Fenomenologija (referatas)

Šio darbo tikslas – suvokti, bei referuoti fenomenologiją kaip filosofinę sistemą suvokiant jos pagrindines sąvokas: sąmonės intencionalumas, subjekto-objekto dichotomijos atmetimas, suskliautimas į skliaustus, eidosas.
Fenomenologija nėra griežta mokykla, ar vieninga filosofinė disciplina, po fenomenologine antrašte randama požiūrių įvairovė, tad, anot A. Mickūno, galima nevienaplanė fenomenologijos analizė, sunku pateikti pagrindinių fenomenologinių doktrinų santrauką. Aišku tik, kad fenomenologija išaugo ant ankstesnių filosofinių sistemų pamato XXa. pradžioje, Vokietijoje.
„Kaip nurodo Huserlis, sąmonė yra ‚visuotinė apodaiktiškai patiriama Ego struktūra ‘, kurioje kiekvienas sąmonės procesas, ‚turi omenyje ‘ tą ar kitą ir tam turimam omenyje dalykui būdingu būdu jį apima kaipo pavienį cogitatum. Šis ko nors turėjimas omenyje yra kiekvienam sąmonės aktui būdingas intencionalumas.“(4.p.-50) Huserlis, aiškindamas šį teiginį vėlesniuose darbuose nurodo, kaip fenomenologijai svarbu pripažinti tai, kad pamatinė sąmonės sąranga yra intencinė, nes tai pripažindami, pripažįstame, jog nėra tokio dalyko kaip savyje uždara sąmonė. „Sąmonė yra visada nukreipta į objektą“(4.p.-51), tačiau objektas – ne atskiro subjekto, suvokiančio atskirą subjektą samprata. Fenomenologijos pradininkas išveda savotišką formulę, įrodančią, kad nėra tuščios sąmonės ir nepatiriamo objekto. Transformuodamas dekartiškąji „cogito ergo sum“ (mąstau, vadinasi esu), Huserlis dėsto „ego – cogito – cogitatum“; ego (aš) yra neįmanomas be jo sąmonės gyvenimo (cogito), o sąmonės gyvenimas – be sąmonės turinio (cogitatum).“(4.p.-52) Perkeliamas dėmesys nuo pasaulio realumo prie jo, kaip reiškinio, reikšmės, taip įveikiant nuotolį tarp cogito ir cogitatum. Šia formule panaikinamas subjekto-objekto dualumas, nes įrodoma, kad visa susiję pamatiniais ryšiais. Pasaulis jau nebėra problema, kaip Dekartui, mat sąmonė, fenomenologinėje filosofijoje, suponuodama du polius (cogito+ jo turinys cogitatum) yra vieninga.
Suskliaudimas į skliaustus. Huserlis, būdamas matematiku, pamatus savo filosofinei sistemai grindė matematiškai. Sinonimiškai vartodamas metaforiškas epoche, redukcijos ir suskliautimo sąvokas jis kalba apie pasaulio suvokimo nuostatos pakeitimą, būtiną filosofiniam tyrinėjimui. Kitaip tariant, Huserlis sudaro lygtį: „Fenomenologinė redukcija ima į skliaustus natūraliąją nuostatą pasaulio atžvilgiu. “(4.p.-47) Kai kuriuos komponentus suskliausdamas, Huserlis jų neatmeta, tačiau „ atideda...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!