietinio karo skirtumas yra tas, kad šiuo atveju konfliktuojančių pusių jėgos yra nelygios. Vyriausybės neberemia jokia reikšmingesnė ar stipresnė piliečių grupė. Nepasitenkinimas vyriausybe dėl kokių nors priežasčių yra apėmęs visą visuomenę. Vyriausybė nebegali remtis net jėga, nes revoliucijų metu paprastai pagrindinės represinės struktūros, kaip armija ir policija, irgi pereina į piliečių pusę arbe stengiasi nesikišti į konfliktą. Todėl revoliucijų metu paprastai senoji vyriausybė yra pašalinama ir pakeičiama nauja, turinčia piliečių pasitikėjimą. Svarbiausias revoliucijos požymis yra esmingas vyriausybės politikos turinio pasikeitimas. Todėl ne kiekvieną senos vyriausybės nušalinimą nuo valdžios galima laikyti revoliucija. Su revoliucijomis nieko bendra neturi įvairūs valstybiniai perversmai, kariniai pučai, kai valstybės valdžia pereina iš vienos grupuotės rankų į kitos grupuotės rankas, o vyriausybės vykdomos politikos turinys iš esmės nepasikeičia, nors, savaime suprantama, tam tikros vyriausybės politikos detalės bei akcentai gali ir pasikeisti.
Kartu reikia pažymėti, kad revoliucijosne visada būna sėkmingos. Kartais jos gali peraugti į pilietinius karus ar net būti apskritai numalšintos, ypač jeigu į politinį konfliktą senosios vyriausybės pusėje įsitraukia tie socialiniai sluoksniai, kurie iki tol laikėsi neutraliai (pavyzdžiui, 1905 m. Rusijos revoliucija). Taip pat kartais revoliucijos yra numalšinamos, kada senajai politikai į pagalbą ateina užsienio interventai ( 1956 m. Vengrijos antikomunistinę revoliuciją nemalšino sovietinė armija).
Kita vertus , revoliucijos, kaip ir pilietiniai karai, kyla palyginti retai. Visuotinis piliečių nepasitenkinimas vyriausybe bręsta labai ilgai. O pagaliau protinga vyriausybė visada gali imtis reformų, pradėti įgyvendinti savotišką “revoliuciją iš viršaus” ir palaipsniui atsisakyti visuomenei nepriimtinos politikos.
1789 05 05-
1792 08 20
Konstitucinės monar-
chijos šalininkai
1789 05 05 Generalinių luomų sušaukimas, revoliucijos pradžia;
1789 07 14 Bastilijos šturmas;
1789 08 skirstymo į luomus ir valstiečių feodalinių prievolių panaikinimas;
1789 08 26 priimta “Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija”;
1791 09 priimta...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!