Dorinis ugdymas - imperatyvus charakterio ir dvasinis ugdymas

Šiuolaikinė etika nagrinėja įvairias žmogaus gero elgesio sampratas, vis naujau permąstomas „ sokratiškasis gėris“, aristotelinės dorybės. Akivaizdu, kad I. Kanto suformuluotas praktinės filosofijos klausimas „ Ką privalau daryti?“ tarsi paseno. Jį keičia klausimas „Kaip gyventi?“. Filosofė J. Baranova mano, kad nė viena iš šių šiuolaikinių krypčių negalėjo nepaisyti I. Kanto moralės filosofijos: vienaip ar kitaip tą tęsė arba jai oponavo, ją kritikavo.
Bendriausiai šiuolaikinę etiką galime apibūdinti kaip reliatyvistinę etiką, kuriai būdinga nuolat permąstyti gėrio, vertybių, normatyvumo sampratas, kuri grindžiama patirčių, nuomonių ir argumentų įvairove, susitarimų ir dialogo paieškomis.
Dauguma Lietuvos švietimo ir dorinio ugdymo specialistų nostalgiškai kalba apie dvasinį ugdymą. Pastangas, kreipdami visuomenės dėmesį į dorą, rodo filosofai: K. Stočkus, J. Balčius, B. Kuzmickas. Šiuolaikinėje filosofijoje, paneigus doro elgesio vienareikšmę sampratą ir normatyvumą, daugiau linkstama į dvasingumo ugdymą, kurio aptartis tarsi nereikalauja didelio aiškumo, leidžia daugiau kalbėti apie holizmą. Aukšti idealai, dori poelgiai, teisingumas, asmens orumo ir pagarbos kitam raiška siejami su asmenybės branda ir jos dvasingumu. Dvasingumas- tai vertybinės sąmonės pirmumas prieš biologinius ir materialinius poreikius( Jovaiša, 2001). Būtent taip dvasingumą supranta daugelis teoretikų. Dvasingumo sąvokos daugiaprasmiškumą ir jos lemiamą situacijos problemiškumą rodo Didžiosios Britanijos patirtis. Toje šalyje įvedus dvasinį ugdymą atsirado dalyko turinio įvairovė, nes skirtingai buvo interpretuojamas dalyko pavadinimas. Dažnu atveju tai buvo religijos mokymas, bet pasitaikė ir tokių mokyklų, kuriose dvasingumas vertinamas kaip mokymas apie antgamtiškumą, neatsiejamą nuo parapsichologinių aiškinimų, aiškiaregystės, sektantizmui artimų dalykų. Tai sukėlė daugelio švietimo filosofų ir praktikų pasipiktinimą. Prieita prie išvados, kad dvasingumo ugdymą nepriklausomai nuo tikėjimo ir išpažinimo reikia vertinti kaip padorumo, moralės ugdymą. Akivaizdu, kad Lietuvoje dvasingumo terminas, dažnai ugdymo filosofų vartojamas kaip tautinių ir religinių idealų žymėjimo pakaitalas ir buvęs labai reikšmingas ekstremaliais Lietuvos valstybės istorijos etapais. Šis atoslūgis tęsiasi ir šiandien. Atsiranda bandymai gaivinti dvasingumą. Tačiau dabar šalia dvasingumo atsirado kitų, mažiau ginčytinų terminų: dialogas, nuoširdumas, atsakomybė kitam. Jie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!