Didžioji Prancūzijos revoliucija ir Napoleonas

Prancūzijos revoliuciją lėmė ne tik ūkio raida ir žmonių gyvenimo salygos, bet dar ir labiau pažangios švietėjų idėjos. Valstybės ir visuomenės pertvarkos teorijos tapo idėjiniu revoliucijos pagrindu. Švietėjai ne tik kritikavo esamą santvarką, bet ir planavo, kaip reikėtų ją pakeisti. Prancūzijos didžioji revoliucija, pakeitusi Europos istorijos tėkmę, buvo mėginimas sąmoningai pertvarkyti pasaulį, ręmiantis Ž. Hanteksjė, Ž. Ž. Ruso ir kitų švietėjų teorijomis. Švietėjų idėjos turėjo įtakos ne tik buržuazijai, bet ir privilegijuotiesiems, ir miestiečių prastuomenei.
Prancūzijos revoliucija buvo feodalinės visuomenės ir absoliutizmo krizės atomazga.
1. Gyventojų daugumą sudarė valstiečiai (80%), kurie naudojosi dvarininkų žeme. Nors nuo XV a. nebuvo baudžiauninkų, bet valstiečius slėgė prievolės žemvaldžiams ir dideli mokesčiai valstybei.
2. Pasiturintys miestiečiai vis labiau piktinosi verslininkystės laisvės varžymu: valstybės monopoliais, cechų sistema, vidaus muitais.
3. Vis labiau atgyvenęs atrodė gyventojų skirstymas į luomus (dvasininkija, bajorija ir trečiasis luomas). Pirmas ir antras luomai valdė daugiau kaip pusę karalystės žemių, buvo atleisti nuo mokesčių, užėmė aukštas pareigas valstybinėse įstaigose ir armijoje.
4. Pramonėje vyravo smulki amatininkų gamyba. Svarbų vaidmenį vaidino cechai, kuriuose gamyba buvo griežtai reglamentuota ir negalėjo patenkinti rinkos.
5. Prekybos plėtrai trukdė vidaus muitai.
6. Prancūzijos santvarką įasmenino monarchas, kurio valdžia buvo neribota. Visuomenės nekontroliuojamas monarchas švaistė dideles lėšas karaliaus rūmams ir gausybei dvariškių išlaikyti, įvesdavo šalį į nesėkmingus karus. Prancūzija pralaimėjo Septynerių metų karą Prūsijai ir Anglijai. Dauguma jos kolonijų Indijoje ir visos Šiaurės Amerikoje atiteko anglams.
7. Liudviko XVI valdymo laikotarpiu išryškėjo bajorijos ir absoliutizmo prieštaravimai, vis grėsmingesnė darėsi finansų krizė. Toliau didėjo valstybės skolos.
Kita vertus, bendra Prancūzijos padėtis nebuvo katastrofiška. Nors Prancūzija gerokai atsiliko nuo Anglijos, bet pralenkė visas kitas Europos šalis. Prancūzijos revoliuciją lėmė ne tik ūkio raida ir blogos žmonių gyvenimo sąlygos, bet ir pažangios švietėjų idėjos. Jos ir tapo idėjiniu revoliucijos pagrindu. Ddižioji Prancūzijos revoliucija buvo mėginimas sąmoningai pertvarkyti pasaulį.
1. Prieštaravimai tarp absoliutinės monarchijos ir besiformuojančios buržuazijos:
a) absoliutine monarcho valdžia buvo nepatenkinti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!