Elektrokibirkštinis apdirbimo būdas

Įvadas
Elektrokibirkštinis (elektroerozinis) apdirbimas (EKA) yra vienas iš daugelio procesų, naudojančių termoelektrinę energiją tam tikrai ruošinio medžiagos daliai išlydyti arba išgarinti. Prie šios grupės procesų priskiriama: apdirbimas elektronų pluoštu (AEP), pagrįstas nustatyto greičio elektronų kinetinės energijos transformavimuisi į šiluminę energiją, kai elektronai bombarduojami plazmos lanko arba jonų srauto procesai. Iš visų šių būdų daugiausia pranašumų turi EKA, todėl apdirbant medžiagas jis dažniausiai ir naudojamas.
Pagrindiniai EKA principai
EKA būdu, naudojant valdomą aukštojo dažnio elektrinę iškrovą ruošinio medžiagai išlydyti reikiamoje vietoje, apdirbamos skylės, išoriniai fasoniniai paviršiai arba įdubos. Elektrines iškrovas valdo nuolatinės srovės impulsai, atsirandantys tarp įrankio elektrodo (paprastai neigiamo) ir elektrikai laidžios ruošinio medžiagos (paprastai teigiamo krūvio). Pirmame paveikslėlyje pavaizduota principinė EKA schema.
1 pav. EKA bazinis principas
EKA metu į dielektrinį skystį (parafiną, vaitspiritą arba žibalą) panardintą įrankį nuo ruošinio skiria mažas tarpelis, tarkime, nuo 0,01 iki 0,5 mm. Iškrovai suformuoti naudojama įtampa viršija tarpelio pramušimo įtampą, kuri priklauso nuo tarpelio dydžio ir dielektrinių skysčio izoliacinių savybių. Šio apdirbimo metu masyvus elektros srautas sukelia metalo detalių eroziją. Jonizuotas tarpelis sudarytas iš plazmos (t.y. labai aukštoje temperatūroje (8000 – 12000 °C) jonizuotų dujų), susidedančios iš metalo atomų M, išgarintų tiek iš ruošinio, tiek iš įrankio elektrodo, teigiamų jonų M+ ir elektronų e-, kaip pavaizduota 1 pav. padidintoje tarpelio schemoje. Staigiai išgarinant, suformuojamas didelio slėgio burbuliukas, kuris dielektrike didėja radialine kryptimi. Iškrova nutrūksta nutraukus elektros srovę. Iš ruošinio pašalintas metalas suformuoja mažą sferinį kraterį ir vėl sukietėja į rutulio formos daleles dielektriko suspensijos pavidalu. Juodų dalelių nuosėdos (daugiausia anglies), suformuotos iš hidrokarbonatų dielektriko, susikaupia tarpelyje ir iš jo pašalinamos iškrovos metu. Šios nuosėdos dielektriko suspensijoje lieka tol, kol dielektrikas nufiltruojamas. Tuoj po iškrovos tarpelyje esantis dielektrikas dar kartą jonizuojasi ir toliau išlaiko savo izoliacines savybes.
Nuo įrankio ir ruošinio nuimamas nevienodas medžiagos kiekis; jis priklauso nuo poliarumo, terminio laidumo, medžiagų lydimosi temperatūros, iškrovos trukmės ir intensyvumo. Tinkamai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!