Energetinio efektyvumo vertinimo rodikliai, metodai ir matavimo prietaisai

Efektyvų elektros energijos vartojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas [1]. Vienas iš pagrindinių įstatymo tikslų - užtikrinti ir skatinti elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir vartojimo efektyvumą. Pagal šį įstatymą elektros perdavimo tinklų operatoriai privalo garantuoti elektros perdavimo tinklų darbo saugumą, patikimumą ir efektyvumą bei užtikrinti visas tam būtinas papildomas paslaugas.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas turi teigiamą poveikį ekonomikos plėtrai, energetiniam saugumui ir aplinkos apsaugai.
Energijos išteklių ir vartojimo efektyvumas deklaruojamas kaip vienas iš pagrindinių valstybinės energetikos veiklos reguliavimo tikslų. Siekiant įvertinti energijos efektyvumo rodiklius, labai svarbu yra turėti patikimus duomenis.
Matavimai yra bazinis mokslinių tyrimų metodas. Šiuolaikiniai tikslieji mokslai yra visiškai priklausomi nuo matavimų technologijos galimybių. Be tikslių matavimų neįmanoma efektyvi gamyba. Tik matavimai daro kokybę kiekybiškai įvertinama [2].
Matavimo uždaviniai labai įvairūs. Matuojami įvairiausi skirtingų savybių fizikiniai ir cheminiai dydžiai, be to, skiriasi jų matuojamieji ruožai, įvairiems patavimams keliami tikslumo reikalavimai bei matavimo priemonių darbo sąlygos.
Energetinio efektyvumo vertinimo rodikliai gali būti naudingais įrankiai siekiant įvertinti energijos efektyvumą, stebėti pokyčius, palyginti ir suformuluoti poreikio prognozes [3]. Energetinio efektyvumo vertinimo rodikliai: šiluminiai nuostoliai, įtampos nuostoliai, išskiriamas anglies dioksido (CO2) kiekis.
1.1.Šiluminiai nuostoliai
Dėl įšildytų konstrukcijos elementų skirtingų šiluminių varžų jų paviršiuose netolygiai pasiskirsto temperatūra. Pasitelkus termografiniu tyrimu, galima nustatyti temperatūros pasiskirstymą konstrukcijos elemente ir gauti šilumos srauto vaizdą.
Atlikus termografinį tyrimą, infraraudonųjų spindulių nuotraukose galima aptikti šiluminės izoliacijos defektus, neprojektinius oro srautus.
Dėl infraraudonųjų spindulių matavimo specifikos ir patogumo termografinė diagnostika plačiai taikoma elektros ir šilumos energetikoje, naftos chemijos pramonėje, statybose, metalurgijoje, medicinoje ir pan [4].
Termografinio tyrimo esmę sudaro tai, jog visi kūnai, kurių temperatūra yra aukštesnė už absoliutų nulį, išspinduliuoja elektromagnetinę energiją, tarp jų ir įvairaus ilgio infraraudonųjų spindulių bangas. Juodo kūno išspinduliuojamos energijos temperatūrinę priklausomybę nustato Planko dėsnis [5]:
Wλb = 2πhc2/λ5 (ehc/Kλϑ - 1) (1)
čia: π = 3,14;
h - Planko konstanta;
c - šviesos greitis;
K - Bolcmano konstanta;
λ - numatytas bangos ilgis;
ϑ - juodo kūno absoliuti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!