Kolektyvinis saugumas bendriausiai suprantamas kaip bendros valstybių gynybos nuo bet kokių galimų (ar esamų) agresorių organizavimas, siekis pašalinti kilusias konfliktines situacijas ir pan. Tai apima ir politinę, juridinę bei diplomatinę šio dalyko pusę – kuriant kolektyvinio saugumo sistemą būtina priimti bendrai įpareigojančius dokumentus, susitarimus bei turi būti užtikrintas valstybių, pasirašiusių (ratifikavusių) sutartis, įsipareigojimų laikymasis, priešingu atveju – vykdomos sankcijos. Taip pat būtina bendra strategija ir kt. siekiant vienų ar kitų tikslų, tad dažniausiai tam reikia nuolat veikiančių institucijų.
Idėjas dėl kolektyvinio saugumo, taikos palaikymo ir kt. bene pirmasis aiškiai išreiškė JAV prezidentas W.Wilson‘as, kuomet dar besibaigiant I pasauliniam karui paskelbė 14-os punktų Deklaraciją (1918 01 08), kuri, galima sakyti, padėjo pamatus Tautų lygos (sąjungos) sukūrimui Paryžiaus taikos konferencijos metu 1919 m. Nors apskritai Tautų lyga buvo neefektyvi tarptautinė organizacija (neįgyvendino pagrindinių savo tikslų – šalių nusiginklavimo, karų prevencijos, iškilusių tarptautinių konfliktų sprendimo taikiomis priemonėmis ir kt.), tačiau šios organizacijos nesėkmė paskatino kurti kitą, tobulesnę, efektyvesnę kolektyvinio saugumo sistemą ir pan.
Taigi šio referato tikslas yra apžvelgti būtent Europoje ilgai kurtą bei funkcionuojančią kolektyvinio saugumo sistemą, plačiau siekiama panagrinėti Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos istorinę raidą, taip pat trumpai aptariama šios organizacijos reikšmė stiprinant Europos saugumą, apžvelgiami šios organizacijos ir Lietuvos ryšiai bei santykiai.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui manyta, jog senąjį Žemyną galima atstatyti tik bendromis jėgomis, ir nors Europos valstybes skyrė dar daug nesutarimų, tačiau visos jos turėjo bendrų idėjų, interesų, siekių. Pradėta galvoti apie tokias priemonių, kaip kad naujų tarpvalstybinių organizacijų sukūrimą, kurios galėtų efektyviai užtikrinti taiką ir saugumą Europoje bei ateityje neleistų kilti panašaus pobūdžio katastrofoms. Tačiau Europą itin baugino išaugusi komunistinės Sovietų Sąjungos galia, jos neprognozuojama bei agresyvi politika Rytų Europoje (Baltijos šalių bei kitų kraštų „išvadavimas“ ir „priėmimas“ į SSRS, satelitų steigimas ir pan.) bei tai, jog komunistinės pakraipos partijos po karo buvo įgijusios nemažą įtaką ir pačiuose vakaruose....
Šį darbą sudaro 2986 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!