Ekologinis monitoringas

Žodis „monitoringas“ reiškia kurio nors objekto nuolatinį arba reguliariai kartojamą stebėjimą.
Stebėsena gali būti vykdoma norint įvertinti pasirinktų veiksnių įtaką įvairiausių procesų reiškiniams. Ekologijoje stebėsena apima ekologinių sistemų, jų komponentų fizinių, cheminių ir biologinių parametrų matavimus bei modulio kūrimą.
3. tipo – visa ekosistema arba kompleksinė bei integruota stebėsena.
3. įvertinti atmosferinių sieros ir azoto teršalų poveikį ekosistemoms;
4. remiantis sukurtais modeliais prognozuoti ekosistemų reakcijas į teršalų pokyčius ateityje;
5. numatyti, kaip keisis aplinka ateityje ir parengti atitinkamas rekomendacijas.
Atskirai yra išskiriami ilgalaikiai stebėsenos uždaviniai:
1. stebėti ekosistemų būseną dabar ir ateityje, aiškintis jų pokyčius, ruošti moksliškai pagrįstas teršalų emisijos kontrolės normas;
2. kurti modelius, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kaip ekosistemos prisitaiko prie aplinkos taršos ir koks bus taršos poveikis kintant teršalų kiekiui
Kad būtų galima įvertinti pagrindinį stebėsenos komponentą, t.y. įvertinti oro teršalų poveikį aplinkai, jau nuo 1988 m. Europos šalyse pradėta vykdyti tolimųjų oro priemaišų stebėjimo programa, pavadinta „Oro taršos poveikio ekosistemoms stebėjimo programa“. Vėliau ši progama išsiplėtė į kompleksinę stebėseną, kurios tikslas – nustatyti ir nuspėti oro taršos įtaką ekosistemų upių baseinų būklei ir biotai, bei jų ilgalaikius pokyčius.
Stebėsenos programose didžiausiais dėmesys yra skiriamas šiems teršalams:
1. S ir N junginiams;
2. sunkiesiems metalams;
3. toksinėms organinėms medžiagoms;
Yra skiriamos 4 stebėsenos vykdymo pakopos:
1. duomenų rinkimas, arba tam tikrų reiškinių ir procesų stebėjimas gamtinėmis sąlygomis;
2. surinktų duomenų ir mėginių analizavimas;
3. prognozavimas, remiantis gautų duomenų pagrindu sukurtais moduliais;
4. gautų rezultatų ir prognozių įvertinimas.
Pagrindiniai stebėsenos reikalavimai:
1. tyrimai turi būti atliekami be pertrūkio, nes gautieji duomenys yra vertingi tik tuomet, kai jie nuolat renkami daugelį metų;
2. atskiri tyrimai arba stebėjimai turi būti atliekami tik tose pačiose vietose, t.y. specialiai tam parinktuose plotuose ar vietovėse;
3. tyrimai ir stebėjimai turi būti atliekami reguliariai, o atskirų objektų ar reiškinių stebėjimo ir tyrimo reguliarumas gali skirtis;
4. tiriant ar stebint turi būti taikomi tik tokie metodai, kurie leistų palyginti gautuosius rezultatus;
5. būtina tirti ir stebėti kuo daugiau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!